Vakarų fronte nieko naujo – taip būtų galima apibūdinti vakar surengtą spaudos konferenciją, skirtą gelbėti į sunkią finansinę duobę patekusį Panevėžio „Ekraną“. Spaudos konferencija panėšėjo į politikų tribūną: miesto Savivaldybės atstovai naudojosi proga priminti vienas kitam kas ko nepadarė ar kas ką nuveikė gelbėdami „Ekraną“ ar visą Panevėžio sportą.
Galima pasidžiaugti bent tuo, kad klubas seniai negavo tiek žiniasklaidos ir politikų dėmesio, kiek per pastarąsias dvi savaites, ir tai gali atnešti teigiamų pokyčių. Beveik pusantros valandos trukusioje diskusijoje nestigo kaltinimų, priekaištų, aistrų. Vis dėlto komanda ir futbolo sirgaliai pasigedo konkrečių sprendimų, kurie leistų išgelbėti klubą.
Prezidentas pripažino savo klaidas
Klubo prezidentas Aušrys Labinas futbolo sirgalių ir komandos žaidėjų negalėjo pradžiuginti konkrečiais pažadais ir geromis naujienomis. Kai kurios jo kalbos apie derybas su užsienio investuotojais jau girdėtos prieš gerą pusmetį.
„Sirgalius suvienija ne tik pergalės akimirkos, bet ir pralaimėjimo kartėlis. Džiugu, kad domimasi „Ekrano“ situacija ir komandos ateitimi, belieka apgailestauti, kad miesto Savivaldybėje susirenkame ne pažymėti klubo iškovotos taurės ar medalių, bet aptarti problemas ir ieškoti sprendimų siekiant išsaugoti klubą.
Iš tikrųjų „Ekranas“ yra patekęs į sudėtingą finansinę situaciją. Yra ir objektyvių, ir subjektyvių priežasčių. Be abejo, ir mano vadovavimas nebuvo visiškai teisingas ir suplanuotas.
Pernai siekėme aukščiausių tikslų, buvo suformuotas per daug optimistinis biudžetas, nesėkmingai pasirodėme Čempionų lygos atrankoje, iškritome pirmajame etape, netapome šalies čempionais. Klubas negavo planuotų pajamų. Tai sukėlė sunkumų vykdyti įsipareigojimus. Dalis rėmėjų atsisakė remti „Ekraną“, pasitraukė“, – krizės priežastis vardino A. Labinas.
Tačiau klubo prezidentas pamiršo, kad finansinės bėdos prasidėjo kur kas anksčiau, dar 2012-ųjų vasarą, kai komandą paliko puolėjas Andrius Velička, saugai Mantas Savėnas, Ramūnas Radavičius. Jau tada buvo ženklų, kad „Ekranui“ sunku vykdyti finansinius įsipareigojimus.
Prezidento teigimu, dabar komanda išlaikoma klubo narių privačiomis lėšomis ir tik žaidėjų, trenerių, administracijos optimizmas leidžia išgyventi ir tęsti jubiliejinį sezoną.
„Esame Panevėžio miesto, rajono dalis, norime rasti su politikais bendrų sprendimų, kaip išspręsti klubo bėdas. Suprantu, kad miesto biudžetas nėra pats didžiausias. Faktas, kad kuo komanda iškovodavo daugiau pergalių, tuo miesto parama mažėdavo. Kad „Ekranas“ niekada nebuvo našta Panevėžiui, iliustruoja faktai: nuo 2008 m., kai tapau klubo prezidentu, vien pajamų mokesčio buvo sumokėta daugiau nei 2,5 milijono litų. O miesto finansinė parama viršijo kiek daugiau nei pusę milijono litų. Panevėžio verslininkai taip pat nelepino mūsų dotacijomis. Tačiau norime kartu su miesto valdžia ir verslininkais ieškoti galimų sprendimų“, – kalbėjo A. Labinas. Jo teigimu, klubo skolos siekia 1,2 milijono litų.
Žinutė ne komandai, o miestui
Klubo prezidentas priminė miesto politikams, kad „Ekranas“ priverstas aukštesnio rango tarptautines rungtynes žaisti ne savo mieste, o Vilniuje. Jei Panevėžys turėtų gerą stadioną, čia galėtų rungtyniauti ir Lietuvos rinktinė, pavyzdžiui, kitąmet galėtų atvykti Anglijos žaidėjai. Tai garantuotų didžiulį sirgalių, turistų, investuotojų susidomėjimą miestu.
Ką spaudos konferencijoje turėjo sužinoti komanda ir treneriai, ar jie gali būti ramūs, kad gaus atlyginimus? A. Labinas priminė, jog čia visi susirinko ne dėl to, kad ką nors praneštų žaidėjams ir treneriams.
„Su jais mes šnekamės Jei būčiau nuleidęs rankas, patikėkite manimi, „Ekrano“ nebūtų buvę jau gerą pusmetį. Aš to nepadariau ir nepadarysiu. Stengiuosi iki pat galo būti kartu su klubu ir galvoju, kaip išspręsti finansines bėdas. Šios konferencijos žinutė viena: „Panevėžy, susirūpink, nes antraip mieste sporto neliks.“ Sukurti viską iš naujo reikės ne vienerių metų ir ne vieno milijono. Sėskime prie stalo ir diskutuokime, ieškokime sprendimų“, – kvietė A. Labinas.
Netikėtas mero pasiūlymas
Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius turėjo konkretų planą, kaip būtų galima pagelbėti ir „Ekranui“, ir kitiems miesto sporto klubams. Tačiau nežinia, kada būtų galima jį įgyvendinti: dar šiemet, kitąmet, po poros metų?
„Parama sporto klubams priklauso nuo biudžeto galimybių. Mes turime tokią idėją ir ją viešiname įvairiose valdžios institucijose. „Cido“ arenoje yra dviračių trekas. Siūlome jo priežiūrą perduoti Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD) arba Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK). Bendravau su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte, viešėjau KKSD. Pastarąjį kartą ta tema kalbėjau su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Trekas reikalingas ne tik Panevėžiui, bet visam Lietuvos dviračių sportui, – sakė meras. – Pastačius „Cido“ areną, praktiškai išnyko Savivaldybės parama sporto klubams. Kasmet sumokame koncesijos mokestį, jis viršija du milijonus litų. Jei valstybė kompensuotų pusę milijono to mokesčio, šią sumą galėtume skirti savo sporto klubams. Kad tą įgyvendintume, reikia visų sporto federacijų pritarimo.“
Miesto sporto klubams tai būtų išsigelbėjimo šiaudas, tačiau nuo mero išsakytos idėjos iki jos įgyvendinimo – dar tolimas kelias.
Žaidėjams trūksta konkretumo
Po konferencijos labiausiai turėtų būti nusiminę futbolininkai, nes gyventi reikia šiandien: sumokėti mokesčius, kai kuriems – išlaikyti šeimą, galų gale – sveikai maitintis.
„Su treneriu gūžčiojome pečiais klausydami A. Labino ir juo labiau – mero. Klubo prezidentas taip kalba maždaug porą metų. Apima liūdesys klausantis mero, toks jausmas, kad jis nesiorientuoja, nesupranta sporto. Ką reiškia jo pažadas: jei valstybė prisiims „Cido“ arenos koncesijos mokestį, tada mes paremsime sportą. O kada to tikėtis? Komandai pagalbos reikia dabar. Mes nesame politikai, verslininkai, kurie galėtų išgelbėti klubą. Mes – futbolininkai. Mes savo pareigas atliekame, po konferencijos skubėsime į treniruotę. Mums reikia jūsų pagalbos, tai viskas, ko prašome“, – į miesto politikus kreipėsi ekipos kapitonas Donatas Petrauskas.
Yra ir gerų žinių: futbolininkai po treniruotės sulaukė pažado, kad jiems kitą savaitę bus išmokėti atlyginimai. Tačiau ekipos kapitonas nuogąstavo, kad ir vėl gali vėluoti algos. „Kol kas šviesos tunelio gale nematyti. Reikia tikėtis, kad šis dėmesys padės išspręsti klubo bėdas“, – pasibaigus penktadienio treniruotei sakė D. Petrauskas.
Komandos vyriausiasis treneris Valdas Dambrauskas teigė, kad sirgalių padėka futbolininkams ir trenerių štabui už šį sezoną yra visiškai pagrįsta: „Aš pats kasdien dėkoju žaidėjams, kad jie atvyko į treniruotę, stengėsi. Jie yra tikri savo miesto ir Lietuvos patriotai. Šiuo metu komandos žaidėjų amžiaus vidurkis nesiekia 21-erių metų. Tikrai, kaip kažkas sakė, jie dešimčių tūkstančių litų neuždirba. Yra dalis futbolininkų, kurie negauna net minimumo, bet kviečiami į šalies jaunimo rinktines. Net dešimt žaidėjų išvyko į įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines. Futbolo pasaulyje tai labai didelis dalykas“, – apie talentingą komandą pasakojo futbolo specialistas.
Jis priminė, kad „Ekranas“ yra lygiai toks pat Panevėžio paveldas kaip Senvagė, katedra, Juozo Miltinio dramos teatras.
„Jei klubo neliks, pradings ir dalis miesto tapatybės. Šiuo metu klausimas yra toks: būti ar nebūti. Aš vienas atsakyti į šį klausimą negaliu. Tikiuosi, kad sprendimas bus teigiamas klubui. Tačiau jo reikia kuo greičiau. Daugelio žaidėjų kontraktai baigiasi po sezono, netrukus atsivers žaidėjų perėjimo iš vienos komandos į kitą langas, tad reikia aiškumo dėl ateities“, – priminė V. Dambrauskas. Pasak trenerio, bet kuris A lygos klubas su malonumu pasiimtų 10–12 futbolininkų. „Visų pirma turime išsaugoti tai, ką turime, o vėliau galvoti, ką daryti toliau“, – tikino V. Dambrauskas.
Sirgaliai nusivylę
Į spaudos konferenciją dalis klubo gerbėjų atvyko net iš Vilniaus.
„Manau, šis politikų, verslininkų ir klubo atstovų susirinkimas nuvylė daugelį sirgalių. Daugiau politikavimo, vos ne asmeninių priekaištų, priminimų, nei realaus problemų sprendimo. Mes tikėjomės išgirsti konkretų atsakymą, o čia – daugiau filosofijos, nei veiksmų.
Iš politikų viliamės vieno: kad jis suteiktų klubui galimybę veikti, gyvuoti Panevėžyje. Iš „Ekrano“ vadovybės norime atvirumo, konkretumo dėl klubo ateities, – po konferencijos kalbėjo ilgokai „Ekraną“ palaikantis Mantas Agurkis. – Dabar toks jausmas, kad klubo likimas nežinomas, neaišku, kas bus rytoj, po savaitės ar po mėnesio. Mes nenorime prarasti tokios komandos, tokių žaidėjų. Kaip minėjo treneris, dešimt futbolininkų atstovauja Lietuvos jaunimo rinktinėms. Aš nepamenu tokio klubo, kuris turėtų tokių gabių jaunuolių. Klubo sirgaliai visada palaikė, palaiko ir palaikys jį, padės komandai, futbolininkai gali tuo neabejoti. Mes visada kartu su jais, kad ir kas nutiktų, tą jaučia treneriai bei komandos žaidėjai.“
Klubo gerbėjai po spaudos konferencijos liko nusivylę, kai kurie svarstė, kad didžiausia bėda yra klubo prezidentas Aušrys Labinas, dėl jo galimi nauji investuotojai ir rėmėjai nenori prisidėti prie klubo išlaikymo.
Linas JOCIUS
