REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos valstybės kultūros politika dar tik kuriama, įsitikinęs ilgametis valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vadovas, dabartinis meno vadovas Giedrius Svilainis. „Blogiausia, kad ministerijose įsišaknijęs senas požiūris laukti nurodymų iš Maskvos ar Briuselio“, - sako kompozitorius bei pastebi ir dar vieną faktą - per jo vadovavimo laikotarpį Lietuvoje pasikeitė net keturi kultūros ministrai.

REKLAMA
REKLAMA

Laimi mažesni

Profesionalus jungtinis šokėjų, liaudies instrumentų orkestro ir choro kolektyvas „Lietuva“, įkurtas žymaus kompozitoriaus Jono Švedo, stebina grakščiais šokiais, nuotaikingomis dainomis, lietuvių liaudies instrumentų muzika. Prieš trejetą metų „Lietuva“ atšventė savo 65-metį, rašo „Respublika“.

REKLAMA

„Ansamblis „Lietuva“ - išskirtinis žanras, - teigia G. Svilainis. – Rytų blokas tokiais kolektyvais, kaip mes, puikiai naudojasi kaip valstybės reklama. O pas mus - nei kultūros politikos, nei jos rinkodaros. Nėra Lietuvoje ir normalių kultūros vadybininkų, nes kultūra, mano manymu, valstybei yra kaip šešta ar dar kažkelinta koja. Susidaro įspūdis – kas liko dalinant pinigus, tą ir numeta švietimui bei kultūrai, kaip kokį kaulą“.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, sako kompozitorius, negalima teigti, kad viskas blogai: remiami laisvieji menininkai, kūrėjams skiriamos stipendijos, bet... kaip buvęs valstybinės organizacijos vadovas G.Svilainis sako turįs ne vieną priekaištą.

Pagal Kultūros ministerijos, kaip steigėjos, nuostatus valstybės prerogatyva yra padėti tokiems kolektyvams kaip „Lietuva“ išvykti atstovauti savai šaliai. „Deja, kai tik susidurdavome su išvykų paraiškomis, kai susidėdavo visi dienpinigiai, paaiškėdavo, kad toks kolektyvas kaip „Lietuva“ yra tiesiog... per didelis. (Nors būdavo siūlomas pats minimaliausias 28 atlikėjų skaičius). Deja, vietoj jo visada buvo pasinaudojama pigesniu variantu. Atstovauti šaliai užsienyje išvažiuodavo vienas du žmonės, geriausiu atveju - kvartetas. Gal tas taupymas iš valstybės skurdumo? - svarstė G. Svilainis. - Bet taip neatrodo. Pinigai skiriami ne ten, kur reikia“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įstatymų spragos

Kompozitorius beveik penkerius metus ėjo koncertinės įstaigos „Lietuva“ vadovo pareigas. „Ateidamas dirbti maniau, kad būsiu meno vadovas, bet mane kaip šuniuką įmetė į balą, o Kultūros ministerija apkrovė biurokratiniais dalykais ir teko dirbti dvigubą darbą - kaip vadovo ir kaip meno vadovo.

Man, kaip kompozitoriui, buvo sunku suderinti administracinį ir kūrybinį darbą. Pastarajam likdavo vos 5 proc. laiko. Tad teko apsispręsti, arba kūrybinė, arba sausa administracinė veikla. Tapdamas meno vadovu pasirinkau kūrybinį darbą ir dabar jaučiuosi savo vietoje. Visas jėgas galiu atiduoti naujų ansamblio „Lietuva“ projektų bei koncertų planavimui“, - teigė G. Svilainis.

REKLAMA

Valstybinėms įstaigoms pritaikyti įstatymai, kompozitoriaus nuomone, yra netobuli. „Pavyzdžiui, veterinarijos tarnyba per metus susiplanuoja, kiek parduos mėsos. Čia viskas labai aišku - mėsa sveriama kilogramais. Mene svertai yra labai subjektyvus dalykas, meno nepasversi kaip mėsos. Mene per mėnesį viskas gali radikaliai pasikeisti. Sausį mūsų prašo pateikti gruodžio planus. Kam aš dabar skambinsiu sausio mėnesį ir sakysiu, ar galite gruodžio 15 dieną į kultūros namus priimti?“, - stebėjosi kompozitorius.

Pavargome nuo egoizmo

G. Svilainis pabrėžia ir kitą tendenciją: „Ta nomenklatūrinė statybininkų kasta meną įsivaizduoja kaip deklaratyvų dalyką, kuris yra pastatytas ant politinio pjedestalo. Jo funkcija - tarnauti liaudžiai, bet ar ne per daug pateikiama dabartinei liaudžiai pigių „plasmasinių“ popsų? Mano manymu, menas neturi būti politikų įrankis.

REKLAMA

Menas ir kultūra turi būti visiškai nepriklausomi jokiai politinei partijai, menas turi atstovauti mūsų tautą, parodant pasauliui Lietuvos senų kultūrinių tradicijų turinčią valstybę. Todėl labai džiugu, kad vyko „Triumfo arka“, kad prasideda nacionalinis chorų konkursas „Lietuvos balsai“, kad žmonės prisiliečia prie to ir supranta, kas yra kultūra“.

Anksčiau, kompozitoriaus nuomone, kultūros politika tikrai buvo, nors gal ji buvo ir per daug ideologizuota. „Menas tarnavo visuomenei. Žmonės eidavo į būrelius. Aišku, dabar technologijos užvaldžiusios pasaulį, bet Vakarai jau bėga nuo to. Žmonės patys buriasi į tuos ratelius, kad tik turėtų kuo mažiau egoizmo“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot Giedriaus, ir pas mus jau ateina tas laikotarpis. „Žmonės yra persisotinę tų aferų, kompiuterių, egoistiškų poreikių. Gal ta krizė ir į naudą, gal pradėsime vienytis? Atrodo, ir žiūrovų koncertuose pradėjo daugėti. (Šypsosi.) Matyt, žmonės jau nori dvasinės atgaivos. Užteko visų prekybcentrių, kinietiškų prekių, kurios neduoda žmogui jokios energetikos“, - kalbėjo ansamblio „Lietuva“ meno vadovas.

Gintarė Šatkauskaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų