Generolo Povilo Malakausko atsistatydinimas, kaip jau įprasta Lietuvos Respublikoje, gerokai pavėlavo. Minėtas nematomojo fronto karvedys savaime nelabai įdomus. Jokio savarankiško vaidmens Lietuvos istorijoje jis nesuvaidino. Bent jau taip atrodo žiūrint į viešai prieinamą ir žurnalistui pasiekiamą informaciją.
Sėdėjo, kiūtojo sau žmogutis ramiai, kur buvo patupdytas – vietoje kamščio, kurį ištraukus galima būtų išspausti valstybės organizmo pūlinius bei gangrenas, dezinfekuoti žaizdą ir pradėti gydymą. Už savo pirmtaką Arvydą Pocių, kaip pastebi buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Algimantas Matulevičius, buvo intelektualesnis ir, galima pridurti, mokėjo sklandžiau kalbėti, nemeluoti taip beviltiškai ir idiotiškai, kaip anas sovietinio saugumo (KGB) rezervininkas.
Seimas dar turės patvirtinti atitinkamą prezidentės dekretą, bet mažai tikėtina, kad valdantieji pasišiauštų prieš prezidentę. Ypač, kai dar nepasirašytas vos ne vos jų prastumtas biudžetas.
Kodėl dabar?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė po to, kai atleido iš pareigų du skandalingai pagarsėjusius VSD vadovo pavaduotojus – Dainių Dabašinską ir Darių Jurgelevičių,– pasiuntė keletą viešų ir neviešų signalų, jog suskaitytos ir minėtus personažus ilgai gynusio (savo ar ne savo valia) P. Malakausko dienelės. Dar vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje ji kelis kartus pakartojo, jog P. Malakauskas dirba „taip, kaip ji ir tikėjosi“, neaiškindama – gerai ar blogai. Pats generolas aiškino, kad net labai gerai, bet valdžios institucijų kuluarais, įvairiais kanalais nuvilnijo žinia, kad jis būsiąs pakeistas, „kai tik bus pasiruošta“.
Kas tokio kokybiškai naujo ištiko Lietuvą, jos žvalgybą ir prezidentūrą nuo to laiko? Eilinį kartą išaiškėjo, kad VSD klausosi nepatikusių žurnalistų pasinaudodama provincijos teismo viršininku. Būtų rimta bet kur, tik ne Lietuvoje, kur tie dalykai vyksta metų metais, yra šimtą kartų nupasakoti, išanalizuoti, aprašyti ir parodyti su visomis „slaptomis“ veiklos schemomis. Tiek prie ankstesnio prezidento, tiek prie D. Grybauskaitės. Tad manyti, jog P. Malakauskas kažkaip „perpildė jos Ekscelencijos kantrybės taurę“,– neišeina. Kad prezidentė kantri, rodo ir generalinio prokuroro Algimanto Valentino pozicijų stabilumas. Nepaisant niekingo pasirodymo VSD karininko Vytauto Pociūno žūties (ne)tyrime, taip pat akių vartymo stebint, kaip pedofiliški pasismaginimai ir ginkluoto žmogaus apeliacijos perauga į šaudymus gatvėse – viskas jam puiku. Šalina sau žmogus „smulkius nedidelius trūkumus“ ir tiek.
Gal visgi D. Grybauskaitė pasiruošė VSD struktūrinei reformai? Jei taip – ji ir jos komanda turėtų dirbti kažkaip netolygiai, tai miegodama, tai „ardama“ naktimis.
Lapkričio 13 dieną prezidentūra pranešimu spaudai pasigyrė esą Prezidentės iniciatyva parengtas Žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos projektas.
Pasidomėjus prezidentūros spaudos tarnyboje paaiškėjo, kad projektas nėra nei slaptas, nei riboto naudojimo, tačiau prezidentūra jo žurnalistams tiesiog neduos, nes jis skirtas tik diskusijoms su specialistais. Dar labiau tada teko nustebti, kai panašią litaniją atkartojo kai kurie Seimo NSGK nariai. Jie pripažino, kad projektas dar „žalias“, ir atsiprašinėdami sakė esą sutarę su Daukanto aikštės patarėjais niekam jo nerodyti. Nerodyti, kol apie jį nebus išdiskutuota NSGK ir jis nebūsiąs patvirtintas valstybės gynimo taryboje. Tiesa, gauti šį tekstą tuomet visgi pavyko. Iškart perskaičius jį paaiškėjo, kad tai nėra nei koncepcija, nei jos projektas, nei išvis koks rimtas programinis dokumentas. Apačioje jį pridedu, kad būtų aišku – tai skubiai parengtas ir „varnelei pasidėti“ į NSGK numestas lozungų ir gerų idėjų sąrašas. Tam, kad jis taptų koncepcija, o iš pastarosios „išsiperėtų“ reikalingi teisės aktų projektai,– laiko nebuvo. Ypač, žinant įprastus tokių reikalų „minkymo“ tempus. Tai kam gi pasiruošta?
Reikia naujo vado?
Jei tas pasiruošimas buvo ne pačios reformos suplanavimas, tai kas tuomet? Reikia prisiminti VSD vadovo skyrimo procedūrą, o tiksliau tai, kaip ją interpretuoja Lietuvos teisės titanai. Skandaluose paskendęs Arvydas Pocius buvo taip pat parašęs prašymą, o Seimas jau buvo (nors ir iš antro karto) pritaręs Prezidento Valdo Adamkaus dekretui, tačiau VSD tebevadovavo tas pats A. Pocius. Laikinai. Tik devynis mėnesius. Prezidentas per tą laiko spėjo net paatostogauti Meksikoje, o KGB atsarginis sėdėjo krėsle, lyg mumifikuotas, lyg gyvas, niekaip nenorintis pasitraukti zombis. Mat oficialiai įstatyme tarsi nebuvo pasakyta, jog galima paskirti laikinai einantį pareigas vadovą. Atostogaujant, išvykus arba sergant galima, o atsistatydinus – ne. Sveiko proto požiūriu – kvailystė, o Konstitucijos dvasininkų ir kitų šamanų nuomone – šventa teisinė norma.
Galiausiai, devynis mėnesius pasitaręs su kitais „valstybininkų“ klano patarėjais, savimi ir užmigusiais actekų dievais, V. Adamkus pagimdė tą patį generolą Povilą, kuris ir sėdėjo poste ligi šiol. Taigi, laikinai einančiojo pareigas direktoriaus turbūt nematysime ir šį kartą, tad sovietinės sistemos būsimų vadų atpažinimo metodas nesuveiks. Tuomet būsimasis partijos genseko įpėdinis paprastai būdavo paskiriamas pirmtako laidojimo komisijos pirmininku ir visi galėjo atspėti – kas bus. Reikia ieškoti – kas gi yra D. Grybauskaitės kandidatas?
Kaip anksčiau skelbta, vienas iš variantų gali slypėti buvusių VSD pareigūnų tarpe. Vadinamojoje VSD buvusių pareigūnų visuomeninėje organizacijoje yra susitelkę keliolika žmonių.
Tarp jų yra keli pensininkai, keli kolegų nekenčiami personažai, keli sėkmingi karjeristai. Iš VSD į VST (Vakarų skirstomuosius tinklus), po pastarųjų privatizavimo iškart pabėgęs, buvęs VSD ekonomikos pagrindų apsaugos valdybos vadovas (po jo buvo V. Pociūnas) – Linas Petronis – buvo minimas vienas pirmųjų. Dar prezidentinės rinkimų kampanijos metu apie jį klausta D. Grybauskaitė tuomet atsakė nesvarstanti būsimų paskyrimų ir teigė, kad jos komandoje tokio žmogaus nėra. L. Petronio galimybes užimti šį postą ji, girdi, tada nesvarstė. Kaip jau skelbta, perspektyvas temdo faktas, jog pats perėjo dirbti į bendrovę, apie kurios sandėrio skaidrumą turėjo ruošti pažymas. Jis pats yra organizacijos, kuri registruota jo sodybos Utenos rajone adresu realus kūrėjas. Nominaliai asociacijai vadovauja Lietuvos automobilių sporto federacijos generalinis direktorius, prieš tai nesėkmingai buvęs dviejų VSD padalinių vadovu, Ričardas Rupkus. Anot pastarojo, asociacija siekia įdarbinti VSD pensininkus.
Nežinia, kiek sėkmingai būtų įgyvendintas minėtas uždavinys, bet buvęs VSD Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas Algirdas Grublys, vėliau tapęs Seimo nario, liberalo Vytauto Grubliausko patarėju,– ėjo tiesiog į priekį. Jis, kaip žinia, savanoriškai tapo kandidatės į prezidentus D. Grybauskaitės visuomeniniu pagalbininku.
Galbūt galėtų pretenduoti buvę kontržvalgybos vadovai, kitais kanalais priėję tų pačių išvadų, kaip jau nebegyvas Vytautas Pociūnas? Su jais buvusi VSD vadovybė, „valstybininkai“ ir atitinkama žiniasklaida jau susidorojo. K. Braziuliui bus amžinai primenama KGB mokykla; V. Damulį, po to, kai pakankamai juo pasinaudojo, nelabai protingu ėmė laikyti ir TS-LKD vadai.
Galima dar atsigręžti į iš VSD pasitraukusius asmenis, kuriems nespėta sukurpti „susikompromitavusiųjų“ etikečių. Buvęs Analitinės valdybos vadovas Egidijus Motieka – vienas iš tokių. Šis asmuo iš pareigų, kiek žinoma, pasitraukė iškart po to, kai tapo žinoma, jog VSD vadovu taps A. Pocius, ir niekada neslėpė savo antipatijos šiam veikėjui. E. Motieka paskui sėkmingai vadovavo Strateginių studijų centrui (SSC). Medžiagas SSC, kiek žinoma, užsakinėjo ne kas nors kitas, o tas pats VSD, Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerijas, Specialiųjų tyrimų tarnyba. (Galima teigti, kad aukščiau pateikta nuoroda nukreipia į nerimtą žiniasklaidos priemonę, tačiau tokiais atvejais iš atminties lenda rimta ataka su automatais ir kaukėmis, kurią tas pats VSD vykdė prieš labai keistą leidinį, pavadinimu „Laisvas laikraštis“.)
E. Motiekos galimybės, bet kuriuo atveju, būtų didesnės nei daugelio kitų, kuriuos iš VSD „išėsdino“. Tokio Imanto Meliano (paviešinusio A. Pociaus priklausymą KGB rezervui), kuris iš kontoros atleistas formaliai dėl vairavimo išgėrus, galimybės yra beveik nulinės.
Kalėjimai?
Šiuo metu NSGK atlieka parlamentinį tyrimą, kurį, nemaža dalimi, paskatino pradėti prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimai. Tiriama, ar Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės Amerikos – žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas įtariamiems talibų ir Al Qaedos teroristams Lietuvoje 2004-2005 metais tikrai buvo. Suprantama, kad toks reiškinys nebūtų galėjęs egzistuoti be VSD ir prezidento palaiminimo.
Dalis Seimo narių gana atvirai teigia, jog CŽV kalėjimo neteisėtą egzistavimą būsią įrodyti lengviau, nei ištirti velionio VSD karininko, paslaptingai žuvusio Baltarusijoje, mirtį. Būtent po pastarojo žūties buvo pradėtas parlamentinis tyrimas, kuris kainavo postą buvusiam VSD vadovui, M. Laurinkaus įpėdiniui Arvydui Pociui. Tyrimo metu atskleista daug skandalingų faktų apie departamento veiklą, sąsajas su interesų grupėmis ir Rusijos energetikais. Didžioji dalis šio tyrimo medžiagos tebėra įslaptinta, o VSD ligi šiol slepia 12 pažymų, kuriose, kaip manoma, demaskuojami korupciniai aukštų šalies politikų ir pareigūnų ryšiai, žiniasklaidos papirkinėjimas.
Tokiu būdu dalis tyrimo entuziastų tikisi susidoroti su vadinamąja „valstybininkų“ grupuote. Skeptiškai į tokį planą žiūrintieji pabrėžia, jog pirmasis NSGK tyrimas davė pakankamai medžiagos, todėl nėra jokių priežasčių kompromituoti valstybės bei pyktis su sąjungininkais. Pažymėtina, kad entuziastų retorikoje aiškinimas apie susidorojimą su „valstybininkais“ atsirado tik mažiau nei prieš mėnesį.
Ko reikia?
Tikėtina, kad visos šios spėlionės – klaidingos. Gali būti, jog VSD ims vadovauti politinio pasitikėjimo žmogus, kaip kažkada M. Laurinkus. Tuomet belieka analizuoti D. Grybauskaitės užsienio politikos orientacijas. Apie tai jau – atskiras straipsnis.
Maždaug prieš mėnesį, kaip pastebi kai kurie apžvalgininkai, D. Grybauskaitės paskelbtas tikslas – surasti, kad ir ką tai kainuotų, JAV centrinės žvalgybos valdybos kalėjimus – buvo jos šalininkų papuoštas plakatu: „tai vienintelė proga sudoroti „valstybininkus“. Ar nepakeis „valstybininkų“ antiamerikietiškai ir prorusiškai nusiteikęs pragmatikas? Ar „valstybininkus“, puikiai derinusius darbą sąjungininkams ir Rusijai, pakeis kitas – „pragmatikų“ klanas“? Atskira tema...
********
Koncepcija, kurią parengė ir išsiuntinėjo prezidentūros nacionalinio saugumo grupės vadovas Jonas Markevičius:
2009-11-11
ŽVALGYBOS KONTROLĖS STIPRINIMO KONCEPCIJOS PROJEKTAS
I. Žvalgybos kontrolės problemos
1. Lietuvoje nėra veikiančios žvalgybos vykdomosios valdžios kontrolės. Dėl šios priežasties nėra pilnai įgyvendinama ir žvalgybos parlamentinė kontrolė.
2. Lietuvoje nėra aiškiai nustatomi vykdomosios valdžios žvalgybos informacijos poreikiai ir prioritetai.
3. Žvalgybos tarnybų veikla nėra koordinuojama.
4. Nėra pasitikėjimo tarp politikų ir žvalgybos tarnybų.
II. Žvalgybos kontrolės stiprinimo tikslas ir uždaviniai
5. Žvalgybos kontrolės stiprinimo tikslas yra parengti ir įdiegti žvalgybos vykdomosios valdžios kontrolės sistemą ir išplėsti parlamentinę kontrolę. Šio tikslo įgyvendinimas leis:
5.1. Depolitizuoti žvalgybos tarnybas;
5.2. Išvengti piktnaudžiavimo įstatymais joms suteiktais įgaliojimais;
5.3. Efektyviau organizuoti žvalgybos veiklą;
5.4. Patenkinti sprendimų priėmėjų poreikius;
5.5. Atkurti visuomenės pasitikėjimą žvalgybos tarnybomis.
6. Siekiant sustiprinti žvalgybos kontrolę siūloma įgyvendinti šiuos tikslus:
6.1. Nustatyti žvalgybos poreikių ir prioritetų patvirtinimo bei žvalgybos užduočių skyrimo tvarką.
6.2. Koordinuoti žvalgybos tarnybų darbą, siekiant užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą ir išvengti veiklos dubliavimo. Šią veiklą pavesti vykdyti žvalgybos koordinatoriui.
6.3. Nustatyti žvalgybos tarnybų atsiskaitymo už žvalgybos veiklą tvarkas.
6.4. Apibrėžti parlamentinės kontrolės įrankius ir nustatyti jų naudojimo tvarką.
III. Žvalgybos kontrolės stiprinimo principai
7. Žvalgybos kontrolės stiprinimas nereikalaus keisti Lietuvos konstitucinės sąrangos.
8. Žvalgybos kontrolės stiprinimas nereikalaus keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar iš esmės peržiūrėti žvalgybos tarnybų veiklą ir nacionalinį saugumą reglamentuojančius įstatymus.
9. Žvalgybos kontrolės stiprinimas nereikalaus papildomų biudžeto lėšų.
10. Žvalgybos kontrolė turi užtikrinti, kad žvalgybos veikla atitiktų jos tikslus ir principus (nustatyti Žvalgybos įstatyme).
IV. Žvalgybos kontrolės institucijos
IV.1. Valstybės gynimo taryba
11. Valstybės gynimo taryba (toliau – VGT) – svarbiausia žvalgybos vykdomosios valdžios kontrolės institucija.
12. VGT funkcijos užtikrinant žvalgybos kontrolę:
12.1. Svarsto ir tvirtina žvalgybos informacijos poreikius (Žvalgybos įstatymo 9 str. pataisos);
12.2. Rekomenduoja žvalgybos veiklos priemones (mastą) ir tarptautinio bendradarbiavimo poreikius;
12.3. Koordinuoja žvalgybos tarnybų veiklą. Šiai funkcijai vykdyti steigiama Žvalgybos koordinavimo grupė prie VGT, kuriai vadovauja žvalgybos koordinatorius (Valstybės gynimo tarybos įstatymo ketvirtojo skirsnio „Valstybės gynimo tarybos techninis aptarnavimas“ pataisos, VGT nutarimas dėl Žvalgybos koordinavimo grupės nuostatų patvirtinimo);
12.4. Svarsto ir tvirtina žvalgybos koordinatoriaus ataskaitą (Valstybės gynimo tarybos įstatymo ketvirtojo skirsnio „Valstybės gynimo tarybos techninis aptarnavimas“ pataisos);
12.5. Svarsto žvalgybos tarnybų strategijas.
IV.2. Žvalgybos pakomitetis
13. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Žvalgybos pakomitetis (toliau – Žvalgybos pakomitetis) – iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) narių sudarytas pakomitetis, kuris atlieka žvalgybos veiklos parlamentinę kontrolę (Žvalgybos įstatymo 13 str. pataisa).
14. Žvalgybos pakomitečiui vadovauja opozicijos atstovas.
15. Žvalgybos pakomitetis turi savo sekretoriatą, sudarytą iš žvalgybos, saugumo ar teisėsaugos tarnybose patirtį turinčių valstybės tarnautojų.
16. Žvalgybos pakomitečio funkcijos (NSGK tvirtinami Žvalgybos pakomitečio nuostatai):
16.1. Svarsto ir rengia įstatymų bei kitų teisės aktų projektus žvalgybos klausimais.
16.2. Koordinuoja suinteresuotų valstybės institucijų darbą rengiant įstatymų bei kitų teisės aktų projektus pakomitečio kompetencijai priklausančiais klausimais.
16.3. Atlieka žvalgybos tarnybų parlamentinę kontrolę, teikia pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos tobulinimo (Žvalgybos įstatymo 13 str. pataisa arba NSGK tvirtinami Žvalgybos pakomitečio nuostatai):
16.3.1. Kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant žvalgybos veiklą (žmogaus teisių ir laisvių apsaugos kontrolė).
16.3.2. Prižiūri, ar žvalgybos tarnybų veikla atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus (teisėtumo kontrolė).
16.3.3. Kontroliuoja žvalgybos veiklos atitikimą žvalgybos informacijos poreikiams (efektyvumo kontrolė).
16.3.4. Analizuoja žvalgybos tarnybų finansinių išteklių naudojimo veiksmingumą ir racionalumą (biudžeto kontrolė).
16.3.5. Tiria šiurkščius įstatymais nustatytų žvalgybos veiklos ribų peržengimo atvejus (pakomitečio tyrimai reaguojant į skundus ar skandalus).
17. Žvalgybos pakomitečio teisės (Žvalgybos įstatymo 13 str. pataisa):
17.1. Gauti žvalgybos veiklos ataskaitas iš žvalgybos tarnybų.
17.2. Gauti metines finansinio audito ataskaitas iš Valstybės kontrolės apie biudžeto lėšų naudojimą žvalgybos tarnybose (Valstybės kontrolės įstatymo 14 str. pataisa).
17.3. Gauti žvalgybos veiklos ataskaitas iš žvalgybos koordinavimo grupės.
17.4. Gauti iš žvalgybos tarnybų duomenis ir žinias, taip pat pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti.
17.5. Gauti iš žvalgybos tarnybų vadovų bei pareigūnų žodinius, raštiškus paaiškinimus ar pažymas pakomitečio veiklos klausimais.
17.6. Kviesti į pakomitečio posėdžius žvalgybos tarnybų pareigūnus, kitus asmenis, juos išklausyti bei reikalauti iš pareigūnų informacijos ar duomenų pakomitečio tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu.
17.7. Išklausyti prokurorų, ministerijų ir kitų valstybės institucijų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomas žvalgybos įstatymas.
17.8. Savo darbe pasitelkti profesionalius ekspertus, turinčius leidimus susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija.
18. Žvalgybos pakomiteti turi teisę gauti visą savo veiklai užtikrinti informaciją, išskyrus šiuos duomenis (Žvalgybos įstatymo 14 str. pataisa):
18.1. Duomenis, atskleidžiančiais slaptus žvalgybos veiklos metodus ir priemones,
18.2. Duomenimis, galinčius iššifruoti įslaptintus žvalgybos tarnautojus ir žvalgybos bendradarbius.
18.3. Duomenimis, galinčius įtakoti nebaigtoms žvalgybos operacijoms ar operatyviniams tyrimams.
18.4. Trečiųjų šalių perduota įslaptinta informacija be išankstinio rašytinio informaciją suteikusios šalies sutikimo.
IV.3. Žvalgybos koordinavimo grupė ir žvalgybos koordinatorius
19. Žvalgybos koordinavimo grupė užtikrina VGT veiklą žvalgybos kontrolės klausimais (VGT nutarimas dėl Žvalgybos koordinavimo grupės nuostatų patvirtinimo).
20. Žvalgybos koordinavimo grupę sudaro Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko deleguojami pareigūnai (patarėjai nacionalinio saugumo klausimais), žvalgybos tarnybų atstovai.
21. Žvalgybos koordinavimo grupės funkcijos įgyvendinant žvalgybos vykdomosios valdžios kontrolę (VGT nutarimas dėl Žvalgybos koordinavimo grupės nuostatų patvirtinimo):
21.1. Rengia žvalgybos informacijos poreikių projektą.
21.2. Rengia rekomenduojamų žvalgybos veiklos priemonių (masto) ir tarptautinio bendradarbiavimo poreikių projektą.
21.3. Vykdo VGT pavestas funkcijas koordinuojant žvalgybos tarnybų veiklą:
21.3.1. Vertina žvalgybos užduočių atitikimą žvalgybos informacijos poreikiams, prioritetams, rekomenduojamoms žvalgybos veiklos priemonėms (mastui) ir tarptautinio bendradarbiavimo poreikiams.
21.3.2. Vertina žvalgybos informacijos atitikimą žvalgybos informacijos poreikiams ir prioritetams.
21.3.3. Vertina žvalgybos veiklos atitikimą rekomenduojamoms žvalgybos veiklos priemonėms (mastui) ir tarptautinio bendradarbiavimo poreikiams.
21.4. Teikia žvalgybos veiklos ataskaitas VGT nariams ir Žvalgybos pakomitečiui.
22. Žvalgybos koordinavimo grupei vadovauja žvalgybos koordinatorius (Valstybės gynimo tarybos įstatymo ketvirtojo skirsnio „Valstybės gynimo tarybos techninis aptarnavimas“ pataisos, VGT nutarimas dėl Žvalgybos koordinavimo grupės nuostatų patvirtinimo, VGT pritarimu Prezidento patvirtintas žvalgybos koordinatoriaus reglamentas).
23. Žvalgybos koordinatorių VGT pritarimu skiria Prezidentas.
V. Žvalgybos vykdomosios valdžios kontrolė
V.1. Žvalgybos poreikių ir užduočių nustatymas
24. Žvalgybos koordinatorius drauge su žvalgybos koordinavimo grupe, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintu grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašu ir prioritetais, surinkę VGT narių, kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų žvalgybos informacijos poreikius įgyvendinant nacionaliniame grėsmių sąraše numatytas priemones, įvertinę žvalgybos tarnybų pajėgumus, teikia tvirtinti VGT žvalgybos informacijos poreikių ir rekomenduojamų žvalgybos veiklos priemonių (masto) bei tarptautinio bendradarbiavimo poreikių projektus.
25. VGT svarsto ir tvirtina žvalgybos informacijos poreikius, rekomenduoja žvalgybos tarnyboms žvalgybos veiklos priemonių (masto) ir tarptautinį bendradarbiavimą. Žvalgybos informacijos poreikiai tvirtinami vieneriems metams.
26. Krašto apsaugos ministras ir VSD direktorius prieš tvirtindami žvalgybos užduotis jas suderina su žvalgybos koordinatoriumi (Žvalgybos įstatymo 9 str. pataisa).
V.2. Žvalgybos tarnybų koordinavimas
27. Žvalgybos tarnybos periodiškai teikia duomenis Žvalgybos koordinavimo grupei apie žvalgybos veiklos ir žvalgybos informacijos atitikimą žvalgybos informacijos poreikiams.
28. Žvalgybos koordinavimo grupė teikia rekomendacijas žvalgybos tarnyboms dėl žvalgybos informacijos, o VGT – dėl žvalgybos tarnybų koordinavimo.
V.3. Žvalgybos tarnybų atsiskaitymas už žvalgybos veiklą
29. Vadovaujantis žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais, žvalgybos tarnybos rengia ir teikia VGT metinį žvalgybos vertinimą.
30. Žvalgybos koordinavimo grupė teikia metinę žvalgybos veiklos ataskaitą VGT ir Žvalgybos pakomitečiui.
31. VGT gali pavesti žvalgybos koordinavimo grupei parengti detalias atskirų žvalgybos veiklos sričių ataskaitas.
VI. Žvalgybos parlamentinė kontrolė
VI.1. Veiklos įgaliojimų suteikimas (bendroji kontrolė)
32. Žvalgybos pakomitetis svarsto ir rengia įstatymų bei kitų teisės aktų projektus žvalgybos klausimais.
33. Žvalgybos pakomitetis koordinuoja suinteresuotų valstybės institucijų darbą rengiant įstatymų bei kitų teisės aktų projektus pakomitečio kompetencijai priklausančiais klausimais.
VI.2. Konstitucinių laisvių ir žmogaus teisių apsaugos kontrolė
34. Žvalgybos tarnybų operatyvinius veiksmus koordinuoja ir jų teisėtumą kontroliuoja generalinis prokuroras arba jo įgaliotas prokuroras.
35. Žvalgybos pakomitetis kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant žvalgybos veiklą. Žvalgybos pakomitetis gali:
35.1. Gauti informaciją iš prokurorų, ar teisėtai vykdoma žvalgybos veikla.
35.2. Gauti iš žvalgybos tarnybų duomenis ir žinias, taip pat pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti.
35.3. Gauti iš žvalgybos tarnybų vadovų bei pareigūnų žodinius, raštiškus paaiškinimus ar pažymas pakomitečio veiklos klausimais.
35.4. Kviesti į pakomitečio posėdžius žvalgybos tarnybų pareigūnus, kitus asmenis, juos išklausyti bei reikalauti iš pareigūnų informacijos ar duomenų pakomitečio tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu.
VI.2. Efektyvumo kontrolė
36. Žvalgybos veiklos atitikimą žvalgybos informacijos poreikiams ir rekomendacijoms vertina žvalgybos koordinatorius ir Žvalgybos koordinavimo grupė.
37. Žvalgybos pakomitetis svarsto Žvalgybos koordinavimo grupės teikiamas metines ataskaitas.
38. Žvalgybos pakomitetis svarsto žvalgybos tarnybų teikiamas metines ataskaitas.
VI.3. Biudžeto kontrolė
39. Žvalgybos pakomitetis svarsto žvalgybos tarnybų biudžetų projektus ir metines ataskaitas.
40. Žvalgybos tarnybų biudžeto vykdymo kontrolę ir kasmetinį finansinį auditą atlieka Valstybės kontrolė.
41. Žvalgybos pakomitetis svarsto Valstybės kontrolės teikiamas metines žvalgybos tarnybų finansinio audito ataskaitas.
42. Žvalgybos pakomitetis Seimo nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei ištirti biudžeto lėšų naudojimą žvalgybos tarnybose.
