Dabar padarykite tai savo sode: kitąmet šliužų bus mažiau

Aktualiausiais patarimais ir veiksmais, kurių imtis spalio–lapkričio mėnesiais, Aplinkos apsaugos departamentas pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.

Ką padaryti prieš žiemą, kad kitąmet būtų mažiau šliužų?

Kaip nurodoma pasidalintame įraše, rugsėjo pabaigoje ir spalio mėnesį išsirita invazinių šliužų jaunikliai, kurie, susiradę vietą, kur gali maitintis ir augti, žiemoja.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žiurkės rudenį į jūsų sodą ir namus neis: štai kas padės

Namuose ant palangės padėkite kaštonų: rezultatas nustebins

Šliužų atsikratysite tik 1 veiksmingu būdu: ekspertė išdavė, koks jis

Aplinkos apsaugos departamento specialistų teigimu, prieš žiemą daugiausia dėmesio reikia skirti šliužų kiaušinėlių naikinimui, nepamiršti naudoti moliuskocidus ir šalinti šliužų slėptuves.

„Rugsėjo pabaigoje–spalį iš kiaušinėlių išsirita invazinių ispaninių arionų ir svetimžemių didžiųjų šliužų jaunikliai, kurie išsislapsto į slėptuves, jose maitinasi ir auga, o vėlesnės kiaušinėlių dėtys žiemoja.

Spalio–lapkričio mėnesiais rekomenduojama:

• didžiausią dėmesį skirti šliužų kiaušinėlių sunaikinimui,
• barstyti moliuskocidus vientisomis (nepertraukiamomis) juostomis aplink šliužų slėptuves ir jų viduje (pvz., komposto krūvose, po lentomis ar kituose drėgnuose plotuose),
• prieš žiemą pašalinti visas galimas šliužų slėptuves, kad jie neturėtų kur peržiemoti.

Daugiau informacijos mūsų parengtoje atmintinėje apie invazinius ir svetimžemius šliužus: https://t.ly/invaziniai_svetimzemiai_sliuzai

Kyla aplinkosaugos klausimų? Galime padėt konsultuojame:

+370 700 02022

[email protected]“, – rašė Aplinkos apsaugos departamentas.

Šliužų naikinimo bendrosios rekomendacijos

Kaip rašoma Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos parengtoje atmintinėje, Lietuvoje aptinkamos kelios kenkėjiškos šliužų rūšys. Dažniausiai jos plinta gabenant gyvus augalus, dirvožemį ar substratus, į kuriuos patenka šliužai arba jų kiaušinėliai.

Patekę į naują aplinką, tiek suaugę šliužai, tiek iš kiaušinėlių išsiritę jaunikliai lengvai prisitaiko prie vietos klimato sąlygų ir gali sparčiai išplisti įvairiose teritorijose.

Skiltyje „Naikinimo priemonės ir būdai“ bendrosiose rekomendacijose nurodoma:

• Stebėkite aplinką ir tikrinkite drėgnas, pavėsingas vietas. Šliužai dažniausiai slepiasi po kompostu, augalų vazonais, žolės mulču, šalia griovių, po lentomis ar plytomis. Net jei jų nematote, jie gali būti pasislėpę – kuo anksčiau juos aptiksite ir sunaikinsite, tuo kovos priemonės bus veiksmingesnės.
• Naikinkite kiaušinėlius – tai veiksmingiausia priemonė. Juos rekomenduojama sutrinti, sutraiškyti arba sutrypti.

Kiaušinėlius šliužai deda drėgnose vietose – po žaliųjų atliekų (kompostinėmis) krūvomis, mulču, grumstais ar plytelėmis. Jų reikia ieškoti kilnojant ant žemės numestas lentas, senus daiktus ar apieškant komposto krūvas. Padėję kiaušinėlius šliužai patys numiršta.

• Pašalinkite slėptuves. Radę vietas, kuriose slepiasi šliužai arba yra jų kiaušinėlių, pašalinkite jas. Tai padės užkirsti kelią šliužų sugrįžimui.
• Kompostą ir organines atliekas laikykite tvarkingai – sandariuose dengtuose konteineriuose ar kitose uždarose talpose, kad šliužai neturėtų kur slėptis ir dėti kiaušinėlių.

Jei teritorija užkrėsta šliužais, komposto (pvz., nušienautos žolės) ir organinių atliekų negalima laikyti atvirose krūvose šlaituose prie vandens, grioviuose ar akivaizdžiai pavėsingose vietose, kur šliužai sėkmingai galėtų slėptis, maitintis ir veistis.

• Reguliariai rinkite ir naikinkite šliužus rankiniu būdu. Surinktus šliužus privaloma sunaikinti, nes išmetant į kitą vietą yra plečiama jų populiacija. Rinkti geriausia anksti ryte arba vakare, ypač po lietaus.
• Naudokite gaudykles:

– skysto jauko – pridengti plastikiniai indai (paliekant 1–2 cm plyšį prie žemės paviršiaus, kad šliužai galėtų įlįsti) su rūgstančiu kompotu ar alaus raugu, kuriuose šliužai paskęsta (svarbu, kad nepersipildytų);

– slėptuvių tipo – medžio plokštės, drėgnos medžiagos atraižos, po kuriomis padėtas masalas (pvz., sunaikintų šliužų kūnai, moliūgai ar kitas sugedęs maistas).

Svarbu sekti, kad gaudyklės nepersipildytų. Jas būtina tikrinti kasdien ir rastus šliužus ištraukti ir sunaikinti.

Naikinkite šliužus druskingomis ar rūgščiomis medžiagomis. Surinktus šliužus sudėkite į talpas, užpildytas maistine ar technine druska, įvairiais rūgščiais tirpalais, negesintomis kalkėmis. Dėl šių medžiagų poveikio šliužai per kelias minutes dehidratuoja ir žūsta. Žuvę šliužai utilizuojami kaip organinės gyvūninės kilmės atliekos perduodant jas teisėtam atliekų tvarkytojui. (Atliekos gali būti priskiriamos kodui 02 01 02 – gyvūnų audinių atliekos. Atliekų tvarkytojų, galinčių priimti ir tvarkyti šio tipo atliekas, sąrašą rasite čia).

• Naudokite specialias chemines priemones – moliuskocidus, kurių sudėtyje yra didesnės nei 2 % (w/w) koncentracijos geležies ortofosfato. Priemones berkite aplink šliužų telkimosi ir veisimosi vietas, nes jas mėgsta jaunikliai, kuriuos kitais būdais sunaikinti sunku. Tačiau svarbu griežtai laikytis naudojimo instrukcijos, kad šios medžiagos nekeltų pavojaus aplinkai.

– Naudokite su pirštinėmis.

– Negalima barstyti ant augalų lapų, žiedynų ar į vandenį.

– Negalima barstyti grioviuose ir prie vandens telkinių (ne arčiau kaip 10 m nuo upelių, tvenkinių ir mažesnių nei 2 ha ežerų ir 100 m nuo didelių tvenkinių). Esant būtinybei, šiose vietose moliuskocidus reikėtų dėti į specialius dėklus, kad jų nenuplautų lietaus ar rasos vanduo.

– Barstoma ne daugiau kaip 4 kartus per sezoną. Pakartotinai galima barstyti tik tada, kai granulių nebesimato (jos suėstos).

– Pavasarį geriausia pradėti naudoti tuoj pat po augalų sėjos ar sodinimo, vieną kartą paskleidžiant visame plote.

– Ypač veiksminga balandžio pabaigoje ir rugpjūčio pabaigoje, kai šliužai dar maži.

• Pasitelkite natūralius priešus. Šliužų populiaciją gali padėti mažinti laisvai vaikštančios vištos ir kiti paukščiai. Ypač tinkamos antys bėgikės, kurios aktyviai renka šliužų jauniklius.