Hidrologai guodžia, kad tokio potvynio, koks buvo pernai kai kuriose Lietuvos vietovėse, šį pavasarį neturėtų būti.
Pastaraisiais metais šalį vis labiau niokoja audros, potvyniai, liūtys, kruša. Draudikai skaičiuoja vis gausesnę jų padaromą žalą, o klimatologai įspėja, kad stichijos šėls ir ateityje.
Šią savaitę praūžusi audra vertė medžius, plėšė stogus, nugriovė vandentiekio bokštą, be elektros paliko tūkstančius gyventojų. Kauno ir Jonavos rajonuose Neries pakrantės gyventojai baiminasi, kad nepasikartotų praėjusių metų potvynis, nemažai sklypų ten buvo apsemta ir šią savaitę.
Draudikai skelbia, kad išmokų dėl gamtos stichijų patirtų žalų per pastaruosius metus labai padaugėjo, o pernai išmokėta rekordiškai didelė suma. Klimatologai nieko paguodžiančio neprognozuoja – nemalonių ir pavojingų pasaulinio atšilimo pasekmių mūsų šalis neišvengs.
Vėjas siaubė visą šalį
Antradienį teko prisiminti rugpjūčio vėtrą, tik šį kartą ji praūžė per visus regionus: stipriausiai siautėjo pajūryje ir kiek apsilpusi pasiekė rytinius regionus, kurie nukentėjo mažiau.
Dėl itin stiprių vėjo gūsių ir sukeltų bangų buvo uždarytas Klaipėdos uostas, ledų sangrūdos taranavo Nidos prieplauką, išvertė ten vieną žibintą, kitus išardė ir išvežė komunalininkai. Panevėžio rajone nuvirto vandentiekio bokštas, tiekęs vandenį pusšimčiui sodybų. Vilniuje Savanorių prospekte nuo statomo pastato pažiro betoniniai blokeliai ir apgadino 4 automobilius.
Ugniagesiai gelbėtojai užregistravo 96 įvykius. „Daugiausia pranešimų buvo dėl nuvirtusių medžių, nukritusių stambių šakų ant kelių. Plyšo stogų skardos, virto reklaminiai stendai, balkono konstrukcijos, antenos“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas Donatas Gurevičius.
Dėl nutrauktų laidų be elektros antradienį liko 46 tūkst. gyventojų. Tūkstančiai sodybų tamsoje skendėjo dar kelias dienas po audros.
Skraidino būdą su šunimi ir konteinerį
Blužgalio kaimo (Šiaulių r.) gyventojų Timonių sodyboje vėtra ant šono paguldė kelių šimtų metrų ilgio medinę tvorą. „Atrodo kaip po karo, lyg tankais būtų pervažiavę“, – juokavo šeimininkai džiaugdamiesi, kad vėtra daugiau nuostolių nepadarė. Timoniai dar pasakojo, kad pačiupęs beveik pilną šiukšlių konteinerį vėjas nunešė jį į mišką ir išvertė. O gretimame kaime būdą su šunimi į krūmus perkėlė.
Kai kurie medžiai virto ir po audros. Tytuvėnų (Kelmės r.) gyventoja Aldona Paliulienė pasakojo, kad kiemo medis ant jos vos neužgriuvo trečiadienio rytą. „Jau viskas buvo nurimę, išėjusi žvalgausi, ar kas neatsitiko, ir girdžiu, kaip kažkas keistai traška. Žiūriu, medis ant manęs jau virsta. Matyt, vėjas įlaužė, nes šiaip sveikas buvo“, – kalbėjo ji.
Aukštelkės (Šiaulių r.) kaimo gyventoja Irena Vasinauskaitė, antradienio rytą važiavusi į Raseinius per Kelmę, pasakojo, kad matė, kaip vėjas kilstelėjo priekyje važiavusio automobilio tempiamą priekabėlę. „O paskui ją kudulkšt ant šono ir apvertė“, – vaizdžiai porino moteris.
Žalos mastas didėja
„Lietuvos draudimo“ Kelmės skyriaus žalų vertintojas Arvydas Paulauskis sako, kad labiau nukentėjo naujų statybų statiniai. „Senieji buvo statomi atsakingai, iš tvirtų medžiagų, – mano jis. – Senų stogų vinys yra surūdijusios, tarsi susilydžiusios su medžiu. Jei vinys naujos, o dar koks statybininkų darbo brokas pasitaiko, tai vėjas susivynioja visą stogo dangą į ritinį ir nešasi sau.“
Iš viso „Lietuvos draudimas“ po antradienio užregistravo 270 pranešimų apie žalas, įmonė rezervavo 500 tūkst. Lt išmokoms. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, dėl patirtų nuostolių daugiausia pranešimų sulaukta iš Klaipėdos, Šilutės, Alytaus, Kauno, Vilniaus, Telšių. Bendrovė prognozuoja, kad išmokoms reikės skirti 300 tūkst. Lt.
„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad pernai gamtos stichijų gyventojams padaryti nuostoliai, palyginti su 2009 m., padidėjo 5 kartus ir siekė 7 mln. Lt. Ūkininkų turtui gamta pernai padarė beveik 4 kartus daugiau nuostolių, tiek pat daugiau žalos patyrė ir įmonės. Turtą niokojo audros, liūtys, potvyniai ir krušos.
„Gerokai padaugėjo žalos dėl žaibo iškrovų ir sniego slėgio, pernai draudikams teko atlyginti žalas ir dėl nuošliaužų bei panašių nelaimių, kurių anksčiau pasitaikydavo itin retai“, – konstatavo „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius Julius Kondratas.
Bijo potvynio
Šiais metais labai ankstyvas potvynis pamaryje. Ten apsemta keliolika kelių. Neries vanduo jau buvo apsėmęs kelias Jonavos rajono sodininkų bendrijas. Iš ten atplaukusios ir prie upės salų susitelkusios ledų sangrūdos dabar baugina Kauno rajono Radikių gyvenvietės žmones.
„Per Radikius tekantis Lapienės upelis jau patvino, nes jo intaką į Nerį užtvėrė ledai, jau apsemtos 7 sodybos, – pasakojo Radikių bendruomenės pirmininkas Vaclovas Sūnilaitis. – Tarp apsemtųjų yra ir mano namas. Rūsyje vanduo sugadino elektros instaliaciją, neveikia šildymo katilas.“
Hidrologai guodžia, kad ledai Neryje nestori ir tokio potvynio, koks buvo pernai Radikiuose, šį pavasarį neturėtų būti. Bet tai nenuramino žmonių. „Ledų kalnai upėje sudaro tikra užtvanką, o šąlant ji tik tvirtėja, todėl pavasarį pakilus vandens lygiui vėl galime nukentėti nuo didelio potvynio, – būgštavo V.Sūnilaitis. – Anksčiau Kauno rajono valdžios prašėme nukasti iš sąnašų susidariusias salas upėje, bet mūsų neišgirdo.“
Nijolė Petrošiūtė
Saulius Tvirbutas
