REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Visą savaitę, sausio 30-vasario 5 dienomis, Estijoje vyko WISSA Pasaulio čempionatas. Šiemet čempionatą organizavo Lietuvos ekstremalaus sporto federacija, kuriai pirmąkart buvo suteikta tokia teisė.

Visą savaitę, sausio 30-vasario 5 dienomis, Estijoje vyko WISSA Pasaulio čempionatas. Šiemet čempionatą organizavo Lietuvos ekstremalaus sporto federacija, kuriai pirmąkart buvo suteikta tokia teisė.

REKLAMA

Organizatoriai susidūrė su dideliais iššūkiais. Ledo Lietuvoje nebuvo, todėl buvo nuspręsta varžybas perkelti į Estiją. Netoli Viljandžio esančiame Vortsjon ežeras buvo puikiai tinkamas, o ledo storis siekė net 25 cm.

Pirmomis dienomis temperatūra buvo pliusinė ant ledo kaupėsi vanduo, vėliau ežeras pasidengė sniego sluoksniu įsigalėjo silpnas šaltukas. Ledas visą laiką išliko puikiai tinkamas buriuotojams.

„Nors veiksmas persikėlė į Estiją, mums pavyko mobilizuotis ir deramai organizuoti tokio aukšto rango varžybas, daugelis dalyvių įvertino kaip vieną geriausiai organizuotų čempionatų, prie to prisidėjo ir itin kompetentinga teisėjų brigada iš Kanados, Estijos ir Lietuvos“, – sakė Organizacinio komiteto vadovas Ramunas Glizickas.

REKLAMA
REKLAMA

Iš devynių pasaulio šalių (Estija, Suomija, Švedija, Lenkija, Čekija, Latvija, Jungtinės Amerijos Valstijos, Ukraina ir Lietuva) gausiai susirinkę sportininkai (100d.) varžėsi net trijų ledburių klasėse: burlenčių, jėgos aitvarų ir sparnų.

REKLAMA

Pirmą dieną vyko kurso lenktynės burlentėse dominavo Lietuvos atstovai. Dideliu greičiu visus stebino Giedrius Liutkus. Jam neprilygo antrą vietą iškovojęs Audrius Voverys, o trečias liko Gediminas Gresevicius.

„Wings“ klasėje pirmavo suomis Reima Salo. Jėgos aitvaruose užtikrintai kilpas suko švedai Frank Kroenert, antras – Andreas Gustafssonas.

Estas Madis Kallas bandė kovoti, tačiau jam pritrūko sėkmės ir jis liko trečias. Lietuviai Aidas Pivoriunas ir Tautvydas Macijauskas tenkinosi kuklesnėmis vietomis. Antrąją dieną dėl silpno vėjo ir snygio lenktynių surengti nepavyko.

REKLAMA
REKLAMA

Trečioji diena sportininkus pasitiko vidutinio stiprumo vėju. Varžybų vyr. teisėjas R.Gradauskas pasidžiaugė: „Įvyko ledburių slalomas, jėgos aitvarų „Cors race“ ir „Fun slalom“ lenktynių 76 startai. Visų labai lauktas slalomas vyko sklandžiai, o distancijoje netrūko sportinės kovos ir gerų emocijų.“

Slalome užtikrintai nugalėjo Paulius Voverys, kuris nepaliko jokių šansų savo konkurentams. Labai gerai lenktyniavo ir kitas Lietuvos burlentininkas Martynas Juodeška, kuris iškovojo antrąją vietą.

Kurso lenktynių nugalėtojui Giedriui Liutkui nesisekė, nes jis jau pirmame atrankos važiavime darė daug klaidų.

Ir nors vėliau atsitiesė ir demonstravo gerą techniką bei greitį ir galiausiai iškovojo teisę dalyvauti medalių lenktynėse, tačiau surinkti baudos taškai neleido pakilti aukštai.  Latvis Leontjevas buvo trečias.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Wings“ geriausiai sekėsi čekui Miroslavui Pacoldui. „Fun“ slalomo lenktynėse nepavejamas buvo Lenkijos atstovas Jedrzejus Citukas.

Varžybas užbaigė maratonas, kurio metu lenktynininkai ežero ledu nuvažiavo per 60 km. Įspūdingu greičiu vėl visus stebino Giedrius Liutkus, kuris nuo starto vis didino atotrūkį ir nors šaltis stingdė rankas, tai nesutrukdė užtikrintai laimėti.

Permaininga kova vyko dėl trečios antros vietos. Jaunasis lenkas Jedrzejus Citukas ilgą laiką važiavęs trečioje pozicijoje, tik paskutiniame rate netekęs jėgų nusileido visą tempą didinančiam Pauliui Voveriui, o latvis Leontjevas sugebėjo išsaugoti antrą poziciją. Maratono Top 10 ir vėl dominavo Lietuvos atstovai.

REKLAMA

„Wings“ geriausiai maratone važiavo Čekijos buriuotojas Miroslavas Pacoldas. O jėgos aitvaruose geriausiai sekėsi švedams, tik šį kart laimėjo fiziškai stipresnis Andreasas Gustafssonas. Čempionatą užbaigė jėgos aitvarų „freestailas“, o geriausiai figūras atliko Estas Raigo Piho.

Po čempionato mintimis pasidalino čempionas Giedrius Liutkus. Plačiau – interviu.

Kaip pavyko laimėti Pasaulio čempionatą?

Važiuodamas į čempionatą jokių lūkesčių neturėjau, nes paskutinį kartą tokio lygio renginyje (beje, tame pačiame čempionate ir tame pačiame ežere) dalyvavau dar 2016 metais.

Bet šį kartą pavyko prieš pat čempionatą laimėti Estijos Taurės etapą ir jaučiau, kad įranga dirba gerai. Dar pora dienų pasitreniravau tame pačiame ežere ir atlikau paskutines korekcijas, kurios visiškai pasiteisino Pasaulio čempionate. Pasirinkau teisingas bures, dažniausiai ir teisingas pačiūžas.

REKLAMA

Kokią įrangą naudojote?

Pirmadienį, kai buvo didžiausias vėjas, naudojau 5.6m2 dydžio taip vadinamą slalominę burę, kurią naudoju su maža lenta ir peleku vasarą). Kitomis dienomis taip vadinamas „folines“  (vandens sparnų vasarą,  aut. past.) 6.6m2 ir 7.8m2 dydžio bures.

Ledrogės buvo visada tos pačios  Lietuvoje pagamintos mano bičiulio R. Glizicko trijų pačiūžų ledrogės. Visos burės yra tos pačios, kurias naudoju ir vasarą.

Kaip pavyksta treniruotis vis šiltesnėmis žiemomis?

Žiemos yra neprognozuojamos. Buvo keletas žiemų, kai aš apskritai nebuvau užlipęs ant ledo. Šiemet prieš išvykstant į Estiją aš iš viso čiuožiau berods penkis kartus. Būtent todėl norėjau ir pavyko dar kelias dienas pasitreniruoti Estijoje prieš pat čmpionatą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aš asmeniškai neskiriu buriavimo vasarą ir žiemą. Jei yra bent keli laipsniai aukščiau nulio ir nėra ledo aš buriuoju vandenyje. Jei yra saugus ledas buriuoju ant ledo. Tai vienas kitą papildantys ir padedantys buriavimo būdai.

Kiek laiko užsiimate šiuo sportu?

Ledrogėmis buriuoju maždaug nuo 2009 metų. Vasaromis buriuoju virš 30 metų.

Kokie žiemos ledrogių privalumai/trūkumai lyginant su buriavimu vasarą?

Esminis skirtumas yra taip vadinama trimatė dimensija. Vasarą yra bangos, kurias reikia suvaldyti. Net jei tai ir neidelės pusės metro bangelės pvz. Kauno mariose, tai įtakoja greitį ir plaukimo stilių.

Ant ledo iš esmės visada daugmaž lygus ir stabilus paviršius. Ant vandens mes galime matyti ateinantį gusį ar vėjo pasisukimą. Ant ledo dažniausiai (išskyrus kai matome nešamą sniegą) mes galime tik jausti vėjo pkyčius. Pagrindinis buriavimo žiemą privalumas tas, kad galime patys išsimesti ženklus, žmonės gali ateiti ir viską stebėti betarpiškai, tiesiog ant ledo.

REKLAMA

*****

Savo mintimis po čempionato pasidalino ir slamomą laimėjęs Paulius Voveris. Plačiau jo mintys – interviu.

Koks jausmas laimėti pasaulio čempionato rungtį?

Tai jau ne pirmas kartas, bet kaskart begalo džiaugiuosi,o jausmas neapsakomas. Kiekvienais metais tobulėja ledrogių įranga, konkurentai atvyksta vis stipriau pasiruošę, todėl darosi vis sunkiau ir įdomiau.

Čempionate dalyvauja tavo tėtis Audrius. Ar dažnai jį aplenki, ar paskui šeimoje nekyla nesutarimų?

Turiu pasidžiaugti,kad su tėčiu sutariam puikiai ir džiaugiamės vienas kito laimėjimais, tačiau po finišo kartais mėgstame pajuokauti „Ar turi gėdos tėvą/sūnų aplenkti?!“.

REKLAMA

Filmuotoje medžiagoje kelis čiuožimus kamera ant tavo rogių buvo atsukta į galą. Ar taip pasielgta norint parodyt kaip lenki konkurentus?

Manau visi kameros kampai įdomūs, tačiau negaliu slėpti, kad slalomo trasoje jaučiuosi labai užtikrintai ir žinau kad lenkimų tikrai bus.

Pasaulio čempionatą pirmą kartą surengė Lietuva. Kaip manai jiems pavyko pasirodyti?

Turiu nemažai varžybinės patirties ir drąsiai galiu teigti, kad lietuviai parodė aukštą sportinį meistriškumą ir puikiai surengė varžybas. Tikiuosi, kad tai pasikartos ateityje.

Ko palinkėtum ledrogių sportui?

Nepaisant visų apsunkinimų ir sunkiai prognozuojamo klimato, ledrogių sportas gyvuoja ir juda gera linkme. Tikiuosi išvysti su kolegomis aptartą idėją  surengti varžybas ledo arenoje naudojant dirbtinius vėjo šaltinius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų