Kovo 8-oji – tai diena, kai galime drąsiai daugiau dėmesio skirti dailiosios lyties atstovėms. Šiandien Balsas.lt nusprendė pakalbinti moteris, kurios asocijuojasi ne su namų ruošos darbais, trapumu ar silpnumu, o išdidžiai ir garbingai atstovauja tautai parlamente.
Seimo narėms pateikėme po tris vienodus klausimus:
1. Kokia yra moters misija pasaulyje?
2. Kaip pavyksta suderinti darbą Seime ir įsipareigojimus šeimai?
3. Su kokiais sunkumais moterys politikės susiduria šiandien?
Klausimas apie moters gyvenimo misiją buvo pasitinkamas šypsenomis ir kvatojimu, tačiau kiek pagalvojusios visos politikės akcentavo šeimos ir meilės svarbą, tuo parodydamos, kad jos yra tokios pačios moterys, žmonos ir mamos, kaip ir visos mes.
Loreta Graužinienė. Darbo partija.
L. Graužinienė (ELTA nuotr.)
1. Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša savo misiją gyvenime, viename ar kitame etape jis vienaip ar kitaip turi prisidėti prie jos įgyvendinimo.
Moters pagrindinės misijos niekas negali pakeisti – tai žmonių išlikimo klausimo sprendimas, todėl jai deleguota didžiulė misija ir atsakomybė.
Moters misija pasaulyje yra labai reikšminga tiek globaliai kalbant, tiek jei žiūrėsime į mūsų tautą: moteriai yra didžiulė atsakomybė pagimdyti, išauginti vaikus, išauginti juos tikrais tėvynės patriotais, kurie bet kuriame gyvenimo etape puoselėtų lietuvybę. Čia viena iš tokių didžiųjų pareigų. Bet energingos moterys suspėja visur – ir atlikti didžiąją misiją, ir dalyvauti aktyviai visuomenės gyvenime.
2. Svarbiausia yra tarpusavio sutarimas šeimoje. Tai yra labai svarbu šeimos moteriai, turinčiai vaikų ir darančiai vienokią ar kitokią karjerą. Remiantis mano patirtimi, jeigu mano šeimoje nebūtų darnos, įsiklausymo, supratimo, darbo pasidalinimo, tokiu atveju būtų labai sunku, bet džiaugiuosi, kad pas mane tas yra šeimoje.
Tačiau kol kas mano trys vyrai niekuo nesiskundė, stengiuosi tą meilę padalinti po lygiai, kad niekas nebūtų nuskriaustas.
3. Aš visada sakiau, kad kaip gyvenime, taip ir valdžioje turi būti proporcija tarp vyrų ir moterų. Iš gyvenimo praktikos ir darbo politikoje, galiu pasakyti, kad vyrai pagal savo psichologiją mąsto skirtingai: jie žvelgia tik į tikslą, moterys mato ir plačiau.
Šioje vietoje, tas balansas priimant sprendimus ir įstatymus, yra labai reikalingas. Nemanau, kad tai yra problema, galvoju, kad vyrai turėtų suprasti, kad ne tik jie gali tai daryti, bet reikia pasitelkti ir kitą, moteriškąjį pradą, kad tie sprendimai būtų išbaigti ir tikrai teisingi.
Aš asmeniškai nepajutau jokios diskriminacijos, nepatogumo, susidūrimo, kad esu moteris. Pavyzdžiui, pas mus partijoje daugiau žiūrima į darbą ir tai, ką tu sugebi padaryti. Kaip tu padarai tą darbą – šis kriterijus yra svarbiausias.
Lietuvoje moterys jau tikrai įrodė, kad gali užimti aukštus postus ir sugebėti tvarkytis. Neturime vyriško pasipriešinimo, vyrai suteikė galimybę moterims parodyti, ką jos sugeba. Tik tuos postus jie pasistengia užleisti sunkiausiu metu, kai turbūt patys nebelabai žino, ką daryti, bet ir už tai jiems ačiū.
Agnė Zuokienė. Mišri Seimo narių grupė
Agnė Zuokienė (nuotr. Fotodiena.lt/Dmitrijaus Radlinsko)
1. Svarbiausia moters misija – tai jos šeima. Tokia, kur gerbiamas ir išklausomas kiekvienas jos narys, kur puoselėjamos tradicijos bei galvojama apie ateitį. Kiekvienai moteriai svarbiausia jaustis saugiai. Kai namiškiai sveiki, vaikai galvoja apie mokslus, darbdavys vertina tavo darbą, kai vakarais susėdama vakarienės bei kiekvienas turi ką papasakoti ir kuo pasidžiaugti, moteris rami. Kai jos laikomi šeimos pamatai svyruoja, dažniausiai moteriai vienai tenka juos taisyti. Tai sunkus darbas, bet, mes moterys, mokame vienu metu kautis su aibe gyvenimiškų problemų.
Per paskutinius 100 metų labai pasikeitė moters padėtis visuomenėje. Tačiau ji nė kiek nepalengvėjo. Atvirkščiai, karjeros siekianti moteris turi gebėti atlikti ir per amžius buvusias moteriškas pareigas bei viena susidoroti su darbiniais iššūkiais. Tiesa, technika padeda moteriai susitvarkyti buityje. Jei nors dalį tiek padėtų vyrai...
2. Nemeluosiu, labai sunku rasti teisingą balansą. Daugybę kartų buvau išsibalansavusi – vos tik daugiau dėmesio darbui, tuoj kokios bėdos namuose. Negaliu pasidalinti jokiais receptais, nes jo dar neatradau. Čia, matyt, kaip kepant pyragą, kartais gali labai tiksliai sudėti visus reikalingus produktus ir nepavyksta, o kartais sudedi, ką turi “iš akies" ir rezultatas puikus.
Aš šeimoje nesijaučiu vieniša. Esam pasidalinę darbais, atsakomybe. Esu labai dėkinga vyresniems vaikams, jog su meile padeda auginti mažąją sesę.
3. Manau, kad moteriai politikei sunkiau nei verslininkei ar specialistei. Juk be to, kad nuolat turi būti geriau pasiruošusi nei vyrai dar kasdien turi išlaikyti „viešumo testą“. Skaudžiausia, kad dažniausiai kritikuoja ne tavo darbus, o šukuoseną ar kostiumėlį. Ir niekam nesvarbu, jog kėleisi 6 valandą, kad viską spėtume sustyguoti, o pasidažei automobilyje, laukdama žalio šviesoforo signalo.
Esu suskaičiavusi, kad iš ilgo sąrašo per Nepriklausomybės laikotarpį ministrėmis buvusių moterų mažiau nei pusė iš jų buvo gimdžiusios vaikus. Tai tik ženklas, kad turinčiai šeimą ir vaikų moteriai politikoje, išties, sunku.
Jei klaustumėte, koks statistinis moters-politikės portretas Lietuvoje, būtų nelengva jį nupiešti. Mat, pastebėjau, kad priimdamos politinius sprendimus, moterys dažnai užmiršta savo prigimtį. Pavyzdžiui, Seime mes labai nevieningos. Daugybę kartų, priiminėjant jautrius ir moterims palankius įstatymus, didesnio palaikymo galima buvo sulaukti iš vyrų nei moterų.
Vilija Aleknaitė-Abramiekienė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Vilija Aleknaitė-Abramikienė (nuotr. Elta)
1. Aš manau, kad moteris – yra žmogus, o kiekvienam žmogui gyvenime svarbiausia yra išmokti mylėti, kadangi tai nėra savaime duota, to reikia ilgai ir kantriai ir kartais sunkiai mokytis.
Mylėti kitą, reiškia, išmokti šiek tiek peržengti per save, savo egoizmą, interesus, „interesiukus“, išmokti daug ką aukoti ir džiaugtis, kai tu tą gali kažką daryti kito žmogaus labui.
Aišku, moterys, lyginant su vyrais, ko gero, turi daugiau galimybių iš prigimties, kadangi didžioji dalis moterų augina vaikus, o tai savaime yra natūrali mokykla – mokytis mylėti per mažo žmogaus auginimą. Ir tiesą sakant tas procesas niekada ir nesibaigia – tam vaikui jau gali žili ūsai kaltis, bet vis tiek jei jis tavo vaikas – ta misija tęsiasi.
O šiaip tą mokslą mylėti kitą žmogų pageidautina būtų taikyti plačiai visuomenės lygiu.
Pagal prigimtį moterys yra lankstesnės. Esame fiziškai silpnesnės, fiziškai nokautuoti už save stipresnį padarą nėra lengva, todėl lankstumas ir diplomatija kartais tai pakeičia. Moteris turi geresnį vidinį balansą, pusiausvyra joms būdinga labiau.
2. Kiekvieną dieną tu sprendi rebusus. Aišku gerai, kad yra su kuo juos spręsti, ko gero, vienišoms moterims yra sunkiau, aš nesu vieniša.
Tai nėra vieno sprendimas, kiekvieną kartą turi išrasti kažką naujo. Labai svarbu bendradarbiauti, ne tik šeimoje, bet ir valstybėje dalinamasi funkcijomis, tai ir šeimoje daliniesi ir išsisuki. Tai nėra savaime garantuota, kad tau kiekvieną kartą pavyks. Be abejonės kas nors nukenčia. Vieną kartą šeima labiau nukenčia, kitą kartą jauti, kad galėtum labiau padirbėti dėl savo karjeros, bet nepadirbi.
3. Tenka pastebėti, kad vyrams Seimo nariams yra daug lengviau, nes jiems lengva paaukoti namus, šeimą, užkrauti viską ant žmonų pečių, aš tą matau labai dažnai.
Moteriai sunkiausia. Normali moteris visada nori eiti namo. Ji nenori važiuoti po darbo dar į kavinę, klubą ar dar bala žino kur, į kokią nors medžioklę derinti „reikaliukų“. Ji pirmiausiai nori pareiti namo. Kaip ilgai bebūtų užsitęsęs tavo posėdis – eini namo. O vyrai gali neiti namo, gali nuolat derinti savo reikalus, pareiti namo tik pailsėti, matau tą iš kai kurių kolegų.
Asta Baukutė. Mišri Seimo narių grupė.
A. Baukutė (Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus nuotr.)
1. Pagimdyti vaikus ir atrasti vidinę ramybę – viskas.
2. Visų pirma, dėkoju mamai ir tėčiui, o visų antra, savo šeimai, nes vaikai ir vyras visą laiką mane įpareigoja atlikti gerai savo pareigas, t.y. mama, žmona, draugė. Nesvarbu, užimta aš ar neužimta.
Aš ir ankščiau buvau daug darbų dirbanti ir jiems ir esu dėkinga. Jie yra mano variklis tobulėti ir eiti pirmyn, ir suprasti, kas yra gyvenimo universitetas.
Mielai sutikčiau, kad neskaudėtų širdies dėl vienos ar kitos problemos ir galėčiau įvardinti, kad gyvenu ramiai. Bet tenka suktis kitaip. Pasakau: „Dičkiai, pabūkite su mažais, arba maži, pabūkite be mamos truputėlį“.
Galvoju kartais, kodėl aš ne „flegmutė“ rami su mezginiu, ko tikriausiai vyrai norėtų. Galbūt juos kaip tik nervina, kad moterys yra ne kvailesnės, supranta įstatymus, gali pataisas suruošti.
Mes moterys, jeigu žadame, tai padarome, jeigu nežadame, tai ir nedarome. Tai gamtos duota. Mes matome perspektyvą.
Politikoje būnant moteriškumas neišnyksta, viskas priklauso visose srityse nuo moters. Ji tik turi įvardinti, ko ji nori.
3. Dažniausiai susiduriama su puikybe. Ji gali būti ir moteriškoje pusėje, ir vyriškoje. Savo darbu, savo žiniomis tu įrodai ir labai protingiems vyrams, ką tu sugebi, kad nesi prastesnė ir gali tautą atstovauti, nes vyrai savo susireikšminime užsižaidžia. Mes, moterys, esame tam, kad atstatytume juos į vietą, kad ne savimi puikuotųsi.
Sunkumai kiekviename darbe – į intrigas nepasiduoti, į vieną kitą skandalą neįsitraukti, nesipiktinti, o dirbti savo darbą – tai sunkiausia. Bet tai aktualu ir vyrams, ir moterims.
Birutė Vėsaitė. Lietuvos socialdemokratų partija
Birutė Vėsaitė (Asmeninio archyvo nuotr.)
1. Moters misija kaip ir vyro – palikti kažkokį atspaudą savo gyvenime, siekti pažangos, kad kitai kartai būtų lengviau, o tai galima pasiekti savo darbu. Ne paskutinėje vietoje yra ir palikuonys – juos gerai išauklėti. Su aplinka elgtis taip, kad gyvenimas būtų panašesnis į rojų, o ne į pragarą.
2. Žinokite, žmogus turi būti labai gerai organizuotas, kitaip kentės arba viena, arba kita sritis. Man kažkaip pavyko suderinti.
Praktiškai turbūt yra svarbiau, kaip tu praleisi laiką su šeima. Kad ir labai trumpas laiko tarpas, jį reikia praleisti kokybiškai. Jei tarkime yra mažesni vaikai ir pikta mama, kuri neturi, ko tam vaikui duoti, tai ar tu 24 h ar 4 h su juo būni, jokio skirtumo, dar geriau jei keturias valandas, bet kokybiškai.
Dabar tai, kiek tėvai bendrauja su tėvais, yra katastrofa. Penkiolika ar dvidešimt minučių per parą. Manau, kad tai yra blogai, jeigu kiekvienas paskendęs savo mintyse. Vaikams geriau, kai tėvai dalyvauja darbo rinkoje ir grįžta namo su nauja patirtimi, su turtingesne patirtimi.
3. Jaunoms moterims, jeigu jos turi kelis vaikus, tikrai yra sudėtinga. Partiniai susirinkimai būna vėlai. Jeigu tu dirbi kokį nors darbą ir dar turi aukoti šeštadienius, sekmadienius arba vakarus, tada apvaginėji savo šeimą. Todėl suprantu, kodėl į politiką ateina vyresnės moterys arba jaunos ir dar netekėjusios. Auginančioms vaikus yra labai sudėtinga: nenueini į susirinkimą – graužia sąžinė, jei nueini – graužia sąžinė, kodėl nepabuvai su šeima.
