• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Čekijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) iki kurio pabaigos liko tik kelios dienos, greičiausiai įeis į ES istoriją kaip vienas labiausiai euroskeptiškų laikotarpių. Nuo liepos 1 d. pirmininkavimą ES perima Švedija.

REKLAMA
REKLAMA

Kai Čekija sausį pusmečiui stojo prie ES vairo, ji žadėjo ryžtingai imtis atsakomybės už Bendriją – kovoti su ekonomine krize, spręsti stringančios Lisabonos sutarties klausimą. Ir paneigti jau tada vis dažniau bepasigirstančias kalbas, ar sugebės ši euroskeptiško prezidento valdoma šalis tinkamai pravesti savo pirmininkavimo laikotarpį.

REKLAMA

Čekija tikėjosi paneigti visas šias kalbas ir parodyti ES, kad maža šalis sugeba tinkamai atlikti jai skirtą užduotį. Tačiau ne viskas ėjo taip, kaip tikėjosi čekai.

Nuo pirmų dienų kilo nesusipratimų su Prancūzija. Šios šalies prezidentas Nicolas Sarkozy, gana charizmatiškai pirmininkavęs ES, likus kelioms dienoms iki Čekijos pirmininkavimo pradžios prakalbo apie galimybę pratęsti savo pirmininkavimo laikotarpį.

Nemažos painiavos įnešė ir sausio mėnesio vizitas į Izraelį, kai vienu metu šioje šalyje apsilankė ir Čekijos vadovaujama ES misija, ir Prancūzijos prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA

Sausį Čekijos Ministro Pirmininko Mireko Topolaneko atstovas spaudai Jiris Františekas Potužnikas Izraelio sausumos ataką Gazos Ruože pavadino „labiau gynybine, negu puolamąja“, dėl ko teko skubiai atsiprašyti šalies užsienio reikalų ministrui.

Čekijai ne visada pavykdavo suderinti pozicijas tarptautiniai klausimais su Europos Komisija. Kai ES išorinių ryšių komisarė Benita Ferrero-Waldner balandžio pabaigoje paskelbė, kad įšaldomi planai dėl glaudesnių santykių su Izraeliu. Čekijos vyriausybės vadovas nurodė, kad „taikos procesas neturėtų būti siejamas su ES ir Izraelio santykiais“, tokiu būdu parodydamas, kad ES pirmininkaujanti šalis ir Europos Komisija, laikosi skirtingų pozicijų vienu svarbiausių užsienio politikos klausimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tada Čekijos užsienio reikalų ministrui Karelui Schwarzenbergui pavyko užtušuoti nesutarimus padriku pareiškimu apgailestaujant, kad abiem institucijoms nepavyko prieš išvykstant suderinti savo pozicijų, tačiau šiuo pareiškimu veikiausiai buvo siekta pridengti abi konflikto puses.

Čekija sulaukė kritikos dėl prasto pasirengimo ES "Rytų partnerystės" iniciatyvos, skirtos šešioms buvusioms sovietinėms respublikoms, pradžiai. Diskusijose dalyvavę diplomatai, ypač iš Belgijos ir Suomijos, išreiškė apgailestavimą dėl, pasak jų, prasto organizacinio pasirengimo.

REKLAMA

Čekijos polinkis daryti diplomatines klaidas išryškėjo balandžio viduryje Ženevoje vykusioje Jungtinių Tautų (JT) konferencijoje dėl rasizmo, kurioje iškilo klausimų dėl Europos šalių protesto prieš Irano prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą, kai čekai jam sakant kalbą pareiškė galutinai pasitraukiantys iš derybų.

Tuo tarpu kitų konferencijoje dalyvavusių Bendrijos šalių ambasadoriai boikotavo M.Ahmadinejado kalbą, tačiau po jos iš karto vėl prisijungė prie derybų.

Čekijai nepavyko išvengti ir daugiau neapdairių klaidų, pavyzdžiui, oficialiame pareiškime Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną ji įvardijo prezidentu, kurio pareigas jis ėjo anksčiau, o premjeras M.Topolanekas JAV ekonomikos gelbėjimo planus pavadino "keliu į pragarą".

REKLAMA

Likus porai mėnesių iki pirmininkavimo pabaigos, pralaimėjus balsavimą parlamente dėl pasitikėjimo turėjo atsistatydinti M.Topolaneko Vyriausybė. Šis politinis skandalas sukėlė nemažą audrą Europos spaudoje, kur Čekija buvo aršiai kritikuojama už ne laikų įvykusią politinę krizę.

Maža to, pats M.Topolanekas nepalengvino savo įpėdinio užduoties iki birželio pabaigos sėkmingai užbaigti šalies pirmininkavimą ES, pareikšdamas, kad "Čekijos pirmininkavimas tam tikra prasme baigiasi su dabartinės vyriausybės pasitraukimu", ir pridūrė, jog Prahos "įtaka ir galimybės prastumti tam tikrus klausimus gerokai sumažėjo".

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ne ką mažesnį galvos skausmą ES ir Čekijos Vyriausybei kėlė euroskeptiškas Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, kuris visais būdais stengėsi vilkinti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą.

Jo iniciatyva ši sutartis buvo nagrinėjama ir šalies Konstituciniame teisme, tačiau teismui priėmus palankų sprendimą dėl sutarties V.Klausas ir toliau atsisako ją pasirašyti bei taip užbaigti ratifikavimo procesą Čekijoje.

Ne taip senai V.Klausas pažadėjo, kad jo parašas ant Lisabonos sutarties atsidurs paskutinis.

"Aš tikrai neskubėsiu, - sakė V.Klausas duodamas interviu visuomeniniam Čekijos transliuotojui. - Palauksiu, kol nutiks visi tie dalykai, apie kuriuos kalbėjau anksčiau, kol bus apsvarstytas mūsų senatorių kreipimasis dėl sutarties konstitucingumo."

REKLAMA

Diskusijos ir garsiai reiškiamos abejonės, ar sugebės mažosios ir ypač po 2004 m. į ES priimtos valstybės narės tinkamai vadovauti Bendrijai, girdėjosi dar prieš Slovėnijos pirmininkavimą.

Tačiau po sėkmingo 2008 m. Slovėnijos pirmininkavimo, jos buvo pritildytos. Čekijos laikotarpis gali atnaujinti kalbas apie tai ar nevertėtų, kad ES pirmininkautų tik didžiosios valstybės.

Lietuvai, kuri 2013 m. pirmininkaus ES, šis Čekijos laikotarpis turi būti geru pavyzdžiu, kad tokiu metu šaliai reiktų vengti ne tik diplomatinių klaidų, bet ir vidinės politinės krizės, kuri galėtų pakenkti tinkamam pirmininkavimui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų