Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Lietuvoje nuskambėjo šokiruojantis atvejis, kai moksleivis bendraklasiui sukišo į užpakalį butelį, bet tai tik vienas iš tūkstančių smurto atvejų šalies mokyklose.
„2022 metais buvo beveik pusantro tūkstančio pranešimų apie galimą smurtą tarp vaikų mokyklose, šiais metais jau turime apie 600. Tai skaičiai tikrai auga ir mano kolegos signalizuoja, kad tai yra didžiulė problema. Aišku, pranešimai ateina tiek iš mokyklos, tiek iš gydymo įstaigų“, – sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
„Vaikai pasidarė pervargę, kažkokie piktybiniai. Stumdosi, keikiasi vieni ant kitų. Ne tik berniukai, pastebim ir labiau agresyvių mergaičių“, – kalbėjo mokytoja Jurgita Kiškienė.
Kai kurie vaikai suįžūlėjo tiek, kad puola net mokytojus.
„Gali ir necenzūrinias žodžias, gali net ir fizinį smurtą panaudoti. Paima ir nustumia, nes jam reikia nueiti“, – teigė Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika
„Visuomenėje mokytojas nebe autoritetas ir profesijos nevertiname, tai tą jaučia ir vaikai. Vaikai mokytojų negerbia“, – sakė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Smurtaujančius vaikus tėvai gina
Vis dėlto tėvai tikisi, kad išlydėję vaiką į mokyklą, pasiims iš jos jį gyvą ir sveiką. Ne tik išmokytą, bet ir gražiai išauklėtą.
„Kad mokykla išgelbės nuo visų negandų – ir vaiką išauklės, ir vaiką išmokys, ir vaiką išugdys, socializuos. Šis tėvų įsitikinimas kenkia bendradarbiaujant“, – kalbėjo R. Remeika.
O jei sužino, kad jų auksinis vaikas klasėje virsta monstru, kai kurie tėvai puola aršiai jį ginti.
„Yra moksleivis, kuris smurtauja, yra neadekvataus elgesio, smurtauja prieš mokytojus, prieš praeinančius aplinkinius, o tėvai dažnai pateisina, kad čia jam emocinė būsena ne tokia“, – sakė progimnazijos direktorius.
6 vaikų mama Jurgita Pocienė atkerta – jei kokia bėda, neretai priešiškai nusiteikusios ir pačios mokyklos.
„Būna ta gynybinė pedagogų reakcija, o gynybinė reakcija yra puolimas. Tavo vaikas yra blogas, nedaro to arba daro taip, kaip negerai“, – teigė moteris.
Patys vaikai apie smurtą mokykloje vengia sakyti mokytojams, nes nedrįsta.
„Jeigu ir išdrįsta mokinys pasakyti mokytojui, aš manau, kad į tą problemą nėra atsižvelgiama rimtai. Ai, susitaikysit ir viskas bus gerai“, – žurnalistams sakė moksleivė.
Turbūt nėra mokyklos, kurioje nebūtų rengtos savaitės be patyčių, o mokiniai, nori ar ne, dalyvauja programose prieš smurtą, bet daužyti vieni kitų nenustoja. Specialistai sako, kad patiems smurtautojams reikia pagalbos.
„Kelia grėsmę sau arba aplinkiniams – už to tikrai neretai slepiasi kažkokia gili kančia. Jaučiasi vieniši savo šeimoje, jiems labai trūksta tėvų dėmesio, pasakoja, kad tėvai sako, jog jie viską turi, visus būtiniausius dalykus – gerą stogą virš galvos ir panašiai. Bet patys vaikai sako, kad neturi supratimo, meilės, jausmo, kad yra reikalingas šitoje šeimoje“, – aiškino „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
„Jeigu vaikas yra toks, kuris gal kartais ir patogus – per daug nelenda į akis, turi užsiėmimų – mes jo nematome ir džiaugiamės, kad jis visą laiką ar su draugais išėjęs, ar netrukdo ir nekaulyja dėmesio. Bet mes nežinome, kas vyksta jo draugų rate. Turbūt jei išgirstume, tai mūsų ausys užsiraitytų“, – kalbėjo J. Pocienė.
Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė norėtų, kad dėl smurto mokykloje susirūpintų ir tėvai, ir mokytojai.
„Ne tik mokykla, bet ir šeima duoda didžiulę įtaką vaiko elgesiui. Bet mokykloje vaikas taip pat praleidžia didelę dalį dienos“, – sakė ministrė.
Tik mokytojai per krūvius vaikų normaliai nepamato, tad ką kalbėti apie tai, kad sužinotų, kas dedasi jų širdelėse.
„Mokytojai tiek užimti, kad turime mažai laiko prisiliesti prie vaiko, pabendrauti, kiek norėtume, nes kiekvieną pamoką vis keičiame klases“, – teigė J. Kiškienė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
