REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ jau nebėra tokia stipri ir galinga kaip buvo kadaise. Kompanija praranda savo pozicijas Europos rinkoje, o pagrindinės jos konkurentės įgauna pagreitį. Didžiausia pasaulio gamtinių dujų gamintoja netgi gali prarasti savo turimą eksporto monopolį, rašo Vokietijos naujienų portalas „Der Spiegel“.

REKLAMA
REKLAMA

Šios savaitės pradžioje Ukrainos vyriausybei ir nacionalinei naftos ir dujų bendrovei „Naftogaz“ buvo atsiųsta sąskaita, kurią išsiuntė Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“. Sąskaita nuskambėjo tarsi karo paskelbimas – Rusijos bendrovė reikalavo 7 mlrd. JAV dolerių už 16 mlrd. kubinių metrų dujų, kurių Ukraina net neišnaudojo.

REKLAMA

Iš esmės Rusija reikalauja Ukrainos išnaudoti dujas arba už jas susimokėti. Pagal seną išlygą dujų tiekimo sutartyje su „Gazpromu“, klientai įsipareigoja priimti sutartyje numatytą minimalų kiekį gamtinių dujų. Na o jei klientai išnaudoja mažiau, Maskvai reikia padengti visą sutartyje numatytą sumą. Tokia praktika energetikos versle yra įprasta ir byloja apie Rusijos energetinę įtaką. Tačiau dabar Ukraina griežtai laikosi savo pozicijų ir didelė tikimybė, kad ji nesumokės reikalaujamos sumos.

REKLAMA
REKLAMA

Šis ginčas atspindi dabartinę keblią Rusijos energetikos milžinė padėtį. Technologinis progresas kelia grėsmę jos verslo modeliui, o ilgą laiką monopolizavusi rinką kompanija nesugebėjo laiku prisiderinti prie pokyčių.

Kalbant apie kainas „Gazpromo“ veiklos principas buvo: „suėsk kitus arba būsi suėstas“. Ne vieną dešimtmetį daugelis valstybių, tarp jų ir Ukraina, priklausė nuo „Gazpromo“ dujų tiekimo, tačiau rinka tampa vis globalesnė. Augant gamtinių dujų tiekimui ir krentant kainoms, „Gazpromas“ pamažu praranda savo įtaką rinkoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trigubas spaudimas

Egzistuoja trys pagrindiniai pavojai, keliantys grėsmę Rusijai. Pirma, konkurentai Vidurio Rytuose stato infrastruktūrą suskystintoms gamtinėms dujoms (SGD) ir jų gabenimui skirtus tanklaivius. Su pastarųjų pagalba valstybės galės tiekti dujas už tūkstančių kilometrų, toliau nei leidžia bet kokie vamzdynai ir kur kas patogesniais prekybos keliais. Europoje ir Azijoje SGD vis labiau konkuruoja su „Gazpromu“.

Pavyzdžiui, Kataras smarkiai padidino SGD tiekimą į Europą – 2011 metais šalis eksportavo 44 mlrd. kubinių metrų dujų, kai 2006-aisiais šis skaičius siekė vos 5 mlrd. kubinių metrų.

REKLAMA

Antra, Norvegija plečia savo dujų telkinių paieškas ir kesinasi perimti Europos dujų rinkos dalį iš Rusijos. Europos Sąjungos (ES) statistikos departamento „Eurostat“ duomenimis, Norvegijos dujų pardavimai Europoje 2012 metais išaugo 16 proc., kai tuo tarpu „Gazpromo“ smuko 8 proc.

Na ir trečia, dėka naujų gręžimo metodų tapo lengviau išgauti gamtines dujas iš amžinojo įšalo, molio ir ypač skalūnų. Tai leido išgauti dujas ten, kur anksčiau to padaryti buvo neįmanoma. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose skalūnų dujų išgavimas tapo tikru pasisekimu ir apsunkino Rusijos galimybes įsitvirtinti rinkoje. „Gazpromas“ siekė užsitikrinti 10 proc. JAV dujų rinkos, tačiau dabar šis tikslas atrodo neįgyvendinamas.

REKLAMA

Kremlius neabejotinai jaučia visus šiuos pasikeitimus dujų rinkoje. Ateinančiais metais tokios ES valstybės kaip Lenkija planuoja sutelkti dėmesį ties netradicinių dujų gavyba ir taip sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Naftos ir dujų eksportas sudaro 50 proc. šalies biudžeto pajamų, tad bet koks Rusijos eksporto nuosmukis būtų rimtas smūgis Maskvai.

Be to, Rusija netektų sverto prieš tokias šalis kaip Lenkija, Ukraina, Lietuva ir kitos Sovietų Sąjungos įtakos zonai priklausiusias valstybes. Vokietijos žvalgybos tarnyba Bundesnachrichtendienst (BND) prognozuoja, kad kadaise buvusi energetikos milžinė netrukus pradės prarasti savo galią.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Realybė vejasi

Dėl šių priežasčių „Gazpromas“ iš vieno vertingiausių Kremliaus politinių įrankių tapo galvos skausmu. Dešimtmečius rinkoje pirmavusi kompanija tapo tingi ir nesugebanti prisitaikyti. Bendrovė ir toliau bando primesti brangias ir ilgalaikes tiekimo sutartis savo klientams, nors dujų kainos rinkoje jau kurį laiką verčia „Gazpromą“ mažinti kainas. Be to, kompanija išlieka neefektyvia, tiems paties projektams išleisdama iki trijų kartų daugiau nei konkurentai.

Dabar realybė smarkiai vejasi kompaniją. „Gazpromas“ vis dažniau priverstas daryti nuolaidas savo klientams. Neseniai Lenkijos bendrovė PGNiG sugebėjo nusileisti gamtinių dujų kainą nuo 500 iki 450 JAV dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Vokietijos rinkos lyderė „E.on Ruhrgas“ sugebėjo sumažinti dujų kainą daugiau kaip 1 mlrd. eurų vien tik 2012 metams. Klientai taip pat perka daugiau dujų iš „Gazpromo“ konkurentų.

REKLAMA

Per pirmus tris praėjusių metų ketvirčius Rusijos bendrovės pelnas, palyginti su tuo pačių 2011-ųjų laikotarpiu, smuko 12 proc. ir siekė 20,2 mlrd. eurų. Pajamos iš dujų eksporto smuko 8 proc. iki 44,9 mlrd. eurų. Pasak buvusio Rusijos energetikos ministro Vladimiro Milovo, kuris dabar atstovauja opozicijai, kompanijos dujų gavyba praėjusiais metais smuko 6,7 proc. iki 478 mlrd. kubinių metrų.

„Gazpromas“ dėl to kaltina krizę pagrindinėse Europos rinkose, kuriose kompanija paprastai uždirba du trečdalius savo pelno. Vis dėlto „Gazpromo“ gamtinių dujų paklausa smuko labiau nei bendra dujų paklausa. Pavyzdžiui, Italijoje per pirmus tris 2012 metų ketvirčius bendra dujų paklausa smuko 2,6 proc., tačiau „Gazprom“ dujų tiekimas per tą patį laikotarpį krito 11 proc. Tuo tarpu Nyderlanduose bendras dujų pardavimas krito 9 proc., o „Gazprom“ dujų importuota net 42,6 proc. mažiau. Lenkijoje bendra dujų paklausa išaugo 6,2 proc., tačiau šalis iš „Gazpromo“ importavo 11,5 proc. mažiau.

REKLAMA

„Gazpromui“ prarandant savo rinkos dalį Europos Komisija (EK) ketina dar labiau apkarpyti bendrovės sparnus. Praėjusių metų rugsėjį kontrolieriai pradėjo tyrimą dėl įtarimų Rusijos bendrovei trukdant konkurencijai Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose.

„Gazprom“ kaltinama pažeidus ES antimonopolinius įstatymus. Tyrimo metu bus bandoma išsiaiškinti, ar Rusijos kompanija netaikė nesąžiningų kainų savo klientams susiedama dujų ir naftos kainas.

Besikeičiančios paradigmos

„Gazpromas“ taip pat jaučia spaudimą už ES ribų. Viena pagrindinių Rusijos bendrovės klienčių, Ukraina planuoja mažinti dujų importą. 2009 metais pasirašytos dvišalės sutartys numatė, kad Ukraina kasmet importuos 41,6 mlrd. kubinių metrų dujų, bet praėjusiais metais Kijevas importavo tik 25,9 mlrd. kubinių metrų. Šiais metais šalis planuoja importuoti vos 20 mlrd. kubinių metrų dujų iš Rusijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aukštos energijos kainos kelia grėsmę Ukrainos ekonomikai. Šiuo metu šalis moka po 425 JAV dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų dujų, o bet kokius kainų sumažinimus Rusija vadina politiniais reikalavimais. Maskva leido Kijevui suprasti, kad jie gali tikėtis nuolaidų tik tuomet, jei Ukraina prisijungs prie Rusijos vadovaujamos muitų sąjungos. Baltarusiją į ją jau įstojo ir dabar moka po 185 JAV dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų.

Tačiau Ukraina bando išsisukti iš tokio šantažo. Odesoje planuojama statyti SDG terminalą. Vos kelioms dienoms prieš „Gazpromui“ išsiunčiant anksčiau minėtą sąskaitą Kijevas pasirašė skalūnų dujų gavybos pasidalinimo sutartį su bendrove „Shell“. Ateityje negalima atmesti ir susitarimų su bendrovėmis „Chevron“ ar „Exxon Mobil“.

REKLAMA

„Gazpromas“ sulaukia spaudimo net ir pačioje Rusijoje. Maskva nori leisti į gamtinių dujų ir naftos gavybą Arkties žemyno šelfuose įsitraukti ir smulkesnėms įmonėms. Toks sprendimas buvo tikras smūgis „Gazpromui“ ir valstybinei naftos bendrovei „Rosneft“.

Neabejoja pokyčiais

Antra pagal dydį Rusijos dujų bendrovė „Novatek“ išlaiko glaudžius ryšius su Kremliumi ir pamažu perima klientus ir rinkos dalį iš „Gazpromo“. Vien tik 2011 metais „Novatek“ dujų eksportas išaugo 45 proc. Politikos apžvalgininkai Maskvoje teigia, kad „Gazpromo“ valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris praranda šalies prezidento Vladimiro Putino pasitikėjimą.

REKLAMA

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, buvęs „Gazpromo“ valdybos pirmininkas, taip pat baiminasi, kad Rusijos gamtinių dujų monopolijos dienos jau suskaičiuotos ir, panašu, jau svarsto kitas alternatyvas. Visai neseniai savo kalboje jis užsiminė apie tai, kad „Gazpromo“ eksporto monopolio statusas jau žlugo.

Pasaulio ekonomikos forume Davose viešėjęs D. Medvedevas teigė, kad Rusija privalo mažinti savo priklausomybę nuo energijos išteklių eksporto. „Mes turėtume apsvarstyti, ką galime pasiūlyti pasauliui tuo atveju, jei pasikeistų energetinės plėtros paradigma, - sakė jis. – Aš neabejoju, kad ji pasikeis.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų