REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
24
V. Alekna (nuotr. Alfredo Pliadžio / LAF)

Penktadienį Vilniuje vykę Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento rinkimai nė iš tolo neprilygo tai kova ir intrigai, kuri mezgėsi prieš ketverius metus, kai į postą kandidatavo du olimpiniai čempionai Daina Gudzinevičiūtė ir Virgilijus Alekna. Pastarasis apgailestauja, kad opozicija išblaškyta arba ignoruojama, o LTOK formuojamas „savųjų rato“ principu.

24

Penktadienį Vilniuje vykę Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento rinkimai nė iš tolo neprilygo tai kova ir intrigai, kuri mezgėsi prieš ketverius metus, kai į postą kandidatavo du olimpiniai čempionai Daina Gudzinevičiūtė ir Virgilijus Alekna. Pastarasis apgailestauja, kad opozicija išblaškyta arba ignoruojama, o LTOK formuojamas „savųjų rato“ principu.

REKLAMA

Prieš ketverius metus iššūkį D. Gudzinevičiūtei metęs V. Alekna pralaimėjo jai 14 balsų skirtumu. Šiais metais dukart olimpinis, dukart pasaulio ir Europos disko metimo čempionas net neturėjo galimybės dėl pasikeitusių įstatų patekti į LTOK Generalinę asamblėją.

Olimpiniai čempionai nereikalingi?

„Pasikeitė LTOK įstatai, kur buvo sumažintas LTOK Generalinės asamblėjos narių skaičius. Dabar jų yra 64, o per praėjusius rinkimus buvo daugiau nei 100. Išbraukti Nepriklausomos Lietuvos olimpiniai čempionai, kurie anksčiau buvo nariais, dabar jau nėra. Bet kokiu atveju kandidatuoti negalėčiau“, - tv3.lt kalbėjo V. Alekna.

REKLAMA
REKLAMA

Tituluočiausias Lietuvos sportininkas su apmaudu bedė pirštu į Vyto Nėniaus citatą viename laikraštyje: „Ten buvo jo pasisakymas, kad olimpiniai čempionai kaip žmonės iš gatvės kelia grėsmę olimpiniam judėjimui. Taip buvo sulyginta. Išeina, kad olimpiniai čempionai olimpiniam judėjimui nebereikalingi.“

REKLAMA

Paklaustas, ar būtų kandidatavęs antrą kartą į LTOK prezidento poziciją, V. Alekna gūžtelėjo pečiais. „Sunku pasakyti – vieną kartą pabandėme, nepavyko. Gal būtume ką nors įdomaus sugalvoję. Įdomus Dainos pareiškimas buvo, kad baigėsi susiskaldymas. Konkurencija įvardijama kaip kenkėjiška veikla. Liguistas požiūris. Konkurencija šiais laikais reikalinga. Kur jos nėra, ten vyksta stagnacija. Klaidinga manyti, kad atsiribojus ir eliminavus dalį konkurentų, bus geriau. Tikrai nebus geriau sportui“, - svarstė jis.

Stovėjimas vietoje arba žingsnis atgal

Olimpinis čempionas prieštaringai priėmė faktą, kad D. Gudzinevičiūtė neturėjo nė vieno oponento rinkimuose: „Bet kurioje organizacijoje turi būti konkurencija. Jeigu jos nėra, ypač dabar, pakeitus įstatus, ir kai nėra numatytas kadencijų skaičius, kas žiūrint iš šių dienų pozicijų yra nenormalu. Net Tarptautiniame olimpiniame komitete prezidentas turi dviejų kandencijų terminą. Tai turėtų būti visiems komitetams pavyzdys. Reikia skatinti konkurenciją, nes tuomet laimi bet kokiu atveju tikslas, dėl kurio visi ir dirba – sportas.“

REKLAMA
REKLAMA

Paprašytas įvertinti LTOK pastarųjų ketverių metų veiklą, V. Alekna neneigė, kad LTOK viešoje erdvėje buvo itin pastebima. „Buvo daug skambių pareiškimų, bet rezultatai olimpinėse žaidynėse parodė ką kita. Nežinau, ar buvo žengtas žingsnis į priekį. Tai arba stovėjimas vietoje, arba žingsnis atgal. Kada viskas pasikeis? Dažniausiai keistis priverčia gyvenimas, tik tuomet gaila prarasto laiko“, - tikino legendinis Lietuvos disko metikas.

Kliūna neefektyvus LTOK darbas

Prieš ketverius metus kandidatuojantį V. Alekną palaikęs Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis pasakojo, kad per tuos ketverius metus daugelis tų, kurie buvo opozicijoje, pamatė, kad yra negeras principas „savas-nesavas“: „Olimpinio komiteto flagmane jis labai gyvas.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis tvirtino, kad V. Aleknos pusę palaikę pamatė, kad jie „nemėgstami“ ir su jais elgiamasi ne taip, kaip su kitos nuomonės šalininkais „Mane labiausiai žeidžia du dalykai. Tikėjome, kad bus pasikeitimas olimpiniame komitete matydami prieš tai daug vadybos, valdymo klaidų, neskaidrumo. Sakau, kad beveik niekas ar labai neženkliai pasikeitę. Tai yra išlikę tos pačios problemos. Dar labiau akivaizdu, kad yra „mėgtami“ ir „nemėgstami“. Tai tikrai blogas dalykas. Jei savo nuomonę išsakysi, net ir teisingą, bet tokią, kuri yra valdančiosios daugumos ar vykdomojo komiteto, ar prezidentės – geriausiu atveju būsi ignoruojamas, o realiai pateksi tarp „nemėgstamų „ir tai finansais atsilieps tavo sporto šakai.“

REKLAMA

Esminis dalykas, kas kliūna, E. Skrabulio nuomone, yra neefektyvus LTOK darbas.

„Ketveri metai – nemažas laiko tarpas, bet pozityvių pokyčių ar tai, kas buvo deklaruojama – efektyvumo valdyme, finansuose – nematau. Šaukti, kad gerėja finansavimas... Ne iš jų valios, - kalbėjo jis. - Čia ne valstybės problema. Tai visų mūsų olimpiečių problema, kad negalime išsireikalauti efektyvaus valdymo, vadybos, bendravimo. Dabar oponentas yra visiškai ignoruojamas, visiškai ignoruojama tokia federacija kaip lengvoji atletika, tai apie ką galime kalbėti. Kokią matau išeitį? Šiandien dieną jokios. Artimiausiu metu – sąstingis“.

Antrai kadencijai išrinkta D. Gudzinevičiūtė atsakė į oponentų priekaištus patikindama, kad LTOK įstatai pakeisti ruošiant juos dvejus metus, o juos patvirtinto vienbalsiai visi nariai ir TOK. „Bus tęsiami visi pradėti darbai, na o didžiausi iššūkiai yra olimpinės žaidynės, nes kai pradėjome ruoštis Rio de Žaneirui prieš pora metų, supratome, kad jau gerokai per vėlu“, - apie didžiausius antros kadencijos iššūkius kalbėjo šaulė.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų