D. Cameronas sakė, kad mokymo misijas geriausia vykdyti užsienyje, pažymėdamas, kad JK tokiu būdu parengė 60 tūkst. Ukrainos karių.
Pasak jo, užsienio karių dislokavimas Ukrainoje taptų taikiniu Rusijai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasario 26 dieną sukėlė sąmyšį tarp savo sąjungininkų, kai neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, kad padėtų jai atremti Rusijos invaziją.
Vėliau JK patvirtino į Ukrainą siuntusi nedidelius dalinius padėti rengti medikus, tačiau ministro pirmininko Rishi Sunako (Rišio Sunako) atstovas spaudai teigė, kad Londonas nenumato didelio masto siuntimų.
Penktadienį Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu sakė, kad šiuo metu neplanuojama siųsti kovinių pajėgų, tačiau Ukrainos sąjungininkai, anot jo, galėtų apsvarstyti galimybę vykdyti konkrečias mokymo ar išminavimo misijas.
Interviu laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ D. Cameronas teigė, kad Kyjivui reikia daugiau tolimojo nuotolio ginklų ir kad jis yra pasirengęs bendradarbiauti su Berlynu, kad šis galiausiai sutiktų tiekti vokiečių gamybos sparnuotąsias raketas „Taurus“.
Vokietija atsisako tiekti ukrainiečiams „Taurus“, baimindamasi, kad dėl jų veikimo nuotolio, kuris yra net 500 km, raketos bus panaudotos taikiniams giliai Rusijos teritorijoje smogti.
Nuo praėjusių metų gegužės Prancūzija ir JK tiekia Ukrainai sparnuotąsias raketas SCALP („Storm Shadow“), kurių veikimo nuotolis yra apie 250 km, o Jungtinės Valstijos siunčia sistemas ATACMS, kurių veikimo nuotolis – 165 kilometrai.
