Naujasis Lietuvos pašto vadovas, užuot mažinęs valdymo išlaidas, iš VST atsivedė tris buvusius kolegas ir įdarbino juos patarėjais. Pradėjus likviduoti energetikos monstrą „Leo LT“, jo antrinės įmonės VST viršūnėlės greitai rado kitą prieglobstį – Lietuvos paštą.
Dar vasarą susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio iniciatyva, net nežinant viceministrui, Lietuvos pašto valdybos pirmininkui Rimvydui Vaštakui, staiga buvo nuspręsta keisti pašto vadovą. Ankstesniojo vietą spalį užėmė buvęs VST elektros tiekimo tarnybos direktorius Andrius Urbonas. Naujasis Lietuvos pašto generalinis direktorius nepamiršo trijų aukštas pareigas VST ėjusių kolegų ir tuoj pat valstybinėje įmonėje juos įdarbino savo patarėjais.
Planai staiga pasikeitė
Rugpjūtį E.Masiulis tikino, kad Lietuvos pašto generalinio direktoriaus keisti neketina. Esą tai būtų daroma tik tuo atveju, jeigu vadovas nesusitvarkytų su ministerijos keliamais uždaviniais mažinti įmonės skolas. Tačiau netrukus jo planai pasikeitė. Tuo metu atostogavęs Lietuvos pašto generalinis direktorius Ernestas Vaidelis tikriausiai nė nežinojo, kad jo kėdė jau numatyta A.Urbonui. Įdomiausia, kad Lietuvos pašto valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, tada teigė apie tai sužinojęs tik iš VL redakcijos.
E.Masiulis akcentavo, kad sieks mažinti Lietuvos pašto nuostolius. Pernai jie sudarė 28,6 mln. Lt. „Pastudijavus šio nuostolio struktūrą matyti, kad reikia labai ryžtingų veiksmų – pirmiausia mažinant įmonės veiklos sąnaudas“, – kalbėjo ministras. Naujasis pašto vadovas A.Urbonas irgi tvirtino sieksiąs įmonę paversti pelninga. „Vienas pagrindinių mano prioritetų – kurti klientams ir darbuotojams patrauklią organizaciją, – kalbėjo jis prisistatydamas Lietuvos pašto kolektyvui. – Kaip ir kitos verslo įmonės, paštas turi būti pelninga institucija, kuri, be kita ko, privalo užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą gyventojams.“
Tačiau pirmieji jo veiksmai vargu ar susiję su taupymu: vos tapęs pašto vadovu jis tuoj pristatė net tris savo patarėjus. Anksčiau tokių pareigybių čia nebuvo. Dabar Lietuvos pašte, be generalinio direktoriaus, yra dar keturi direktoriai ir trys patarėjai. „Būtina stiprinti komandą ir jau artimiausiu metu pradėti spręsti sistemines įmonės problemas fi nansinių srautų, personalo, pardavimų, pašto tinklo ir ūkio valdymo srityse, kad ilgalaikėje įmones veiklos strategijoje būtų numatyti aiškūs tikslai, kaip siekti teigiamu pokyčių“, – teigė A.Urbonas.
Rado užuovėją?
Visi A.Urbono patarėjai – buvę VST vadovai. Aidas Ignatavičius ėjo VST generalinio direktoriaus bei valdybos pirmininko pareigas ir dabar bus atsakingas už klientų aptarnavimo, pardavimų sritis, kuruos Lietuvos pašto fi lialų veiklą. Lina Minderienė, buvusi VST fi nansų tarnybos direktorė, valdybos narė, patars Lietuvos pašto fi nansų klausimais. Gytis Kundrotas anksčiau dirbo VST teisės ir administravimo tarnybos direktoriumi, valdybos nariu, o dabartinės jo pareigos apims teisės, pirkimų ir ūkio sritis. „Pirmiausia reikia įvertinti darbuotojų sukauptą patirtį, įgytą per kelioliką metų dirbant įvairiose Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėse, – savo pasirinkimą aiškino A.Urbonas. – Ši patirtis, Lietuvos paštui išgyvenant fi nansinus sunkumus, yra būtina siekiant įgyvendinti akcininko suformuotus tikslus.“
Ankstesnį darbą dabartiniai pašto vadovo patarėjai VST paliko vienu metu, rugpjūtį. „Valdybos narių pasikeitimai susiję su AB „Leo LT“ didžiosios akcininkės atžvilgiu valstybės vykdoma politika – didinti įtaką ir savo dalį elektros energetikos bendrovėse“, – tada žiniasklaidai aiškino VST atstovė spaudai Aurelija Trakšelienė. Ji nekomentavo, ar šie pokyčiai susiję su Seimo nutarimu, kuriame siūloma ištirti „Leo LT“ steigimo ir jos antrinės įmonės VST privatizavimo aplinkybes. Kai kurie parlamentarai VST privatizavimo aplinkybes dabar siūlo tirti prokurorams.
Nepamiršta draugų
„Negaliu pasakyti, kas mane rekomendavo... Akcininkai...“ – bandė aiškinti A.Urbonas, dar prieš tapdamas Lietuvos pašto vadovu. VL žiniomis, buvusį „Leo LT“ tarnautoją rekomendavo ministras E.Masiulis. Savų liberalų sodinimas į šias kėdes jau tampa tradicija. Baigęs kadenciją Europos Parlamente politinis E.Masiulio krikštatėvis Eugenijus Gentvilas laimėjo Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo postą. Beje, konkurso komisijai tada vadovavo tuometis Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis, kuris vėliau paskirtas ministerijos kancleriu.
Daug ką nustebino ir Susisiekimo ministerijos kuruojamo Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovo paskyrimas. Juo tapo irgi klaipėdietis, buvęs viešbučio „Klaipėda“ direktorius Tomas Vaišvila, E.Masiulio pažįstamas nuo studijų laikų. Vienu savo patarėjų E.Masiulis taip pat pasirinko studijų draugą Paulių Jankauską.
Saulius Tvirbutas
