„Sunku dėl daugybės priežasčių: dėl diskriminacijos iš visuomenės, dėl patirties trūkumo, galimybių suderinti su mokslais. Tu išeini 18 metų ir turi gyventi pats sau, bet tu turi dar ir mokslus baigti, ir užsidirbti gyvenimui. Tai yra sunkiai padaroma“, - sako buvusi globos namų gyventoja Santa Sikorskytė.
Aštuoniolikto gimtadienio su baime laukia daugelis institucijose augančių vaikų. Išėjimui į dažnai nedraugišką visuomenę tenka ruoštis gerokai iš anksto.
„Šiek tiek bijau, bet aš labai stengiuosi mokytis. Žinau savo tikslą, noriu eiti studijuoti ir įgyvendinti savo svajones. Aišku, man labai padeda. Jeigu nebūtų tų žmonių, kurie man padėtų, aš gal labiau bijočiau. Bet kai žinau, kad kažkas šalia, man lengviau tada“, - teigia globos namų gyventoja Karolina Miežunytė.
Su vaikais kasdien dirbantys ekspertai sako, kad neigiamas žmonių požiūris į vaikus iš globos namų daro didžiulę žalą. Nors požiūris bėgant metams gerėja, dažnai žodžiai nevirsta darbais. Pavyzdžiui, globotinių draugai dažnai nekviečia į gimtadienius, vakarėlius. Tada belieka užsidaryti tarp keturių sienų arba rinktis netinkamą kompaniją.
„Prisimenu su viena mergaite pokalbį. Sakau, kodėl tu išgėrei, rūkei, buvai su tais jaunuoliais, kurie turi netinkamą reputaciją miestelyje? Ir ji man atsakė: „Dėl to, kad su manim kiti nedraugauja“, - pasakoja Vaikų ir paauglių soc. centro direktoriaus pav., psichologė Rugilė Ladauskienė.
„Tas mūsų visų suvokimas, kad tie globos namų vaikai yra kažkoks blogis... Tai yra kažkas blogai su mūsų mąstymu“, - teigia vaiko teisų apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Globos namuose vaikai neišmoksta gyventi šeimyniškai
Politikai tikisi, kad be tėvų augančių vaikų kasdienybę pašviesins reforma. Siekiama, kad iki 2020 metų globos namuose vaikai gyventų ne daugiau kaip po aštuonis. Dideli globos namai turėtų būti uždaryti, o globotiniai įvaikinti ar grąžinti į šeimas, įkurdinti šeimynose. Vaikai, kurie jau patyrė permainą, sako, kad gyventi tapo lengviau. Vietoje dvidešimties kambario draugų liko aštuoni.
„Dabar kambariai, į kuriuos persikraustėm, yra didesni. Maistas grįžus iš mokyklos jau garuoja ant pietų stalo, anksčiau jis tiesiog buvo atvežamas kibirėliuose ir mums telikdavo jį pasišildyti. Dabar maistą galim gamintis patys“, - sako globos namų gyventoja Virginija Bendoraitytė.
Ekspertų teigimu, augdami didelėje institucijoje vaikai neįgauna įgūdžių, kurie gyvenant šeimoje atrodo savaime suprantami. Jeigu maistas atvežamas ir patiekiamas, globotiniai neišmoksta jo pasigaminti. Kai kuriems tenka priminti ir kad išeinant būtina užrakinti duris. Tačiau ar galima tikėtis, kad po penkerių metų visuomenė pasikeis ir globos namų neliks?
„Iš esmės galima pertvarkyti juos. Bet mes jokiais būdais negalim sakyti, kad jų neliks. Globos įstaiga, kaip juridinis asmuo, gali likti, tiesiog ji turi įgyti kitą formą“, - mano Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos projektų ekspertė Irena Segalovičienė.
Papildomų pajėgų žadama skirti ir darbui su socialinės rizikos šeimomis. Nors vaikai beveik niekada nenori palikti tėvų namų, kartais tai – vienintelė išeitis.
„Mano nuomone, yra tikrai geriau gyventi globos namuose, kurie tau suteikia žymiai geresnes sąlygas nei namie. Nes ne paslaptis, kad dauguma vaikų į globos namus patenka dėl smurto ir visokių patyčių. Ar tėvų tų pačių“, - svarsto globos namų gyventoja Morta Janutėnaitė.
Tam, kad vaikų namų globotiniai persikeltų į šeimas, šeimynas ar bendruomenes, planuojama skirti iki 50 milijonų eurų. Dabar globos namų išlaikymas per metus atsieina per 30 mln. eurų.
