Naujienų portalui tv3.lt merginos ir jų prodiuseris Genadijus atvirai papasakojo apie populiarumo kainą, savo gerbėjus, artimųjų požiūrį į jų muziką bei atskleidė, ką reiškia koncertuoti naktimis.
Kaip pasikeitė jūsų gyvenimai po „X Faktoriaus“?
Gabrielė: „Golden Age“ gyvenimas tikrai pasikeitė į gerą – turime daugiau koncertų, pasirodymų ir vis bandome viso to nepaleisti. Tačiau kaip žmogus nejaučiu didelių pasikeitimų. Kaip bebūtų, draugai liko tie patys, ta pati aplinka, kurioje gyvenu. Gatvėje žmonės dabar kartais atpažįsta ir tai – labai smagu, bet aš to nesureikšminu. Tai man nepridėjo kažkokios vertės. Kuo esu, ir kuo buvau, – visa tai išliko.
Evelina: Tai yra darbas, kuris teikia malonumą, bet, kaip bebūtų, tai vis tiek yra darbas. Kylame karjeros laiptais ganėtinai sparčiai – mums neblogai sekasi. „X Faktorius“ buvo mūsų lūžis, nes nors iki tol mūsų grupė jau egzistavo, tokio populiarumo mes tikrai neturėjome. Televizija yra televizija: ji turi milžinišką auditoriją ir jos dėka labai greitai gali tapti žinomas.
Jūsų nuomone, kokia yra populiarumo kaina?
Gabrielė: Tai reikalauja labai daug laiko. Tačiau netenkame tų pačių dalykų, kaip ir kiekviename darbe: laiko, pastangų ir jėgų. Tačiau jei nori kažkur būti geras, turi atiduoti daug savęs, labai daug investuoti. Netekau laiko su šeima, laiko sau, bet kaip bebūtų – yra verta.
Evelina: Populiarumas tikrai turi savo kainą. Vienareikšmiškai pritariu Gabrielei – aukojame labai daug laiko. Galų gale, aukojame ir savo pramogas, ir sveikatą. Turime nemažai bemiegių naktų, nes pagrindiniai mūsų koncertai vyksta naktimis arba vėlai vakare. Diena maišosi su naktimi ir kol grįžti į normalų režimą ir savijautą, praeina šiek tiek laiko. Tačiau visą tai atperka buvimas scenoje.
Genadijus: Tai darbas, kurį turi sukurti pats ir suprasti, kad niekas už tave to nepadarys. Tai ne toks darbas, į kurį nueini ir gauni pinigų. Čia turi labai stengis, kad padarytum gerą produktą, kuris scenoje bus tik 3 minutes. Dėl tų kelių minučių yra kibirai prakaito, energijos, idėjų.
Tapote atpažįstamos gatvėje, o socialiniuose tinkluose tikriausiai sulaukiate daugybės žinučių. Ar toks dėmesys yra malonus?
Gabrielė: „X Faktoriaus“ metu buvo visokiausių žinučių, į kurias kartais nė neturėdavau jėgų atrašyti. O dabar to dėmesio tiek daug nebėra, tačiau labai vertinu, jei kažkas pasako ar parašo gražius žodžius. Visuomet stengiuosi atrašyti, padėkoti.
Neigiamų komentarų nepajutau. Mes, lietuviai, dažnai esame linkę kritikuoti ir tos kritikos iš tiesų pasitaiko, bet mes ją priimame, apgalvojame, ar ji teisinga, ir jei taip – kažką keičiame, reaguojame. O heiterių, kurie gyvenime yra nelaimingi ir nori savo neigiamas emocijas išlieti ant kitų, visada bus, bet į juos aš stengiuosi nekreipti dėmesio. Žinau, kas aš esu, ką darau, todėl link to ir žygiuoju.
Evelina: Dėmesio „X Faktoriaus“ metu buvo kur kas daugiau. Tai buvo kiekvienas sekmadienis, tiesioginis eteris, žmonės mūsų laukdavo, norėdavo įvertinti, todėl visuomet po to laukdavo milijonas komentarų, žinučių. Būdavo ir palaikymo, ir kritikos. Tačiau mes stengiamės įvertinti kritiką, kuri yra pagrįsta, o jei taip nėra, ją praleidžiame pro akis. Jeigu kiekvienąkart reaguosi į tai, ką žmogus sako blogo apie tavo darbą, bereikalingai išeikvosi savo pozityvią energiją. Tada suprastėja darbas, nuotaika, ir, galų gale, nebelieka noro, todėl mes to stengiamės išvengti.
Po mūsų dainomis taip pat yra visokių komentarų, tačiau svarbiausi tie gerbėjai, kurie išliko nuo „X Faktoriaus“. Jie mus ir toliau palaiko, skatina eiti į priekį. Džiaugiamės, kad tokių žmonių yra ir jiems už tai dėkojame.
Dažnai sakoma, kad aplink žinomus žmones atsiranda daug netikrų draugų, žmonių. Ar pastebėjote, kad atsirado daugiau norinčių su jumis bendrauti?
Gabrielė: Taip, atsirado tiek nematytų, neregėtų giminaičių, tiek ir naujų draugų. Pasirodo, su kažkuo aš net „draugavau“. Buvo tikrai labai juokingų situacijų, kai supranti, jog žmonės naudodamiesi tavo pasiekimais bando pasikelti savo savivertę.
Evelina: Yra ištikimų mūsų gerbėjų, kurie labai stengiasi tapti draugais, nori su mumis bendrauti, tapti draugais, rašo asmenines žinutes, apie mus kuria gražius vaizdo įrašus. Tai – be galo smagu. Malonu, kad kažkam rūpime, todėl ir pačios tokiems žmonėms stengiamės atsakyti, pabendrauti. Su gerbėjais stengiamės palaikyti ryšį, nes jis – labai svarbus.
Genadijus: Mūsų fanai – nuo 12-mečių iki 50-mečių ir daugiau. Mums patiems netikėta, kad merginos patinka visiems.
Galbūt kai kurie artimieji sako, kad kai tapote labiau pastebimos – pasikeitėte?
Evelina: Mes tikrai nepasikeitėme. Pavyzdžiui, mano ir mamos ryšys – itin glaudus. Aš tik jaučiu, kad ji pradėjo daug labiau manimi didžiuotis. Ji žino, kad tai buvo mano vaikystės svajonė. Visada norėjau būti muzikante – nesvarbu, kokiame pavidale. Tačiau kaip ir minėjau, nepaisant artimųjų džiaugsmo, mūsų ryšys nepakito – aš namuose su savais likau tokia pati.
Kaip atlikėjos, lygiai taip pat kiek įmanoma stengiamės išlikti savimi. Tiek su gerbėjais, tiek ir scenoje. Nebandome savęs pateikti tokiomis, kokiomis nesame. Esame tos pačios merginos, kurios ir myli, ir džiaugiasi, ir kartais papyksta (šypsosi).
Gabrielė: Kadangi mokausi muzikos, pasitaikydavo visko. Kaip bebūtų, žmonėms neatrodo, kad tai yra perspektyvu, todėl vieni palaikė, kiti – ne taip. Lygiai tas pats buvo ir kai pradėjome dalyvauti „X Faktoriuje“ – kai kuriems pats repas, kaip muzikos žanras, nėra priimtinas. Kai kurie mano šeimos nariai galbūt norėtų, kad aš atlikčiau kitokią muziką, bet yra, kaip yra, ir bet kokiu atveju jie džiaugiasi tuo, ką darau. Jiems svarbu, kad aš stengiuosi, nors tam ir ne visada pritaria.
Natūralu, kad tėvams mūsų sprendimai nevisuomet atrodo logiški ar priimtini, todėl kartais jie arba patyli, arba išsako savo nuomonę, kad galbūt kažką darau ne taip. Stengiuosi tai priimti, bet primenu jiems, kad palauktų ir pažiūrėtų. Tai – karjera ir visada prie tėvų ar kitų giminaičių derintis neišeina.
Dainuojate ir didžiausiose šalies arenose, ir populiariausiuose Lietuvos naktiniuose klubuose. Kur jums pačioms pasirodyti patinka labiau?
Gabrielė: Manau, kad viskas priklauso nuo žmonių ir to, kokį atsaką mes gauname. Naktiniame klube gali būti koncertas, kuris pasiseka puikiai ir tu tiesiog pasikrauni ta energija. Nesvarbu kur, nesvarbu, kaip – svarbu, kaip žmonės tave priima ir kaip pats jautiesi koncerto metu.
Evelina: Svarbiausias atgalinis ryšys – didžiulėje scenoje nė karto nėra buvę, kad koncertas nepavyktų. Žiūrovai labiau atsipalaiduoja, šoka, palaiko. Klubuose žmonių būna mažiau, bet jie lygiai taip pat džiaugiasi mus matydami scenoje, o ir mūsų dainos – teigiamos, judrios.
