REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekonomistai vis dažniau svarsto, kas stabdo dalijimosi ekonomikos įmonių, tokių, kaip Uber, SAVY, Airbnb plėtrą. Pasak Vytauto Žukausko, LLRI viceprezidento, vyrauja tendencija, kad dalijimosi ekonomiką norima sureguliuoti taikant tokį patį kurpalių, kaip ir iki šiol vyravusiems paslaugų teikimo modeliams. Tai yra ydinga.

Ekonomistai vis dažniau svarsto, kas stabdo dalijimosi ekonomikos įmonių, tokių, kaip Uber, SAVY, Airbnb plėtrą. Pasak Vytauto Žukausko, LLRI viceprezidento, vyrauja tendencija, kad dalijimosi ekonomiką norima sureguliuoti taikant tokį patį kurpalių, kaip ir iki šiol vyravusiems paslaugų teikimo modeliams. Tai yra ydinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, dalijimosi ekonomikos reguliavimas turi būti protingas, skatinantis pažangą ir nestabdantis geresnių paslaugų vartotojams. „Jei yra nelygios reguliavimo sąlygos, jas vienodinti reikia ne griežtinant reguliavimą dalijimosi ekonomikai, o mažinant įprastiems verslo modeliams“, - sako V. Žukauskas.

REKLAMA

„Stiprioji dalijimosi ekonomikos pusė ir yra ta, kad ji veikia už tradicinio, centralizuoto paslaugų teikimo modelio, kai yra keli paslaugų teikėjai ir daug jų pirkėjų. Informacinės technologijos kiekvienam žmogui suteikia galimybę būti verslininku. Dalijimosi ekonomikos esmė yra tuomet, kai atsiranda daug paslaugų teikėjų ir daug pirkėjų. Atgyvenusios teisinio reguliavimo schemos tokioms paslaugoms netinka”, – įsitikinęs V. Žukauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, dalijimosi ekonomikos reguliavimas turi būti protingas, skatinantis pažangą ir nestabdantis geresnių paslaugų vartotojams. „Jei yra nelygios reguliavimo sąlygos, jas vienodinti reikia ne griežtinant reguliavimą dalijimosi ekonomikai, o mažinant įprastiems verslo modeliams”, – teigia vienas iš tarptautinės konferencijos „Dalijimosi ekonomika Lietuvoje 2016: dabartinė situacija ir naujos galimybės“ pranešėjų.

Vienas iš klausimų, kuris bus nagrinėjamas „Savy“ ir „Sorainen“ organizuojamoje konferencijoje, tai Sutelktinio finansavimo įstatymas, kurį planuojama Lietuvoje priimti šių metų pirmoje pusėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Sutelktinio finansavimo įstatymas suteiks galimybę verslo įmonėms pasiskolinti iš fizinių asmenų. Šiuo metu tokios galimybės Lietuvoje nebuvo - tarpusavio skolinimosi platformos siūlė fiziniams asmenims skolintis iš kitų fizinių asmenų”, – sako Vytautas Zabulis, tarpusavio skolinimosi platformą „Savy“ valdančios bendrovės „Bendras finansavimas“ direktorius. Naujausias tarpusavio skolinimo (peer-to-peer lending) ir sutelktinio finansavimo (crowd funding) tendencijas tarptautinės konferencijos metu pristatys Jason Jones, didžiausios konferencijos, skirtos tarpusavio skolinimosi įmonių bendruomenei, Lendit įkūrėjas. Tarptautinėje konferencijoje dėmesys bus skirtas ir transporto sektoriui bei dalijimosi ekonomikos įmonių integracijai į bendrą rinką. Pasak vieno iš konferencijos pranešėjų, Enn Metsar, „Uber“ Baltijos šalių vadovo, skaitmeninės platformos gali smarkiai išplėsti bendrą transporto paslaugų tinklą, sukurti papildomą pasirinkimą ir konkurenciją, dėl kurios laimi klientai.

„Pagrindiniai iššūkiai susiję su teisiniu reglamentavimu. Lietuvos politikai peržiūri galiojančius teisės aktus, kad šie apimtų ir naująsias skaitmenines paslaugas. Tai tik darkart rodo, kad Baltijos valstybės visoje Europoje pirmauja technologijų pažanga“, – pastebi E. Metsar.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų