Ukrainos, Europos ir Rusijos ginčai dėl saugumo garantijų dar labiau silpnina prezidentą, ir neaišku, ar D. Trumpo vadovaujama Amerika iš tikrųjų pasirašytų kokį nors dokumentą, įpareigojantį ją imtis veiksmų.
Pirmadienį Baltuosiuose rūmuose vykęs Europos lyderių ir Ukrainos prezidento susitikimas su D. Trumpu buvo itin svarbus, rašo „Sky News“.
Lyderiai grįžo namo džiugiai nusiteikę – jie manė pagaliau įtikinę JAV prezidentą neatsiriboti nuo Europos. D. Trumpas pažadėjo suteikti Ukrainai Amerikos „saugumo garantijas“.
Nors detalės buvo miglotos ir per savaitę paaiškėjo nedaug (pasigirdo tik gandų apie galimą JAV oro paramą), pats prezidento įsipareigojimas žymėjo aiškų poslinkį nuo kelis mėnesius trukusios izoliacionistinės retorikos Ukrainos atžvilgiu – „tai Europos problema“ ir panašiai.
Vis dėlto buvo akivaizdu, kad, nepaisant šio europiečių laimėjimo, Rusija su tuo nesusitaikys.
Praėjusį savaitgalį D. Trumpo pasiuntinio pareiškimai, esą V. Putinas sutiko, kad Europa suteiktų Ukrainai „5 straipsnio tipo“ garantijas – faktiškai NATO lygio kolektyvinę gynybą – buvo gluminantys.
Zelenskis ir Putinas yra kaip actas ir aliejus
Visą savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kaip ir buvo galima tikėtis, nuolat menkino šį susitarimą, pabrėždamas, kad Rusija niekada nepriims jokio taikos plano, pagal kurį Ukrainoje būtų dislokuotos Europos ar NATO pajėgos.
„Užsienio pajėgų buvimas Ukrainoje Rusijai yra visiškai nepriimtinas“, – kartojo jis, primindamas panašius teiginius, girdėtus jau kelerius metus.
Reikia prisiminti, kad NATO „plėtra į Rytus“ buvo vienas iš Kremliaus pretekstų pradėti „specialiąją karinę operaciją“ – invaziją į Ukrainą. Visa tai daro D. Trumpą silpną.
Dvišalis V. Putino ir V. Zelenskio susitikimas, kurį D. Trumpas pirmadienį pavadino sutartu ir artimu („per dvi savaites“), atrodo labai abejotinas, ypač po šiandieninės retorikos.
„Pažiūrėsime, ar Putinas ir Zelenskis dirbs kartu. Žinot, tai kaip aliejus ir actas, šiek tiek. Jie nelabai gerai sutaria, dėl akivaizdžių priežasčių“, – reporteriams Vašingtone sakė D. Trumpas.
Trečiadienį NATO gynybos vadovai rinkosi aptarti saugumo garantijų, kurių Rusija kategoriškai nepriima, įgyvendinimo detalių.
Susitikime dalyvavę Europos šaltiniai teigė, kad derybos buvo labai sėkmingos. O dėl S. Lavrovo pasisakymų vienas jų atkirto: „Saugumo garantijas spręsti ne Lavrovui. Ne tas, kuris grasina, turi nuspręsti, kaip atgrasyti nuo grėsmės!“
Anot šaltinių, Rusijai nerealu diktuoti, iš kurių šalių Ukraina gali priimti karines pajėgas, o iš kurių – ne.
Ar Trumpas grasins panaudoti jėgą?
Problema ta, kad jei Europa ir Baltieji rūmai nori, jog Rusija pasirašytų kokį nors taikos susitarimą, tam reikės visų šalių pritarimo dėl saugumo priemonių.
Kita galimybė priversti Rusiją paklusti būtų aiški grėsmė panaudoti jėgą – kažkas panašaus į D. Trumpo žodžius: „Vladimirai, pažiūrėk, ką aš padariau Iranui...“. Tačiau Iranas – ne branduolinė valstybė.
Yra dar vienas nerimą keliantis aspektas: pati „saugumo garantijų“ sąvoka reiškia tvirtą įsipareigojimą ginti Ukrainą ateityje.
Tokios garantijos turėtų būti įtvirtintos sutartimis, o ne tik neapibrėžtais pažadais. Nematyti, kad D. Trumpo Amerika būtų pasirengusi pasirašyti ką nors, kas realiai ją įpareigotų veikti.
Daugiasluoksnės, ilgainiui kuriamos saugumo garantijos – viena iš galimybių, tačiau Kremliui tai greičiausiai atrodytų tik kaip istorijos pasikartojimas, suteikiantis naują pretekstą atsitraukti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
