Artimiausių mėnesių prognozėje energetikai gerų naujienų neturi, jei kabelius Baltijos jūroje rusai ir toliau nutraukinės, o jau pažeisti nebus greitai suremontuoti, elektra tik brangs. Daugiau apie tai reportaže.
Dėl Baltijos jūroje nutrauktos elektros jungties „Estlink 2“, Lietuvoje ėmė brangti elektra. Skaičiuojama, kad praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina augo 41 procentu, iki 79 eurų už megavatvalandę (MWh).
„Paskaičiuoti tam tikrą žalą, arba padidėjusią kilovatvalandės kainą dėl neimportuotos pigesnės elektros energijos iš mažesnių kainų zonos, iš Suomijos – šiuos dalykus dar reikės padaryti, bet akivaizdu, jog kilovatvalandės kaina galėjo būti šiek tiek mažesnė“, – situaciją komentuoja ministras Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Kaina pašoko, nes suomiai savo šalyje turi pigios elektros ir ją „Estlink 2“ kabeliu eksportuodavo į Estiją, o iš čia – suomiškos, pigios elektros gaudavome ir mes. Tačiau dabar šios elektros negauname, o tai – lemia kainos augimą.
„Jei mes pasižiūrėsime į dabartines kainų zonas, tai mes Lietuvoje turime 14–15 centų už kilovatvalandę, o Suomijoje turime tik 2,5 cento už kilovatvalandę. Akivaizdu, jei per tą jungtį būtume daugiau importavę, tai mums kilovatvalandė būtų kainavusi mažiau“, – teigia G. Paluckas.
Baltijos šalys pigų energijos importą iš Suomijos turėjo pakeisti didesne vietos šiluminių elektrinių gamyba bei importu iš Lenkijos.
„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę vėjo ir šiluminės elektrinės gamino po 39 proc. šalyje pagamintos elektros, hidroelektrinės – 13 proc., o kitos elektrinės – 9 proc. Kainų augimą pajus tie klientai ir įmonės, kurie naudoja biržos planą, tai yra – moka už elektrą tiek, kiek ji kainuoja tą dieną.
Kainos kils visiems
„Tikėtina, kad ir mes būsime priversti kelti kainas, nes, vis dėlto, tas įvykis per Kalėdas, kai laivas nutraukė „Estlink 2“ kabelį, tikrai paveiks mūsų ateities elektros kainas Lietuvoje ir tos kainos, tikėtina, didės pakankamai stipriai“, – sako „Elektrum“ atstovas Mantas Kavaliauskas.
Šis, kaip įtariama, Rusijos specialiai įvykdytas sabotažo aktas, kirs per mūsų visų pinigines dar ilgą laiką, nes tokių jungčių remontai trunka ne vieną mėnesį ir kainuoja dešimtis milijonų eurų.
„Kolegos iš Estijos prognozuoja, kad kabelio tvarkymas gali užtrukti apie šešis mėnesius, tai šiais ateinančiais mėnesiais, galime pastebėti aukštesnes, negu pastaraisiais metais, kainas, kurios dažniausiai pavasarį būdavo žemiausios“, – prideda M. Kavaliauskas.
Tiesa, artimiausiomis dienomis didelių elektros kainų šuolių neprognozuojama, nes didesnį kainų augimą stabdo palankios oro sąlygos.
„Situacija yra dinamiška, mes kasdien turime vis daugiau atsinaujinančių (aut. past. energijos šaltinių) ir vakar, šiandien, kainos yra apie 40 eurų, kas yra gan žema kaina. Tai yra dėl to, kad pučia vėjas“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Baltijos jūros regiono šalims dabar labai svarbus kitas klausimas, kaip apsaugoti kitas, ypatingos svarbos jungtis nuo kitų atakų, nes pažeidus kitas elektros jungtis su Skandinavijos šalimis, kentėtume nuo dar didesnių kainų, bet elektros energijos trūkumo – nepajustumėme.
„Net ir blogiausiems atvejams mes esame pasiruošę, elektros Lietuvai turėtų užtekti, nebent susidarytų ypatinga, ekstremali situacija, gestų elektrinės, ar dar kas nors“, – tikina R. Masiulis.
Rusijos įtaka
Kad Rusija ir jos spec. tarnybos ir toliau rengs įvairiausio lygio operacijas prieš Europos šalis – akivaizdu, nes Kremliaus tikslas – sėti paniką, kurstyti gyventojų pasipiktinimą.
„Tikslų yra daug, Putinas ir jo aplinka pastoviai kartoja, kad Rusija šiuo metu kariauja su NATO, su vakarų aljansu, tai bet koks pažeidimas, bet koks sugadinimas įrangos ar dar ko nors, jiems yra tinkamas“, – komentuoja energetinio saugumo ekspertas Juozas Augutis.
Kremliaus režimo analitikas Marius Laurinavičius įsitikinęs, kad diversijos Baltijos jūroje – tai pasiruošimas ir testavimas, ar esame pasirengę kur kas rimtesniems įvykiams.
„Galima sakyti – žvalgyba, galima sakyti – pratybos, įvairiai galima vertinti, bet tai yra pasirengimas tam tikram karui. Nes energetinė ir visa kita kritinė infrastruktūra, potencialaus karo su NATO atveju, yra pirmasis taikinys“, – teigia politikos apžvalgininkas M. Laurinavičius.
Norint, kad Rusija nevykdytų hibridinių atakų, reikia rimto atsako, o ne politinių plepalų.
„Visiškai sustabdyti vien tik apsisaugojimo priemonėmis – neįmanoma, o duoti rimtą atsaką į tai – kol kas nėra politinės valios“, – sako M. Laurinavičius.
Po „Estlink 2“ jungties sugadinimo Estija savo povandeninių jungčių apsaugai pasiuntė karines jūrų pajėgas, apie didesnę Baltijos jūroje esančių objektų apsaugą paskelbė ir Lietuva, tiesa, kokių priemonių yra imtasi – neatskleidžiama.
Daugiau reportaže viršuje.
