REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors Seimas dar beveik prieš dvejus metus pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektui, jis iki šiol nėra priimtas. Dėl jo kilusį nemažą triukšmą pakeitė visiška tyla. Teigiama, kad bankams nepalankaus įstatymo priėmimo laikas pradelstas, tad dabar jam jau nebėra tokios būtinybės. Nebent netikėtai užgriūtų dar viena ekonominė krizė.

REKLAMA
REKLAMA

Startavo, bet nefinišavo

2009 metų gegužės viduryje parlamentarai balsavo už ilgai valdininkų stalčiuose gulėjusio Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Jis Seime turėjo būti svarstomas dar tų pačių metų vasarą. Turėjo, tačiau iki šiol tai nepadaryta.

REKLAMA

Tačiau dar tų pačių metų rugsėjį Vyriausybė pati pasiūlė Seimui atidėti sprendimą dėl jau pradėto svarstyti įstatymo projekto, užtikrindama, kad prie šio klausimo ketina grįžti 2010-2011 metais.

Europos Taryba dar 2000-aisiais nutarė, kad Europos Sąjungos šalys turi sudaryti galimybes bankrutuoti ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Ir tokia galimybė egzistuoja beveik visose ES valstybėse.

Vokietijoje tokia teisė atsirado jau prieš dvylika metų, Estijoje - prieš septynerius, Latvijoje fizinių asmenų bankroto įstatymas priimtas praėjusią vasarą.

REKLAMA
REKLAMA

Įdomiausia tai, kad Latvijoje naujuoju įstatymu gali pasinaudoti ir lietuviai. Latviai leidžia skelbti bankrotą ir užsieniečiams.

Iš pradžių planuota, kad Lietuvoje jis įsigalios šiais metais, vėliau jau imta teigti, kad geriausiu atveju - tik nuo 2012-ųjų. Pastaroji data numatyta Ūkio ministerijos parengtame projekte.

Tačiau iki šiol fiziniam asmeniui skelbti bankrotą Lietuvoje nėra jokios galimybės. Bankrutuoti gali tik juridiniai asmenys, o gyventojai privalo vykdyti savo turtinius įsipareigojimus iki gyvenimo pabaigos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išlaisvintų nuo vergijos

Pagal praėjusių metų pavasarį Vyriausybės patvirtintą įstatymo koncepciją būtų sudaryta galimybė bankrutavusiems asmenims apsisaugoti nuo skurdo, vėl tapti vartotojais, užsiimti ūkine komercine veikla, taip būtų skatinamas verslumas.

Įstatymo projekto rengėjų teigimu, jei fiziniam asmeniui būtų suteikta galimybė bankrutuoti, atsirastų viltis, kad jis kreditoriams grąžins bent dalį savo skolų ir neslėps pajamų. Tai sustabdytų ir emigraciją, kai nuo slegiamų skolų labai dažnai sprunkama į užsienį.

REKLAMA

Nepaisant bankininkų ir kai kurių ekspertų abejonių, galutiniame projekto variante atsirado nuostata, kad bankrutuoti turės teisę ir gyventojai, įsiskolinę iki priimant šį įstatymą.

Kalbėta ir apie būtinus įvesti papildomus saugiklius. Neva tik jiems esant įstatymu nepasinaudos įvairūs sukčiai, o bankai, galintys bloginti skolinimosi sąlygas, bus apriboti.

Parengtas įstatymas turėtų būti taikomas fiziniams asmenims, kurių gyvenamoji vieta arba pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvoje. Ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, bankroto proceso ypatumus, be rengiamo įstatymo, galėtų nustatyti kiti jų veiklą reguliuojantys teisės aktai.

REKLAMA

Bankai - pro sukąstus dantis

Vyriausybės siūlymui atidėti sprendimą dėl jau pradėto svarstyti įstatymo projekto didžiausią įtaką turėjo bankai. Tai patvirtino ir ūkio ministras Dainius Kreivys, sakydamas, kad toks projektas “gali iš esmės pakeisti situaciją bankiniame sektoriuje".

Tačiau praėjus kuriam laikui bankai savo poziciją sušvelnino. Apie tai galima spręsti iš jų pritarimo baigiamam rengti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektui. Tai praėjusių metų pabaigoje bankų atstovai patvirtino susitikime su premjeru Andriumi Kubiliumi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors Seimas dar beveik prieš dvejus metus pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektui, jis iki šiol nėra priimtas. Dėl jo kilusį nemažą triukšmą pakeitė visiška tyla. Teigiama, kad bankams nepalankaus įstatymo priėmimo laikas pradelstas, tad dabar jam jau nebėra tokios būtinybės. Nebent netikėtai užgriūtų dar viena ekonominė krizė.

Startavo, bet nefinišavo

2009 metų gegužės viduryje parlamentarai balsavo už ilgai valdininkų stalčiuose gulėjusio Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Jis Seime turėjo būti svarstomas dar tų pačių metų vasarą. Turėjo, tačiau iki šiol tai nepadaryta.

REKLAMA

Tačiau dar tų pačių metų rugsėjį Vyriausybė pati pasiūlė Seimui atidėti sprendimą dėl jau pradėto svarstyti įstatymo projekto, užtikrindama, kad prie šio klausimo ketina grįžti 2010-2011 metais.

Europos Taryba dar 2000-aisiais nutarė, kad Europos Sąjungos šalys turi sudaryti galimybes bankrutuoti ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Ir tokia galimybė egzistuoja beveik visose ES valstybėse.

Vokietijoje tokia teisė atsirado jau prieš dvylika metų, Estijoje - prieš septynerius, Latvijoje fizinių asmenų bankroto įstatymas priimtas praėjusią vasarą.

REKLAMA

Įdomiausia tai, kad Latvijoje naujuoju įstatymu gali pasinaudoti ir lietuviai. Latviai leidžia skelbti bankrotą ir užsieniečiams.

Iš pradžių planuota, kad Lietuvoje jis įsigalios šiais metais, vėliau jau imta teigti, kad geriausiu atveju - tik nuo 2012-ųjų. Pastaroji data numatyta Ūkio ministerijos parengtame projekte.

Tačiau iki šiol fiziniam asmeniui skelbti bankrotą Lietuvoje nėra jokios galimybės. Bankrutuoti gali tik juridiniai asmenys, o gyventojai privalo vykdyti savo turtinius įsipareigojimus iki gyvenimo pabaigos.

Išlaisvintų nuo vergijos

Pagal praėjusių metų pavasarį Vyriausybės patvirtintą įstatymo koncepciją būtų sudaryta galimybė bankrutavusiems asmenims apsisaugoti nuo skurdo, vėl tapti vartotojais, užsiimti ūkine komercine veikla, taip būtų skatinamas verslumas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įstatymo projekto rengėjų teigimu, jei fiziniam asmeniui būtų suteikta galimybė bankrutuoti, atsirastų viltis, kad jis kreditoriams grąžins bent dalį savo skolų ir neslėps pajamų. Tai sustabdytų ir emigraciją, kai nuo slegiamų skolų labai dažnai sprunkama į užsienį.

Nepaisant bankininkų ir kai kurių ekspertų abejonių, galutiniame projekto variante atsirado nuostata, kad bankrutuoti turės teisę ir gyventojai, įsiskolinę iki priimant šį įstatymą.

Kalbėta ir apie būtinus įvesti papildomus saugiklius. Neva tik jiems esant įstatymu nepasinaudos įvairūs sukčiai, o bankai, galintys bloginti skolinimosi sąlygas, bus apriboti.

REKLAMA

Parengtas įstatymas turėtų būti taikomas fiziniams asmenims, kurių gyvenamoji vieta arba pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvoje. Ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, bankroto proceso ypatumus, be rengiamo įstatymo, galėtų nustatyti kiti jų veiklą reguliuojantys teisės aktai.

Bankai - pro sukąstus dantis

Vyriausybės siūlymui atidėti sprendimą dėl jau pradėto svarstyti įstatymo projekto didžiausią įtaką turėjo bankai. Tai patvirtino ir ūkio ministras Dainius Kreivys, sakydamas, kad toks projektas “gali iš esmės pakeisti situaciją bankiniame sektoriuje".

REKLAMA

Tačiau praėjus kuriam laikui bankai savo poziciją sušvelnino. Apie tai galima spręsti iš jų pritarimo baigiamam rengti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektui. Tai praėjusių metų pabaigoje bankų atstovai patvirtino susitikime su premjeru Andriumi Kubiliumi.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, bankai niekada nesakė, kad nėra suinteresuoti tokio įstatymo nepriėmimu.

“Mes tik pasisakome už tai, kad jei toks įstatymas bus priimtas, jis turėtų būti efektyvus. Turi būti užkirstas kelias bet kokiam galimam piktnaudžiavimui. Jei įstatyme bus paliktos landos nesąžiningumui, galime neabejoti, kad jomis bus pasinaudota, ir nuo to tikrai bus labai blogai verslui ir visos šalies ekonomikai. Antra būtina sąlyga - įstatymas negali būti taikomas atgaline data„, - sakė “Respublikai“ S.Kropas.

REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ar šis įstatymas apskritai bus priimtas, asociacijos prezidentas tuo neabejojo.

“Įstatymas tikrai bus priimtas. Jis šiuo metu rengiamas. Juk jūs patys puikiai žinote, kad Lietuvoje niekas greitai nevyksta", - teigė S.Kropas.

Prof. Romas Lazutka, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras:

Šiuo metu yra tarsi štilis. Apie Fizinių asmenų bankroto įstatymą, jo priėmimo būtinybę daugiausia ir garsiausiai kalbėta krizės pradžioje, kai smuko ekonomika ir sustojo paskolų grąžinimas. Dabar, matyt, jau su tuo susitaikyta. Kas negali grąžinti paskolų, tas jų ir negrąžins. Bet kad tokių asmenų nelabai daug ir yra. Daug kas tiesiog susitarė su bankais. Pastariesiems taip pat nenaudinga, kad žmonės būtų išvaromi iš butų, nes nekilnojamojo turto kainos yra labai kritusios.

O šiaip bankai apskritai pasisakė prieš šį įstatymą. Visi puikiai supranta, ką jis reiškia, - žmogus nebus visą gyvenimą skolingas ir jam tos skolos nebereikės grąžinti. Jei taip bus, bankai patirs nuostolių, o juos norės kaip nors padengti, todėl juos perkels į paskolų išdavimą. Įskaičiuos į palūkanas, ir šios išaugs. O jei didės paskolos kaina, atsiras mažiau norinčiųjų skolintis.

REKLAMA

Ar šis įstatymas apskritai bus priimtas? Sunku dabar ir spėlioti. Šiuo metu nėra tiek daug žmonių, kuriuos tai liestų. Todėl visuomenėje praktiškai nekyla jokio triukšmo ir politikai nekreipia dėmesio. Gali būti, kad be šio įstatymo sulauksime ir kitos krizės.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų