Tv3.lt skaitytoja pasidalino, kad ji kaip tik ir yra energetinė vampyrė ir sako nieko negalinti dėl to padaryti.
„Mano vaikinas pasakė, kad būna dienų, kai su manimi jis tiesiog negali: prastai jaučiasi, būna pavargęs, negali pakęsti mano kritikos, nepalaikymo, tarsi aš išsiurbiu visas jo geras emocijas. Ir pavadino energine vampyre. Tiesą sakant, tokią sąvoką išgirdau pirmą kartą, todėl pasidomėjau internete. Ir ką – pasiskaičius supratau, kad jis buvo teisus. Tikiu, kad gniuždau žmones savo nuolatiniais priekabiais, kritika, pretenzijomis.
Kadangi nuo pat vaikystės esu labai negatyvi, aš blogai jaučiuosi, kai kiti žmonės jaučiasi gerai, bet tikrai jokiu būdu nebandau jiems pakenkti. Nesielgiu taip specialiai, bet tokia esu“, – rašo mergina.
Manipuliacijos
Psichologė-psichoterapeutė Genovaitė Petronienė nurodo, kad, nors psichologijoje tokios sąvokos kaip „energetinis vampyras“ nėra, tačiau praktiškai tai egzistuoja kaip manipuliacijos.
„Bendraudami su žmogumi nepastebime, kad atsitinka kažkas negero, ir tik po to pamatome, kad mūsų nuotaika pasikeitė, mes išsekome. Jei suprasi, kas vyksta, tai joks vampyrizmas neįvyks. Šiuo atveju mergina yra negatyvi, pesimistiška, o vaikinas pasiduoda tai jos nuotaikai ir pats tą nuotaiką įsileidžia. Jei su ja ginčytųsi ir sakytų, kad viskas kitaip, jei neleistų tos blogos nuotaikos skleisti, tokia bėda neįvyktų. Juk psichologai visą dieną praleidžia su negatyviais žmonėmis, bet nesijaučia nusiurbti“, – kalbėjo G. Petronienė.
Ji pažymi, kad nuo tokio negatyvumo labai lengva atsispirti. Daug sunkiau, pasak jos, yra tada, kai manipuliacijos sudėtingesnės: pavyzdžiui, kada žmogus kažko jūsų prašo, bet neaiškiai, kad kitas nesuprastų, ar tikrai žmogui reikia tos paslaugos. Tokiu atveju, kalba psichologė, prašantysis pats sudaro sąlygas, kad kitas jam nepadėtų, o paskui juos apkaltina, kaip jie galėjo nepadėti.
„Kitas vampyrizmo pavyzdys: kai mergina klausia, ar ne per storos jos šlaunys. Kai vaikinas nuoširdžiai atsako, jog gal ir galėtų būti plonesnės, tada mergina supyksta ir vaikinas sunkiai baudžiamas už tiesą.
Dar vienas vampyrizmo būdas – tai kritika. Pavyzdžiui, jūs pasigyrėte, kad jums sekasi, o vampyras surado dešimt būdų, kaip tai nuvertinti, jis suniekina pasisekimą“, – kalba psichologė.
Primityviausias energetinio vampyrizmo būdas, pasak specialistės, yra ilgas skundas, koks žmogus nelaimingas ir kaip jam sunku.
„Beklausydamas pradedi norėti jam padėti, siūlote jam išeitis iš situacijos, o jis atmeta visus variantus ir galop pareiškia: na va, niekas man negali padėti. Tada jūs jaučiatės visiškai išsunktas. Kad taip neatsitiktų, po pirmų dviejų pasiūlymų reikėtų sustoti ir nebesiūlyti, tiesiog pakreipti pokalbį kita tema. Arba, jeigu jus jau nubaudė už nuomonę, kitą kartą nebereikėtų jos sakyti. Taip jūs atsisakytumėte tos manipuliacijos“, – nurodė psichologė.
G. Petronienė nurodo, kad, bendraujant su energetiniais vampyrais, reikėtų jiems pasakyti tiesiai, kaip jūs jaučiatės bendraudami su jais, taip pat bandyti mažinti kartui leidžiamo laiko kiekį.
Vampyrai ir donorai
Individualiosios psichologijos konsultantė Daina Kremensienė sako, kad visi žmonės, priklausomai nuo situacijos, kartais būna energetiniais vampyrais, o kartais – donorais. Šis santykis, kalba psichologė, įvyksta tada, kai vienam žmogui reikia energijos iš kito, o kitas arba nori duoti, arba nemoka apsiginti.
„Jeigu man reikia saugumo, randu žmogų, kuris nori globoti, kažką saugoti, tada ir įvyksta tie mainai: aš čia silpna, pažeidžiama, o jis šalia manęs jaučiasi stiprus ir galingas – tai jau visai sveikas santykis. Tačiau, kai pajuntama, kad vienas jų netenka energijos, o kitas niekada nepasisotina, tai jau šaukiasi terapijos, kad energetinis vampyras atpažintų, kas su juo vyksta“, – nurodo D. Kremensienė, pridurdama, kad energetiniu vampyru tampa toks žmogus, kuris dėl tam tikrų savo patirčių mano, kad „jam privalo duoti“.
D. Kremensienė taip pat pastebi, kad yra suktų vampyrizmo modelių: pavyzdžiui, kuomet žmogus padeda neprašomas.
„Tas, kuris siūlo pagalbą, turi vidinį lūkestį, kad jam turi kažkuriuo metu tai sugrįžti. Jis turi tokią nuostatą: ateinu lyg duodamas, o paskui imsiu ir imsiu. Tokiu atveju reikia terapinio kelio, kad energetinis vampyras įsisąmonintų, ką jis daro: tada jam užtenka pasisotinimui mažesnės „kraujo dozės“, ir taip santykiai tampa sveikesniais“, – nurodė psichologė.
Specialistė pabrėžia, kad, kai negalima nustoti bendrauti su energetiniais vampyrais (pavyzdžiui, tai tavo mama), žmogus turi žinoti savo galimybes. Galbūt vienu metu, kai žmogus yra pakankamai pasikrovęs, jis gali duoti daugiau, tačiau jeigu jam pačiam yra sunku, sako psichologė, reikia mokėti save apsaugoti ir tuo momentu palaikyti atstumą nuo energetinio vampyro.
Uzurpuoja erdvę
Vilniaus kolegijos psichologijos dėstytoja Agnė Grušauskaitė nurodo, kad žmonės dažniausiai labai išsenka bendraudami su piktais žmonėmis arba tokiais, kurie visą laiką kalba apie save.
„Neigiamą įtaką kitiems daro tokie žmonės, kurie linkę labai daug pasakoti apie savo įvairiausias problemas, kuomet pokalbyje dominuoja tik jie, viskas yra apie juos ir jie visiškai ignoruoja kito žmogaus poreikius. Kai jie uzurpuoja erdvę, jie pažeidžia kito interesus. Jeigu kalba tik tie žmonės, mus dažnai pertraukinėja, neleidžia įsiterpti, mes po to blogai jaučiamės“, – nurodo specialsitė.
Psichologė sako, kad žmogus pavargsta, jei kitas visada tau siunčia negatyvą, zirzia, pasakoja savo skundus. A. Grušauskaitės teigimu, jeigu žmogus nuolatos pasakoja apie blogus dalykus, tai tampa savotiška agresija.
„Žmonės pavargsta ir nuo tokių, kurie atrodo nepatenkinti ir užsiraukę, kurių reikia nuolat klausinėti, kas atsitiko. Pavargstame, kai reikia vis kelti kitam nuotaiką. Blogos nuotaikos demonstravimas irgi yra tam tikra agresija“, – sako ji.
Psichologė taip pat sako, kad žmonės pavargsta, kai yra gąsdinami (pavyzdžiui, kad pasimatyme nepasiseks, kad jis ilgai sirgs ir pan.) Taip pat pavargstama, teigia psichologė, kai jiems pasakojama apie asmenis, kurių jie nepažįsta.
A. Grušauskaitė sako, kad, kai žmogus pajaučia, kad kitas jį blogai veikia, galima pabandyti paanalizuoti, koks to žmogaus bendravimo modelis ir pastebėti, kas kartojasi.
„Kai jau žinome tą žmogaus bendravimo stilių, mes galime iš karto žinoti, nuo ko mums reikia apsisaugoti. Kai žinome, kas mus gali užgriūti, kad mums visą laiką skųsis, tada galima tam nusiteikti ir emociškai neįsitraukti, kartais net ir pasakyti „stop“, kas gali atrodyti nepatogu. Aišku, santykiai dėl to bus šaltesni, bet čia jau nieko nepadarysi“, – nurodė psichologė.
