Vyriausybė turi planų, kurie verslams nelabai patinka. Kaip pavyzdys – minimalios algos kėlimas. Minimali alga galbūt turėtų kilti ir 10 proc. Ar toks sprendimas turės įtakos verslui?
D. Arlauskas: Lietuvos banko politika yra tokia – išsiurbti pinigus iš rinkos. Matome, kaip JAV bankrutavo du bankai. Čia nėra labai blogai. Tai yra pinigų išsiurbimas iš rinkos – mažėja pinigų masė ir tada tarsi mažėja infliacija. Pas mus infliaciją sukėlė malūnsparnio pinigai, kurių gavome per COVID. Dabar sąskaitose apie 20 mlrd. Eur, tie pinigai nėra investiciniai. Jie guli sąskaitose, gali būti bet kada paimti ir įmesti į rinką. Tada infliacija vėl pakils.
Pinigų rinkoje yra pakankamai. Jei kelsime minimalią mėnesinę algą tai sukels grandininę reakciją – dėl jos automatiškai kils vidutinis atlyginimas, automatiškai pabrangs paslaugos tų, kurie dirba pagal individualią veiklą. Galiu tik spėlioti, jog gal tai, ką siūlo vyriausybė, tėra priešrinkiminis pažadas.
Ar minimalios algos didinimas gali pakenkti verslams?
A. Izgorodinas: Kaip rodo pirmas šių metų ketvirtis, mes einame į recesiją, kuri nėra tokia ir maža. Tad šiuo metu tai gali pakenkti verslams. Vyriausybė turėtų eiti paskui verslo poreikius ir galbūt tai nebūtų pats teisingiausias laikotarpis kelti minimalią mėnesinę algą. Galima būtų padaryti tam tikrą pauzę, palaukti, kol ekonomika atsigaus ir tada imtis kažkokių veiksmų. Kitas aspektas yra valstybės išlaidų didinimas. Tam, kad minimalios algos didinimas nebūtų toks jautrus, reikia didinti išlaidas ir reikia skatinti verslą per valstybės išlaidas, per europinius pinigus.
Jei minimali alga bus padidinta ar tai verslams bus lemtingas smūgis, ar gali atsirasti bankrotų?
D. Arlauskas: Verslai mažiausiai dėl to pergyvena, tačiau reikia žiūrėti platesniame kontekste. Jei mes sakome, kad šiandien pagrindinis uždavinys yra sumažinti infliaciją, tai minimalios algos kėlimas tik infliaciją didina, nes verslams reikės daugiau pasiskolinti, kad išlaikytų darbuotojus. Ką daro vyriausybė – vienas iš blogiausių variantų, nes toks infliacijos sprendimo būdas lems, kad nuo to nukentės tik žmonės, nes kainos tik kils, o verslai nenukentės.
Su minimalia alga yra šou – profsąjungos sako, kad algos keliamos per mažai, darbdaviai sako, kad per daug. Mes neieškom viduriuko, pas mus nėra normalaus socialinio dialogo, kuris būtų parengtas žmonėms suprantama kalba.
Artėjant recesijai kokį galėtumėte duoti patarimą paprastam žmogui? Kaip jam elgtis?
A. Izgorodinas: Nepanikuoti. Reikia suprasti, kad ekonomika yra cikliškas dalykas – šiais metais nukrisime, kitais – atsigausime ir kilimas bus spartesnis nei euro zonos vidurkis. Žmogui, dirbančiam pramonės sektoriuje, gali tekti sunerimti dėl darbo vietos, nes jei pramonė – didžiausias Lietuvos darbdavys – mažina gamybą 10 proc. tai aišku, jog nedarbo lygis šiek tiek padidės. Manau, kad nedarbo lygis gali išaugti 2–3 procentiniais punktais.
Kai kurie darbuotojai vos ne kasmet sulaukdavo didesnio atlyginimo, kitiems atlyginimas nesikeitė jau kelis metus. Kokių lūkesčių iš darbdavių gali turėti darbuotojai? Ar darbdaviai linkę kelti algas?
D. Arlauskas: Mūsų ekonomikos pagrindas yra smulkus ir vidutinis verslas, kuris neturės galimybės skolintis daug pinigų, negalės mokėti algų. Kai kurie gerai gyvenantys sektoriai, pavyzdžiui, IT, galės sau leisti kelti atlyginimus. Bet ypač paslaugų sektorius – mažmena, grožio industrija ir kt. jaus sustojimą – jie neturės iš ko kelti atlyginimų, nes vartotojų aktyvumas mažėja, todėl jiems, kalbant apie atlyginimų pakylimą, keliemi per aukšti lūkesčiai.
Kaip žmogus gyvens, jei kainos nemažėja? Gal jos visgi pradės mažėti?
A. Izgorodinas: Vargu, ar kainos labai stipriai pradės mažėti. Aš manau, kad infliacija sulėtės iki 2–3 proc., bet tai reiškia, kad bus lėtesnis kainų augimas nei praėjusiais metais. Pirmą šių metų pusmetį stipri darbo rinka dar toliau temps atlyginimus, nes darbo rinka ekonomikos srityse reaguoja labai pavėluotai. Prekių kainos gali sumažėti, bet paslaugų kainos liks ganėtinai aukštos.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
