REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Efektyvios priežiūros bei viešumo stoka ir neužtikrinta sąžininga projektų Europos Sąjungos paramai gauti konkurencija kelia visuomenės nepasitikėjimą pinigus skirstančių valdžios institucijų veikla. Tokias tyrimo išvadas pristatė Pilietinės visuomenės institutas.

REKLAMA
REKLAMA

Išvados perspėja

Pilietinės visuomenės institutas direktorius Darius Kuolys teigia, kad šios problemos sukūrė „totalų visuomenės nepasitikėjimą valdžios sprendimais“. Tai patvirtina ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius, kurio teigimu, ES fondų paramos Lietuvai negatyvus suvokimas vyrauja visoje visuomenėje.

REKLAMA

Pristatydamas tyrimo išvadas D. Kuolys pažymėjo, kad jos tėra tarpinės, bet „tam tikrus dalykus signalizuoja“.

Pilietinės visuomenės institutas teigia, esą sprendimai skirti lėšų vienam ar kitam projektui viešai nėra pakankamai argumentuojami, o daugelio sprendimų atvejų lieka neaišku, kaip paremti projektai padės sumažinti Lietuvos atotrūkį.

Nėra viešumo ir...

Instituto tyrime konstatuojama, kad kol kas nėra įdiegta efektyvi priežiūros sistema, pavėluotai pradėjo veikti informacinis kompiuterizuotas jos variantas, todėl ateityje Lietuva gali susidurti su skaidrumo ir efektyvumo problemomis.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat nėra nuosekliai laikomasi partnerystės principo, t.y. ministerijų darbas pernelyg uždaras, o visuomeninės organizacijos ir vietiniai interesų gynėjai faktiškai nėra įtraukti į ES paramos programavimo ir projektų atrankos procesą, paprastai apsiribojama formaliu jų dalyvavimu. Be to, šiuos partnerius pasirenka pačios ministerijos. „Taisyklė, kad ministerijos pačios formuoja atrankos komiteto sudėtį, kviečia organizacijas ir įstaigas jose dalyvauti, leidžia daryti prielaidą, jog kviečiamos tik valdžios institucijai palankios organizacijos“, - teigiama Pilietinės visuomenės instituto išvadose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Informacija apie ES paramos skirstymą turėtų pasiekti kiekvieną darželinuką, kiekvieną pensininką, tačiau kol kas net iš interneto turime fragmentiškai graibytis informaciją“, - viešumo stokos problemą pabrėžė D. Kuolys. Tyrime tvirtinama, kad informacijos stinga net apie tai, kur ir kaip buvo panaudotos lėšos informacijai apie ES paramą teikti.

...konkurencijos

Siekiantys paramos taip pat nebežino savo projekto likimo, kai jis pakliūva į atrankos procesą iki tol, kol jis yra priimamas arba atmetamas.

Todėl pareiškėjams ir visai visuomenei kyla įtarimų, ar užtikrinama sąžininga projektų konkurencija. Anot instituto, visuomenei nepakankamai argumentuojamas valstybinės svarbos, išimties tvarka remiamų projektų reikšmingumas ir išskirtinumas, neišaiškinami jų pasirinkimo kriterijai.

REKLAMA

D. Kuolys pažymi, kad nors smulkusis ir vidutinis verslas teigia parengiantis daug daugiau projektų, iki šiol paramos liūto dalis atitenka stambiam verslui didžiuosiuose miestuose ar stambiuose ūkiuose.

„Kada bus pakankamai?“

Bet Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas nenorėjo sutikti su tokia kritika. „Visuomet galėtų būti daugiau, geriau, o kas pasakys, ar pakankamai, ar nepakankamai, kada bus pakankamai?“ - filosofiškai svarstė ministerijos pareigūnas.

Kaip R. Kriščiūnas teigė “Omni laikui”, viešumas neturi ribų, todėl jo visada bus per mažai: „Bet pastangos dedamos, Finansų ministerija parengusi viešinimo strategiją“.

REKLAMA

Pasak jo, atrankos komisijos nariai, įtarę neskaidrų lėšų skyrimą vienam ar kitam projektui, gali protokole įrašyti savo atskirą nuomonę, kuriame išdėstytų savo argumentus. Patys paraiškų teikėjai komisijos sprendimą gali apskųsti Finansų ministerijai ir jei skundas bus pagrįstas, teikti paraišką iš naujo. „Taip, gauname nusiskundimų, mes juos tiriame. Tų skundų daugėja, projektų pareiškėjai savo teises gina“, - tikina R. Kriščiūnas.

Jis taip pat patikino, kad ES paramos skirstyme dalyvaujančios institucijos turi pakankamai partnerių, o įdiegti kompiuterinį priežiūros sistemos variantą buvo galima tik gegužę, kai jau buvo sukurta ir pati sistema. Taip, būtų buvę gerai, kad ji būtų buvusi anksčiau, bet nematau didelės dramos, nieko bloga neatsitiko, kad ji buvo atidaryta gegužės mėnesį. Priežiūros efektyvumas nepablogėjo”, - sakė Finansų ministerijos sekretorius.

Tomas Vaiseta

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų