LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Algirdo Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė yra pasiryžusi tęsti ankstesnės vyriausybės finansų politiką, teigia ekonomistas Gitanas Nausėda. Jam antrina ekonomistas Romas Lazutka, pasak kurio, pasikeitus valdžioms, politika iš esmės nepasikeitė.
„Tiesą sakant, šiai dienai yra ir tų darbų, kurie buvo numatyti, bet nebuvo padaryti. Pirmiausiai turiu galvoje visokiausias pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, taip pat pasiūlymus dėl viešųjų išlaidų didinimo, kurie buvo nepriimti. Tai rodo, kad Vyriausybė yra pasiryžusi tęsti tą finansų politiką, kuri buvo vykdoma anksčiau“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sako G. Nausėda. Anot jo, ši politika orientuota į minimalų biudžeto deficitą, kuris leistų 2015 metais Lietuvai įsivesti eurą.
R. Lazutkos manymu, ši Vyriausybė nepadarė nieko blogo, tačiau, pasikeitus valdžioms, niekas nepasikeitė iš esmės. „Praeitais metais buvo paaiškinta, kad biudžetas buvo sudarytas ankstesnės valdžios, šiais metais tas biudžetas beveik nesikeičia, mokesčiai beveik nekeičiami, jų surenkama labai mažai“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.
Abu ekspertai teigiamai atsiliepia apie šios Vyriausybės jau įvykdytą pažadą – minimalios algos padidinimą iki tūkstančio litų. Tačiau, R. Lazutkos nuomone, minimalią algą reikėtų kasmet indeksuoti, užuot kartas nuo karto ją padidinus ketvirčiu, o po to keletą metų nedidinant visai. „Būtų geriau, kad būtų priimti ilgalaikiai strateginiai sprendimai, o ne priešokiais gelbėjama, kada labai blogai“, – teigia R. Lazutka.
Pensijų kompensavimas kabo ant plauko?
Paklaustas, ar fiskalinė drausmė, už ką Vyriausybę giria prezidentė, nesikerta su vienu iš premjero A. Butkevičiaus įvardijamų svarbiausių prioritetų – sumažintų pensijų kompensavimu, – G. Nausėda sako, kad, jei tai išties yra didžiausias šios Vyriausybės prioritetas, tai turėtų būti įtraukta į kitų metų Biudžeto sandaros įstatymą. Esą turi būti numatyti aiškūs lėšų šaltiniai, iš ko pensijos bus atstatomos.
„Taip, kaip dabar kalbama, tai iš tikrųjų kalbama apie viršplanines pajamas, kurios galėtų susidaryti, jei susidarytų tinkamos sąlygos, ir jų sąskaita pensijos būtų kompensuojamos. Tačiau jokių garantijų, kad taip atsitiks ir kitais metais bus viršyti tie prognozuojami makroekonominiai rodikliai, nėra“, – tvirtina ekonomistas. Jo žodžiais, kiti metai bus nelengvi, todėl pensijų kompensavimo klausimo nereiktų pakabinti ant plauko.
„[Pakabinti tai] ant tokio plauko, kuris nelabai tvirtas, o gal net visai netvirtas, būtų ne visiškai atsakinga, nes žmonės paprasčiausiai būtų nevilty – metų viduryje, įsitikinus, kad viršplaninių pajamų nėra arba jos per mažos, tektų pranešti gana nelinksmą žinią, kad pensijos kompensuojamos nebus“, – sako G. Nausėda.
Pasak R. Lazutkos, pensijų kompensavimas – jautrus klausimas, nes žmonės jaučiasi nukentėję. „Yra priimtas sprendimas, kad turi būti kompensuota, o dar žadama tik apie tvarkas... Tuo metu jau prieš keletą metų [buvo] aišku, kad tą tvarką reikia parengti, t. y. buvo sumažintos pensijos ir iš karto teikti tvarką, pagal kurią būtų kompensuota“, – mano R. Lazutka. Jis primena, kad 2014 m. bus jau šešeri metai, kai sumažintos pensijos yra visai nedidinamos.
