Virtuvės šefas sutiko su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalinti, kodėl ryžosi išbandyti šį mitybos būdą ir kokių rezultatų jam pavyko pasiekti.
Mėsavalgių mitybą atrado prieš daugiau nei 2 metus
Kaip pasakojo virtuvės šefas L. Čeprackas, mėsavalgių mitybą jis aptiko apytikriai prieš dvejus su puse metų. Pašnekovas sakė, kad interneto platybėse galima rasti informacijos apie viską, o jam pavyko aptikti mėsėdžių dietą.
L. Čeprackas tikino, kad jam, kaip veganiškos mitybos kritikui, mintis apie mėsėdžių dietą pasirodė įdomi, o čia jam pavyko surasti tikrą jos priešpriešą.
„Aš pradėjau domėtis, pasiskaičiau, informaciją sekiau kokius pusantrų metų, o tai buvo pasiruošimas išbandymo pradžiai.
Kaip ir visur, norint imtis kažkokių pasikeitimų, pradžioje reikia gerai pasidomėti, pasiryžti, suprasti, apgalvoti“, – tikino jis.
Paprašius skaitytojus supažindinti su pagrindine mėsavalgių mitybos idėja, L. Čeprackas trumpai nurodė, kokiais principais remiasi mėsėdžių dieta.
„Praktiškai atsisakai visko, kas yra augalinės kilmės, ir imiesi to, kas gyvulinės. Iš principo, 80 proc. maisto, kurį vartoju, yra gyvulinės kilmės, ir likęs maistas – nedideli kiekiai kažko, ko kartais norisi.
Svarbu neviršyti 12–15 gramų angliavandenių normos per dieną – ir viskas, gyveni sau ramus“, – nurodė virtuvės šefas.
Mėsėdžių dietą ryžosi išbandyti pats
Skyręs laiko geresniam mėsavalgių mitybos pažinimui, L. Čeprackas atskleidė, kad ryžosi pats ją išbandyti. Jis startavo praėjusių metų rugsėjį.
Virtuvės šefas tikino tuo metu jautęs, kad jau metas kažką savo gyvenime pakeisti, tad įrankiu tam rinkosi šį mitybos būdą.
„Mano dienos mityba atrodo taip: turiu tik stiprius pusryčius ir vakarienę. Aš neturiu pietų, nes norisi įtraukti protarpinio badavimo, kad būtų 15–16 valandų tarpas tarp maisto“, – pasakojo jis.
Pašnekovo pasiteiravus, kaip atrodo jo kasdienis meniu, t. y. ką jis renkasi valgyti pritaikydamas mėsavalgių mitybos principus, L. Čeprackas pasidalijo:
„Ryte pagrinde tas pats – orientacija yra į kiaušinius. Realiai tai pasikeitė tik jų suvartojimo kiekis – dabar pusryčiams suvalgau nei daug, nei mažai – penkis. Taip pat pusryčiams galima valgyti tokius dalykus kaip šoninę, sūrį.
O vakarienei jau koks kepsnys, troškinys ar koks keptas paukštis, dar kartais sau palepinimui kokia saujelė uogų. Toks visas mano maisto racionas. Tu esi sotus visą dieną ir neturi poreikio valgyti, nevaikštai su alkio jausmu.“
Retkarčiais padaro „sukčiavimo dienas“
Pašnekovas pasakojo, kad toks mitybos būdas jam labai patinka, tačiau taip pat pridūrė, kad kartais norisi tam tikrų angliavandenių turinčių maisto produktų.
Pasak jo, dėl to buvo priimtas sprendimas kartas nuo karto padaryti išimtines dienas, kurių metu pasilepinama tuo, ko norima.
„Mes sutarėme, kad keletą kartų per metus Lietuvoje bus mūsų sukčiavimo dienos. Mes dukart per metus pavalgome cepelinų, kad visiškai nepamirštume tų angliavandenių skonio, mums jie patinka“, – dalijosi L. Čeprackas.
Jis pridūrė, kad mėsavalgių mityba nuo realios dietos skiriasi tuo, kad jis ją pavertė savo gyvenimo būdu, dėl to gali matyti ilgalaikius rezultatus.
„Reikia suvokti, kad tame, ką mes darome, nėra jokio fanatizmo. Galbūt tiesiog pats dalykas – dieta – yra pakankamai neteisingas, nes dieta yra kas – stengiesi nevalgyti, kad numestum [svorio], o kai numeti, nebelieka jokio tikslo.
Tad, žinote, šioje situacijoje mes pasirinkome tai kaip gyvenimo būdą tam, kad tiesiog visą laiką palaikytume vienodą lygmenį ir nereiktų rūpintis, kad štai laikaisi, laikaisi dietos, o po to šast ir viskas atšoka atgal“, – teigė jis.
Svorio ir sveikatos rodikliai – puikūs
Turbūt ne vienam smalsu, kokių pokyčių pasiekė virtuvės šefas L. Čeprackas, išbandęs pastaruoju metu ir Lietuvoje populiarėjantį mitybos būdą.
Pašnekovas prisipažino, kad šiuo metu jaučiasi puikiai, o taip pat jam pavyko pasiekti įspūdingų svorio pokyčių.
„Kalbant apie svorį, tai šiai dienai užlipęs ant svarstyklių aš matau tai, ko nesu matęs jau 20 metų. Aš norėčiau pasiekti tokį svorį, koks buvo prieš 25 metus, nes tada būsiu tobulame svoryje ir sversiu apie 80 kilogramų.
Nedaug čia ir liko (šyptelėjo). Pats svoris nėra mano tikslas, aš siekiau pakeisti gyvenimo būdą“, – apie rezultatus ir tikslus pasakojo jis.
L. Čeprackas pridūrė, kad svorio pokyčiais jis taip nesidžiaugtų, jeigu matytų suprastėjusius sveikatos rodiklius. Vis tik, pasak jo, stebint tyrimų atsakymus yra aišku – tokia mityba jam yra tinkama.
„Vienas dalykas, savaime suprantama, aš kontroliuoju svorį, o tai darydamas kontroliuoju savo būseną. Viskam tada geriau – sąnariams, bendrai organizmui. Kitas dalykas, aš kontroliuoju savo spaudimą.
Tam, kad geriau suprastumėte, aš nuolatos darausi kraujo tyrimus tam, kad pats matyčiau, kokia yra situacija. Noriu matyti, kaip organizmas reaguoja į pasikeitimus, nes valgau, pagal visas rekomendacijas, visiškai priešingai nustatytoms normoms.
Vis tik mano kraujo tyrimai rodo, kad tai, kaip maitinuosi dabar, mano organizmui patinka“, – pasidžiaugė ir pokalbį užbaigė jis.
Eksperto žvilgsnis
Naujienų portalas tv3.lt anksčiau dalijosi pokalbiu su gydytoju dietologu Edvardu Grišinu. Specialistas pasidalijo savo įžvalgomis apie naują mitybos būdą.
Pasak jo, kadangi mėsavalgių mitybos pirmieji dėmesio verti tyrimai pasirodė vos prieš penkerius metus, sunku į juos nežvelgti kritiškai.
„Aš šioje vietoje esu kritiškas, nes labai svarbu socialinės medijos žinovams ir influenceriams prieš kalbant garsiai [apie mėsavalgių mitybą] atskirti, ką mes vadiname „dieta“ kaip gyvenimo būdą, o ką vadiname „dieta“ kaip intervenciją į žmogaus sveikatą siekiant pagerinti vieną ar kitą sveikatos rodiklį.
Jeigu iš tikrųjų žmogaus nevargintų jokios problemos, tai neturėtume atsisakyti augalų, grūdų. Tikriausiai buvo priežastys, kurios pačius šios mitybos kūrėjus ir tyrinėtojus skatino imti ir atsisakyti šių produktų, siekiant pagerinti sveikatą.
Vedu prie to, kad tai yra ganėtinai jauna mitybos atšaka, kažkuo panaši į ketogeninę dietą. Joje vadovaujamasi panašiais principais, tačiau ji ganėtinai jauna.
Kalbant apie oficialesnius tyrimus apie karnivoro (liet. – mėsavalgių) mitybą – jie pasirodė tik 2020 metais. Turime pabrėžti, kad neturime daug žinių kalbant apie platų poveikį bendrai populiacijai. Mes turime tik atvejų analizes, kur ši mityba pagerino vieną ar tai kitą sveikatos sutrikimą“, – tąkart pranešė jis.
Jis pridėjo, kad ši mityba gali būti naudinga, kuomet yra naudojama trumpą laiką suvaldyti vieną ar kitą ligą, tačiau ne tuomet, kai ja vadovaujamasi ilgiau.
„Prisiminkime, kad tikroji ketogeninė dieta iš siauriausių maisto produktų spektro eina į platesnį maisto produktų pasirinkimą.
Vadinasi su kiekviena dietoterapija kažkiek laiko mes pasilaikome tikslinės dietos, bet po kurio laiko turime įtraukti daugiau maisto produktų, dažniausiai tų, kurie, mėsėdžių dietos šalininkų nenaudai, yra naudingi ir patvirtinti žmogaus sveikatai. Tai – augalinės kilmės maistas“, – tuo metu sakė jis.
Gausu sočiųjų riebalų
Pasiteiravus pašnekovo, ar mėsėdžių dieta yra pavojinga tiems, kurie kovoja su aukštu cholesterolio kiekiu, jis tikino, kad vieno atsakymo nėra.
Anot jo, vieniems šis mitybos būdas gali cholesterolio lygį pakelti, o kitiems – sumažinti. Jis pridėjo, kad didesnę reikšmę šioje mityboje turi sočiųjų riebalų kiekis, kuris gali nepakenkti arba pakenkti organizmui.
„Šioje vietoje tebevyksta debatai. Pavyzdžiui, su keto dieta galime matyti pas žmones, kad cholesterolis didės, o pas kitus, kad jis kris. Tad negalime pasakyti, kad valgant daugiau riebalų su maistu turėsime daugiau cholesterolio.
Čia daug įtakos turi ne vienas veiksnys. Ką mes tikrai žinome, kad laikantis karnivoro mitybos principų gauname sočiuosius riebalus, o ganėtinai tvirtas ir pagrįstas faktas yra tas, kad sotieji riebalai kartais gali būti neutralūs, bet niekada nedarys teigiamo poveikio žmogaus sveikatai lyginant su mononesočiais arba polinesočiais riebalais“, – informavo specialistas.
Pasiteiravus, kokių pasekmių galima tikėtis vartojant daug sočiųjų riebalų, E. Grišinas atskleidė, kad organizme gali prasidėti uždegiminiai procesai.
Pasak jo, galimos širdies ir kraujagyslių ligos, uždegiminių žarnyno ligų paūmėjimas, dėl to jis ragino atsargiai elgtis laikantis šios mitybos principų ilgesnį laiką.
„Verta įsivertinti naudas ir rizikas, laikotarpį, tikslą – ar tai svorio, ar imuninių ligų kontrolė. Svarbu žinoti, ko griebtis, ką daryti, kaip išvengti maistinių medžiagų deficito“, – aiškino jis.
Prieš išbandymą – konsultacija su gydytoju
E. Grišinas atkreipė dėmesį, kad prieš išbandant šį mitybos būdą geriausia būtų pasikonsultuoti su specialistu, nes tuomet galima lengviau nustatyti, ar individui jis galėtų būti naudingas, ar ne.
„Visada prieš išbandant mitybos pokyčius reiktų pasikonsultuoti su dietologu. Žinoma, dabar yra dirbtinis intelektas, kuris pakonsultuoja žmones, tačiau raginu palikti dalelę kvestionavimo, ar tai tikrai naudinga man, kaip individualiam atvejui.
Didžioji dauguma tyrimų yra padaryti molekuliniame lygmenyje arba su gyvūnais, o nedidelė dalis – su žmonėmis, bet tai atvejų analizės, kai vertinamas vienas žmogus.
Tad verta pasikonsultuoti su tą mitybą išmanančiu žmogumi arba apskritai žmogaus fiziologiją išmanančiu žmogumi apie galimą naudingumą ir galimą žalą“, – sakė jis.
Galiausiai jis įspėjo visus žvelgti kritiškai į nuomonių formuotojų skelbiamą turinį. Anot jo, ne visi turi galimybes kasdien maitintis restoraninio lygio maistu ir propaguoti mėsėdžių dietą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
