„Žvalgybos duomenyse matome, kad Rusija planuoja įvykdyti naujų diversijų ir, faktiškai, išpuolių prieš mūsų demokratiją – kad padalytų mūsų visuomenę, kad įbaugintų mūsų visuomenę ir priverstų susilaikyti nuo pagalbos teikimo Ukrainai“, – pareiškė Europos Sąjungos atstovė Kaja Kallas.
Neturėdama jėgų atviram ginkluotam puolimui, Maskva planuoja pakirsti Vakarų sąjungininkų vienybę įvykdydama keletą plataus masto diversijų. Pagrindinis Kremliaus tikslas yra sukurti egzistencinę grėsmę Europai, kad priverstų pasaulį sėstis prie jiems naudingų derybų stalo. Europos specialistai įspėja apie pavojingą agresoriaus karinės doktrinos pokytį ir pasiruošimą naujoms provokacijoms.
Apie numatomus Rusijos smūgio Aljanso teritorijoje planus interviu leidiniui „Onet“ papasakojo Lenkijos karybos analitikas Maciejus Korowajus.
Pasirengimas puolimui prieš Baltijos šalis ir branduolinis šantažas
Pastaruoju metu Rusijos valdžia atnaujino savo karinę doktriną, įteisinusi jėgos panaudojimą rusakalbių gyventojų gynybai užsienyje. Didžiausias pavojus, anot lenkų leidinio, pakibo virš Estijos, Lietuvos ir Latvijos, kur gyvena reikšmingas skaičius tokių piliečių.
„V. Putino žodžiai yra susiję su šiomis teisinėmis sąlygomis ir rodo aiškią Rusijos agresijos plitimo schemą“, – pabrėžė M. Korowajus.
Tokie atviri grasinimai nukreipti ne prieš visą NATO bloką, o prieš konkrečias šalis, kad būtų poliarizuoti Vakarų sąjungininkai. Ekspertas mano, kad siekdama savo tikslų Rusija pasistengs surengti incidentą su masinėmis aukomis.
„Esate įsitikinęs, kad Rusija rengia kažką įspūdingesnio prieš NATO šalis, kad grasintų savotišku egzistenciniu konfliktu“, – įspėjo jis.
Po galimos atakos arba operacijos po svetima vėliava Maskva tikisi griežto Šiaurės Atlanto aljanso atsako. Tai leis Rusijos vadovybei pavaizduoti save auka, konsoliduoti visuomenę ir pereiti prie atviro branduolinio šantažo.
„Kitas eskalacijos etapas gali būti susijęs su perspėjamuoju branduoliniu sprogimu poligone arba Baltijos jūros regione“, – daro prielaidą karinis analitikas.
Panašus radikalus scenarijus leistų Maskvai priversti Vakarus sėstis prie derybų stalo, grasinant masinio naikinimo ginklu. Tokiu atveju agresorius pareikalautų padalyti pasaulį į naujas įtakos sferas, visiškai ignoruojant Ukrainos ar kitų šalių interesus.
Rusijos Federacija iš tiesų keičia hibridinio spaudimo Vakarams taktiką ir iš esmės plečia potencialių smūgių geografiją. Maskva rimtai svarsto galimybę naudoti civilinius laivus ir krovininius laivus Viduržemio jūroje smūginiams dronams paleisti.
Vakarų žvalgybos duomenimis, Kremlius rengiasi veikti tiesiogiai iš jūros, keldamas grėsmę pietinėms ir vakarinėms Europos jūros sienoms. Be oro atakų, priešas planuoja vykdyti povandenines diversijas ryšių keliuose ir išvesti iš rikiuotės telekomunikacijų kabelius. Šią informaciją praėjusią savaitę paskelbė ispanų „El Mundo“, remiantis šaltiniu, „artimu Lietuvos KAM“. Italijos ir Prancūzijos valdžios atstovai šią informaciją neigė.
Šiems plataus masto teroristiniams planams įgyvendinti Rusija rengia naujas dronų atakas, kurių taikiniu taps pagrindinės Viduržemio jūros regiono šalys. „El Mundo“ skelbiama, kad JAV žvalgyba jau gavo nerimą keliančią informaciją apie galimus agresoriaus planus smogti Ispanijai, Prancūzijai ir Italijai.
Europos specialistai tokią netikėtą Rusijos diversinės veiklos aktyvizaciją sieja su žymia žala nuo smūgių Rusijos įmonėms. Savo neteisėtais veiksmais Europoje priešas bando pasėti nesutarimus NATO ir priversti šalis susilpninti paramą Ukrainos kariuomenei.
Kaip Putinas neigia. Kuo jo pareiškimai apie galimą konfliktą su Europa skiriasi nuo jo žodžių apie karą su Ukraina 2021–2022 metais?
Praėjusį penktadienį Vladimiras Putinas vėl pareiškė, kad Rusija neturi planų pulti Europos Sąjungos šalių. Pastaraisiais mėnesiais prezidentas ypač aktyviai komentuoja šią temą, nes Vakarų specialiųjų tarnybų duomenys liudija, kad Maskva gali rengtis karinėms operacijoms prieš Vakarus. 2021 metais V. Putinas sakė, kad nenori pulti Ukrainos. Leidinys „Agentstvo“ nusprendė palyginti pareiškimus tada ir dabar.
Pareiškimai apie galimą įsiveržimą į Europą:
- 2026-09-25: „Aš noriu dar kartą pabrėžti: mes nesirengiame jokiems kovos veiksmams su Europa, mes neturime tokių planų ir neturime pagrindo“.
- 2026-09-18: „Rusija neturi jokių agresyvių ketinimų Europos, Europos šalių atžvilgiu. Pagrindo tam mes tiesiog neturime jokio. Mes esame pasirengę bendradarbiavimui, santykių atkūrimui su kaimynais Europoje“.
- 2026-09-11: „Tiesiog nėra tokios grėsmės ir niekada nebuvo. Mes negrasiname, nesirengiame grasinti Europos šalims, dėl kokios priežasties?“.
- 2026-06-04: „Kokia mums apskritai prasmė, priežastis pulti Europą ir kariauti su NATO? Tai juk tiesiog, aš sakau, kad tai kliedesys, bet man atrodo, kad tai ne tiesiog kliedesys, tai sąmoninga provokacija“.
- 2026-05-09: V. Putinas pasakė, kad teiginiai apie Rusijos pasirengimą karui su Europa – „tai kliedesys... grubus ir įžūlus melas“, ir pridūrė: „Rusija niekada neturėjo jokių agresyvių ketinimų Europos šalių atžvilgiu“.
2021–2022 metai, pareiškimai apie besirengiamą karą Ukrainoje:
- 2021 m. birželį žurnalistas Keiras Simmonsas iš „NBC News“ paklausė V. Putino: „Ar dabar prisiimtumėte įsipareigojimą daugiau nenukreipti Rusijos kariškių į suverenią Ukrainos teritoriją?“ V. Putinas atsako klausimu: „Argi mes kalbėjome apie tai, kad rengiamės nukreipti kokius nors mūsų ginkluotus darinius kur nors?“
- 2021 m. lapkritį propagandistas P. Zarubinas užduoda V. Putinui klausimą, kuriame yra tokia frazė: „Pastarosiomis valandomis ir paromis matome tokius gausius Vakarų žiniasklaidos straipsnius, kuriuose jie kone anonsuoja tam tikrą Rusijos karinį įsiveržimą į Ukrainą, ir neva net JAV įspėja savo partnerius Europos Sąjungoje apie tai, kad Rusija rengia tokį įsiveržimą“.V. Putinas atsako: „Aš šių alarmistinių pareiškimų nematęs“. Iš esmės į gana konkretų klausimą jis taip ir neatsako.
- Tą patį mėnesį investicijų forume „Rusija šaukia!“ V. Putino paklausė, ar investuotojams verta būgštauti dėl galimo Rusijos karių įvedimo į Ukrainą. V. Putinas atsakė: „Žiūrėkite, apie galimą Rusijos karių įvedimą į Ukrainą kalbėjo dar metų pradžioje – mes vykdėme pratybas „Zapad-2021“ – bet, kaip matome, tai neįvyko“. Reaguodamas į V. Putino atsakymą, VTB vadovas Andrejus Kostinas sako: „Tokie informaciniai įmetimai kenkia mūsų rinkai“. V. Putinas reaguoja: „Gali būti, specialiai kas nors įmeta, kad uždirbtų“.
- 2021 m. gruodžio 8 d.: Andrejui Kolesnikovui davė galimybę paklausti V. Putino, ar Rusija rengiasi pulti Ukrainą. V. Putinas atsakė: „Tai provokacinis klausimas. Rusija vykdo taikią užsienio politiką, tačiau ji turi teisę užtikrinti savo saugumą, kaip jau sakiau, vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje“.
- 2021 m. gruodžio 23 d. didžiojoje V. Putino spaudos konferencijoje keletą kartų klausiama apie galimą karą su Ukraina. Atsakydamas į vieną iš klausimų jis jau sako: „Tai ne mūsų pasirinkimas, mes to nenorime“.
- 2022 m. vasario 7 d. spaudos konferencijoje su Emmanueliu Macronu V. Putinui užduodamas klausimas: „Ar rengiatės įsiveržti į Ukrainą?“. V. Putinas daug kalba, bet išsisukinėja nuo tiesioginio atsakymo.
- 2022 m. vasario 15 d., likus devynioms dienoms iki įsiveržimo, V. Putinas atsisakė atmesti Rusijos puolimo prieš Ukrainą galimybę. Į tiesioginį klausimą: „O puolimą prieš Ukrainą – ar šiandien galite jį atmesti?“ – V. Putinas atsakė, kad Rusija veiks „pagal planą“, kuris priklausys nuo „padėties vietoje“, ir pridūrė: „Kas gali atsakyti, kaip klostysis reali padėtis? Kol kas niekas“. Tuo pat metu anksčiau toje pačioje spaudos konferencijoje V. Putinas į klausimą, ar Rusija nori karo Europoje, atsakė: „Žinoma, ne“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
