Pirmadienį į Briuselį suvažiavę ES valstybių užsienio reikalų ministrai siekia rasti bendrą poziciją Kosovo nepriklausomybės klausimu, skelbia BBC.
ES veikiausiai pripažins Kosovą
Kaip teigiama, dauguma šalių yra pasiryžusios pripažinti jauniausią Europos valstybę, o priešiškumą reiškia tik Kipras, Graikija, Rumunija bei Ispanija. Šios valstybės baiminasi, kad Kosovo atvejis paskatins separatistus šių šalių viduje kovai dėl nepriklausomybės.
„Aš suprantu, kad dauguma ES narių pripažins Kosovą“ – Briuselyje teigė ES šiuo metu pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas pareiškė, kad Kosovo atvejis unikalus ir precedento nesukuria.
Nesutarimai JT Saugumo Taryboje
Dideli nesutarimai dėl Kosovo ateities išryškėjo Jungtinių tautų Saugumo Taryboje. Provincijos nepriklausomybei akylai besipriešinanti Rusija pareiškė, kad nėra pagrindo keisti 1999 metų JT rezoliuciją, kuria Kosovas atiduodamas Jungtinėms Tautoms administruoti. Tačiau Vakarų šalys argumentavo, kad situacija nuo laiko smarkiai pasikeitė. Atsikirsdama į tokius argumentus, Maskva teigia esanti pasiruošusi remti nuo Gruzijos atsiskirti siekiančius Abchazijos bei Pietų Osetijos regionus.
Susirūpinimą dėl Kosovo nepriklausomybės taipgi išreiškė ir Kinija, kuri paragino atnaujinti derybas su Serbija. Tuo tarpu JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ragina visas valstybes laikytis savo įsipareigojimų ir susilaikyti nuo smurto.
Kosovo nepriklausomybe paskelbta pagal specialaus JT pasiuntinio, buvusio Suomijos premjero Martti Ahtisaario planą, kuris numato provincijai suteikti prižiūrimą nepriklausomybę. Kosovo premjeras Hasimas Thaci teigė neprieštaraujantis tarptautinės bendruomenės kariniam bei civiliniam dalyvavimui Kosove.
Ateitis – politikų rankose
Padėtis Kosove artimiausiu metu smarkiai priklausys ne tik nuo tarptautinės bendruomenės veiksmų, bet ir nuo, žingsnių, kuriuos žengs patys Serbijos bei Kosovo politikai. Siūlome susipažinti su politikais, nuo kurių veiksmų didžiąja dalimi priklausys Kosovo krizės sprendimas.
Hashimas Thaci
Vos 39 metų sulaukęs politikas yra pati įtakingiausia politinė figūra šalyje. Tačiau jaunas amžius nereiškia patirties trūkumo. H. Thaci studijų metais gyveno išeivijoje, Šveicarijoje, ir tik 1993 metais slapta grįžo į Kosovą ir tapo partizaninės Kosovo išsilaisvinimo armijos vadu. Karo pabaigoje jis tapo ir politiniu judėjimu lyderiu. Tiesa, jo reputacija buvo sutepta, kai Kosovo išsilaisvinimo armija, pasibaigus 1999 metų karui, vykdė serbų mažumos persekiojimus. Pirmuosiuose Kosovo parlamento rinkimuose H. Thaci vadovaujama „Kosovo demokratų partija“ pasirodė žymiai prasčiau nei tikėtasi ir nuo to laiko dabartinis premjeras save bando pristatyti kaip nuosaikių pažiūrų politiką.
Fatmiras Sejdiu
Kosovo prezidentas. Minkštoko būdo 56 metų universiteto profesorius ilgą laiką tūnojo H. Thaci užnugaryje. Tačiau naujoji Konstitucija suteiks jam svarių galių. Prezidentas taps saugumo pajėgų vyriausiuoju vadu ir galės tvirtinti teisėjus bei ambasadorius. Prezidento poste F. Sejdiu pakeitė legendinį Kosovo albanų lyderį, pacifistą Ibrahimą Rugovą, kuris mirė 2006 metais. Tačiau F. Sejdiu trūksta I. Rugovos charizmos bei statuso.
Borisas Tadičius
Serbijos prezidentu neseniai nedidele persvara perrinktas politikas yra itin nepavydėtinoje situacijoje. Jis rinkimuose, kurių metu pasisakė tiek už siekį išlaikyti Kosovą Serbijos sudėtyje, tiek už integraciją į Vakarus, nugalėjo ultranacionalistinių pažiūrų Tomislavą Nikoličių. Penkiasdešimtmetis psichologas ir centro kairės „Demokratinės partijos“ lyderis yra regimas kaip figūra, galinti sutaikyti įvairių pažiūrų serbus. Tačiau jis įnirtingai spaudžiamas priešintis Kosovo nepriklausomybei.
Vojislavas Koštunica
Serbijos ministras pirmininkas yra žymiai konservatyvesnis nacionalistas nei šalies prezidentas B. Tadičius. Jo kalbose netrūko aštrios retorikos, grasinančios nepriklausomam Kosovui įvairiausiomis sankcijomis. Jis iškoneveikia ir esą Vašingtonui keliaklupsčiaujančią Europos sąjungą, kuri neva ir turės prisiimti visą atsakomybę dėl Kosovo nepriklausomybės padarinių. 63 metų teisininkas bei centro dešinės „Serbijos demokratinės partijos“ lyderis buvo paskutinysis buvusios Jugoslavijos prezidentas, šiame poste pakeitęs 2000 metais nuverstą Slobodaną Miloševičių. V. Koštunica buvo laikomas Vakarams palankesniu kandidatu, tačiau jo prioritetų sąraše integracija į ES yra tik antraeilis planas, nusileidžiantis siekiui bet kokiomis priemonėmis išlaikyti Kosovą. Prieštaringas yra ir premjero požiūris į Hagos karo nusikaltimų tribunolą. Serbija neretai kaltinama vengimu bendradarbiauti su tribunolu, o laisvėje vis dar yra tokie karo nusikaltėliai kaip Ratko Mladičius, atsakingas už Serebrenicos žudynes.
Pieteris Feithas
Olandų diplomatas bei Europos sąjungos pasiuntinys Kosove bus tarptautinės bendruomenės atstovas, tapsiantis Kosovo generaliniu valdytoju. Pagal „prižiūrimos nepriklausomybės planą“ jam bus suteiktos galios atšaukti bet kurį Kosovo įstatymų leidžiamosios valdžios teisinį aktą bei atleisti vietos savivaldos pareigūnus. Kaip NATO pasiuntinys jis vaidino svarbų vaidmenį švelnindamas Makedonijoje vešėjusius etninius konfliktus. P. Feithas teigia, kad Kosove pagrindinė jo užduotis bus pakeisti vietinių albanų „priklausomybės kultūrą“, kuri susiformavo provinciją administruojant Jungtinėms Tautoms. Olandas teigia sieksiąs, kad Kosovo valdymas būtų pačių kosoviečių, o ne ES misijos rankose.
Dezintegracijos pabaiga
Kosovo nepriklausomybės deklaracija žymi prieš 17 metų prasidėjusią buvusios Jugoslavijos dezintegraciją. Kosovas jau nuo 1999 metų buvo administruojamas Jungtinių Tautų. Tais metais NATO aljanso kariai buvo priversti panaudoti jėgą prieš Belgradą, kad sustabdytų kruviną Slobodano Miloševičiaus vykdomą etninį valymą.
Siekdami nepriklausomybės, Kosovo albanai, kurie sudaro apie 90 proc. provincijos gyventojų, susilaukė Vašingtono bei Europos sąjungos paramos. Tačiau nepriklausomybės idėjai itin priešinosi Belgradas, kuris Kosovą laiko istoriniu serbų tautos lopšiu, bei Rusija, teigusi, jog Kosovo nepriklausomybė pažeis tarptautinės teisės normas bei paskatins separatistinius judėjimus visame pasaulyje.
Per derybas serbai Kosovo albanams siūlė plačią autonomiją bei galimybę turėti savo parlamentą bei institucijas, tačiau provincijos lyderiai pareiškė, kad nepriklausomybė yra nekvestionuojamas reikalavimas, dėl kurio deramasi nebus. Serbija iš anksto perspėjo, kad nutrauks diplomatinius santykius su bet kuria Kosovą pripažinusia valstybe.
Nuo 1999 metų Kosove yra dislokuoti 16 tūkst. NATO karių, kurie užtikrina trapią taiką. Jie Kosove liks ir po nepriklausomybės paskelbimo ir tik JT administracija bus pakeista ES misijos atstovų. Kosovo suverenitetas ir toliau bus ribotas, nes NATO prižiūrės nacionalinį saugumą, o ES sieks įtvirtinti teisės viršenybės principą bei demokratijos normų funkcionavimą. Dėl to ES misijos atstovai galės atšaukti bet kurį Kosovo institucijų sprendimą.
Tarp svarbiausių klausimų, kuriuos reikės spręsti, yra ir Kosove gyvenančios erbų mažumos likimas ir sprendimas, ką reikės daryti su buvusiais Kosovo išsilaisvinimo armijos kovotojais. Kosovo vyriausybė teigia gerbsianti serbų mažumos teises, tačiau kone 125 serbų, daugiausiai gyvenančių nuo albanų atskirtose teritorijose provincijos šiaurėje, greičiausiai liks ištikimi Belgradui. Taipogi baiminamasi, kad po Kosovo nepriklausomybės iš Kosovo gali plūstelėti serbų pabėgėlių minios.
