REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pa­sau­ly­je dau­gė­ja gim­dy­mų, ku­rie bai­gia­mi ce­za­rio pjū­vio ope­ra­ci­ja, nors ge­rai ži­no­ma, kad pa­lan­kiau­sia vai­kui atei­ti į šį pa­sau­lį na­tū­ra­liai.

REKLAMA
REKLAMA

„Ce­za­rio pjū­vio „epi­de­mi­jos“ nė­ra“, – ramina Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos di­rek­to­rius, do­cen­tas, me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras, gy­dy­to­jas aku­še­ris gi­ne­ko­lo­gas Li­nas Ro­vas.

REKLAMA

Mo­te­rų no­rams me­di­kai prieš­ta­rau­ti ne­drįs­ta

Spė­ja­ma, kad ce­za­rio pjū­vio ope­ra­ci­jos pa­va­di­ni­mas ki­lo nuo Ro­mos im­pe­ri­jos lai­kais vei­ku­sio įsta­ty­mo „Lex cae­sa­rea“, ku­ris rei­ka­la­vo, kad vai­sius bū­tų išim­tas iš gim­dy­mo me­tu mi­ru­sios mo­ti­nos įsčių, sie­kiant jį iš­gel­bė­ti, pa­krikš­ty­ti ar at­ski­rai pa­lai­do­ti. Kai ku­rie šal­ti­niai tei­gia, kad to­kiu bū­du gi­mė vie­nas iš Ce­za­rio pro­tė­vių, ki­ti – kad pa­ts kar­ve­dys gi­mė jo mo­ti­nai at­li­kus pjū­vį. Vė­liau to­kiu bū­du trau­kiant kū­di­kius iš mo­ti­nos pil­vo gim­dy­vės pa­pras­tai mir­da­vo, kol 1882 m. gy­dy­to­jas iš Hei­del­ber­go Adol­fas Kė­re­ris su­gal­vo­jo tau­so­jan­čią ce­za­rio pjū­vio tech­ni­ką. Ta­čiau su­dė­tin­ga pil­vo ope­ra­ci­ja su bend­rą­ja ne­jaut­ra bū­da­vo at­lie­ka­ma tik išim­ti­niais at­ve­jais, pa­vyz­džiui, la­bai už­si­tę­sus sun­kiam gim­dy­mui ar­ba ne lai­ku at­si­sky­rus pla­cen­tai. Nors ope­ra­ci­jos tech­ni­ka itin iš­to­bu­lė­jo, pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja iki šiol tvir­tai lai­ko­si anų lai­kų po­zi­ci­jos – ce­za­rio pjū­vis pa­tei­si­na­mas tuo­met, kai jis bū­ti­nas dėl gim­dy­vės ar kū­di­kio svei­ka­tos, o at­lik­ti šią pro­ce­dū­rą vien tik mo­ti­nos pa­gei­da­vi­mu nė­ra etiš­ka.

REKLAMA
REKLAMA

De­ja, pra­kti­ko­je ga­lio­ja sa­vos tai­syk­lės. Sup­la­nuo­tas gim­dy­mas ant ope­ra­ci­nės sta­lo tam­pa vis po­pu­lia­res­nis. In­di­jo­je ir Ki­ni­jo­je mo­te­rys ryž­ta­si ope­ra­ci­jai to­dėl, kad ga­li pa­si­rink­ti gim­dy­mo da­tą, ku­riai įta­kos tu­ri ho­ros­ko­pas ir ast­ro­lo­gi­nės pro­gno­zės. Anot do­cen­to, prie­ta­rų ne­ven­gia ir lie­tu­vės, pra­šy­da­mos, kad ope­ra­ci­ja bū­tų at­lik­ta, pa­vyz­džiui, penk­to mė­ne­sio penk­tą die­ną, penk­ta­die­nį, ir pan.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pri­va­čio­se li­go­ni­nė­se to­kių ope­ra­ci­jų mo­ters pa­gei­da­vi­mu, kai nė­ra jo­kio me­di­ci­ni­nio rei­ka­lo, pa­sau­ly­je at­lie­ka­ma net 60 pro­c., vals­ty­bi­nė­se – ma­žiau. Šiau­rės Ame­ri­ko­je to­kiu bū­du pa­sau­lio švie­są iš­vys­ta 24 pro­c., Pie­tų Ame­ri­ko­je – 30, Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je – 60 pro­c. nau­ja­gi­mių. Nep­ra­len­kia­ma šio­je sri­ty­je yra Bra­zi­li­ja – pri­va­čio­se kli­ni­ko­se ce­za­rio pjū­vis at­lie­ka­mas 80 pro­c. gim­dy­vių, o Af­ri­ko­je – tik 1,8 pro­c. „Ten nė­ra kam ope­ruo­ti“, – paaiš­ki­na do­cen­tas. Lie­tu­vo­je iš 100 gim­dy­mų ce­za­rio pjū­vis su­da­ro ket­vir­ta­da­lį. Prieš de­šimt me­tų ce­za­rio pjū­viai su­da­rė 6-7 pro­c. gim­dy­mų, nes ši pro­ce­dū­ra bu­vo tai­ko­ma tik išim­ti­niais at­ve­jais. „Už kiek­vie­ną „pa­pil­do­mą“ Ce­za­rio pjū­vį aku­še­riams gi­ne­ko­lo­gams rei­kė­da­vo at­si­skai­ty­ti“, – pri­si­me­na do­cen­tas ir už­tik­ri­na, kad da­bar jis bū­tų ne­nu­baus­tas, jei­gu kli­ni­ko­je iš 100 gim­dy­mų ce­za­rio pjū­vis bū­tų at­lie­ka­mas dau­giau nei 50 pro­c. gim­dy­vių.

REKLAMA

Trūks­ta abi­pu­sio su­pra­ti­mo

Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­si­py­lė la­vi­na teis­mi­nių ieš­ki­nių aku­še­riams gi­ne­ko­lo­gams, to­dėl me­di­kų įta­ka pa­si­ren­kant gim­dy­mo bū­dą la­bai su­ma­žė­jo. Gy­dy­to­jų no­ras vis la­biau ap­si­draus­ti nuo ga­li­mų pre­ten­zi­jų yra vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl dau­gė­ja ce­za­rio pjū­vių. „Pa­si­rink­da­ma ce­za­rio pjū­vį mo­te­ris gal­vo­ja, kad gim­dys sau­giai, gy­dy­to­jas jos no­rui prieš­ta­rau­ti ne­drįs­ta. Tei­si­nė ba­zė mū­sų ša­ly­je ne­pa­ruoš­ta, gy­dy­to­jai jau­čia­si tei­siš­kai per­se­kio­ja­mi – dėl kiek­vie­no skun­do tu­ri da­ly­vau­ti teis­muo­se, ne­ga­li iš­vyk­ti iš ša­lies, kol vyks­ta teis­mi­nis pro­ce­sas ir pa­na­šiai“, – sa­ko do­cen­tas.

REKLAMA

Dau­ge­ly­je vals­ty­bių yra spe­cia­lūs vals­ty­bės ini­ci­juo­ti pa­cien­tų pa­tir­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo fon­dai, iš ku­rių jiems mo­ka­mos kom­pen­sa­ci­jos. Be to, ža­los at­ly­gi­ni­mo pro­ce­se ir by­los ei­go­je gy­dy­to­jas fak­tiš­kai ne­da­ly­vau­ja. Jis tik pa­ra­šo paaiš­ki­ni­mą li­go­ni­nės ad­vo­ka­tui dėl sa­vo veiks­mų. By­li­nė­ja­ma­si ne su gy­dy­to­ju, o su įstai­ga. By­li­nė­ja­si ad­vo­ka­tai. Tik vė­liau, kai li­go­ni­nė pri­pa­žįs­ta­ma kal­ta, ji ga­li im­tis veiks­mų. Tuo­met spren­džia­ma dėl gy­dy­to­jo kom­pe­ten­ci­jos ir tin­ka­mu­mo tęs­ti kar­je­rą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

No­ras ope­ruo­tis ne­tie­sio­giai per­ša­mas ir kon­sul­tuo­jant mo­te­ris. Jos at­vyks­ta jau tu­rė­da­mos tvir­tą nuo­mo­nę, ku­rią, pra­si­dė­jus gim­dy­mo pro­ce­sui, anot do­cen­to, sun­ku pa­keis­ti. Ce­za­rio pjū­vio ope­ra­ci­ją mo­te­rys daž­nai ren­ka­si tie­siog bi­jo­da­mos na­tū­ra­laus gim­dy­mo skaus­mo, tuo­met tiks­lin­ga psi­cho­lo­go kon­sul­ta­ci­ja. Ma­žė­jant gim­dy­mų ra­jo­nuo­se, ten dir­ban­tys me­di­kai vis re­čiau su­si­du­ria su na­tū­ra­liu gim­dy­mu, ma­žiau įgy­ja pra­kti­kos, to­dėl pri­trūk­da­mi drą­sos mie­liau ren­ka­si ce­za­rio pjū­vį. „At­li­kęs Ce­za­rio pjū­vį me­di­kas iš­ven­gia ne­rei­ka­lin­gų in­di­ka­ci­jų – kas be­nu­tik­tų nau­ja­gi­miui, gy­dy­to­jas ga­li tvir­tin­ti, kad vis­ką pa­da­rė. Juk dar ne­te­ko gir­dė­ti, kad mo­te­ris no­rė­jo gim­dy­ti na­tū­ra­liai, ta­čiau me­di­kai jai at­li­ko ce­za­rio ope­ra­ci­ją. Anaip­tol, skun­džia­ma­si, kad me­di­kai ko nors ne­pa­da­rė tuo­met, kai mo­te­ris gim­dė na­tū­ra­liu bū­du, ku­ris ne­re­tai trun­ka 8-10 val., o Ce­za­rio pjū­vis – vos pu­sę va­lan­dos. Tad kam ri­zi­kuo­ti, varg­ti?“ – klau­sia do­cen­tas.

REKLAMA

Aiš­ku, ne­ga­li­ma teig­ti, kad ce­za­rio ope­ra­ci­jų dau­gė­ja vien dėl me­di­kų no­ro ap­si­draus­ti. „Tik­rą­sias ce­za­rio pjū­vio prie­žas­tis pa­vyks iš­siaiš­kin­ti pa­ruo­šus na­cio­na­li­nių in­di­ka­ci­jų są­ra­šą, į ku­rį ža­da­ma įtrauk­ti ir mo­ters pra­šy­mą at­lik­ti jai ce­za­rio pjū­vio ope­ra­ci­ją. Rem­da­mie­si sta­tis­ti­niais duo­me­ni­mis, ga­lė­si­me su­ži­no­ti, ar iš tie­sų mo­te­rų pa­gei­da­vi­mai są­ly­go­ja ce­za­rio pjū­vių pa­gau­sė­ji­mą“, – už­tik­ri­na do­cen­tas ir sa­ko, jog tam, kad išei­tu­me iš už­bur­to ra­to, te­rei­kia me­di­kams bū­ti drą­ses­niems prieš įsta­ty­mą, o mo­te­rims, pa­si­rin­ku­sioms gim­dy­mo bū­dą, pa­čioms pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už ga­li­mas pa­sek­mes. „Ko­kį gim­dy­mo bū­dą pa­si­rink­ti, spręs­ti tu­ri ne vien tik me­di­kas. Tai be­si­lau­kian­čios šei­mos – vy­ro ir mo­ters – rei­ka­las. Me­di­kų pa­rei­ga yra išaiš­kin­ti vi­sas ga­li­mas ce­za­rio pjū­vio in­di­ka­ci­jas ir pri­va­lu­mus, – sa­ko do­cen­tas. – Tu­ri pa­si­keis­ti vi­suo­me­nės sam­pra­ta, kad gy­dy­to­jas yra vi­sa­ži­nis ir vi­sa­ga­lis. Ne­re­tai mo­te­rys ži­no ne ma­žiau už me­di­kus, trūks­ta tik abi­pu­sio su­ta­ri­mo.“

REKLAMA

Sly­pin­tys pa­vo­jai

Vai­kų or­ga­niz­mas pri­tai­ky­tas gim­ti na­tū­ra­liai. „Gam­ta ne vel­tui su­kū­rė gim­dy­mo ta­kus, užuo­t pa­si­rū­pi­nu­si ga­li­my­be gim­ti pro kur nors ki­tur. Gim­dy­mo pro­ce­sas su­kur­tas ne tam, kad mo­te­ris pa­tir­tų gim­dy­mo kan­čias. Tai pa­ts sau­giau­sias ke­lias atei­ti žmo­gui į šį pa­sau­lį“, – sa­ko do­cen­tas ir dar kar­tą pa­tvir­ti­na, kad ce­za­rio pjū­vis nė­ra pa­pras­tas, kaip gal­būt dau­ge­liui at­ro­do. Ope­ra­ci­ja, kaip ir bet ku­ri ki­ta chi­rur­gi­nė in­ter­ven­ci­ja, vi­suo­met su­si­ju­si su tam tik­rais pa­vo­jais, ką be­kal­bė­ti apie aku­še­ri­nę ope­ra­ci­ją, kai pa­vo­jus ky­la dviem gy­vy­bėms. „Mo­te­ris tu­ri ži­no­ti, kad nė­ra to­kios ope­ra­ci­jos, ku­ri ne­pa­lik­tų pėd­sa­kų“, – sa­ko do­cen­tas. Ope­ruo­ja­ma gim­dy­vė ga­li stip­riai nu­krau­juo­ti, pa­di­dė­ja plau­čių ar­te­ri­jos trom­bo­zės ti­ki­my­bė. Ce­za­rio pjū­vio me­tu gim­dą pa­ša­lin­ti ten­ka kur kas daž­niau, nei gim­dant na­tū­ra­liu bū­du, pa­di­dė­ja in­fek­ci­jos ti­ki­my­bė. Mo­te­rį ga­li iš­tik­ti mir­tis. Ce­za­rio pjū­vis gim­do­je pa­lie­ka ran­dą vi­sam gy­ve­ni­mui, gy­jant pjū­viams ne­re­tai su­si­da­ro sąau­gos tarp pil­vo ert­mės ir ma­žo­jo du­bens or­ga­nų. Dėl sąau­gų kiau­šin­ta­kiuo­se ga­li iš­si­vys­ty­ti jų ne­praei­na­mu­mas. At­si­ra­dus sąau­gų žar­ny­ne, mo­te­ris jau­čia skaus­mus, ka­muo­ja vi­du­rių už­kie­tė­ji­mas. Po ce­za­rio pjū­vio ga­li kil­ti pro­ble­mų, no­rint pa­sto­ti ir pa­gim­dy­ti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot do­cen­to, eg­zis­tuo­jan­ti nuo­mo­nė, kad at­lie­kant ce­za­rio pjū­vį gi­mę vai­kai ne­trau­muo­ja­mi, to­dėl yra svei­kes­ni, t. y. iš­ven­gia gim­dy­mo trau­mų, yra ne­nu­gin­či­ja­mai klai­din­ga. „Nau­ja­gi­mį rei­kia išim­ti, tad ga­li­mos spran­do, ki­tos trau­mos, – per­spė­ja do­cen­tas. – Na­tū­ra­liai gi­mu­sie­ji bū­na ge­riau pri­si­tai­kę prie ap­lin­kos ir svei­kes­ni, nes na­tū­ra­lus gim­dy­mas įvyks­ta tuo­met, kai mo­ti­na ir kū­di­kis tam bū­na pa­si­ren­gę. Tai tar­si šal­tas du­šas, pa­de­dan­tis pa­si­ruoš­ti nau­jam gy­ve­ni­mo pe­rio­dui.“ De­ja, mo­te­rims rei­kia re­zul­ta­to „čia ir da­bar“. „Duo­ki­te man svei­ką vai­ką“, – pra­šo jos, daž­nai nė ne­su­si­mąs­ty­da­mos, kas gi­mu­sių tai­kant ce­za­rio ope­ra­ci­ją vai­kų lau­kia už me­tų ke­le­rių. „Vi­suo­met rei­kia pa­gal­vo­ti apie atei­tį“, – pri­me­na do­cen­tas.

REKLAMA

Gim­da­mas ma­žy­lis prie be­si­kei­čian­čių ap­lin­kos są­ly­gų pri­si­tai­ko laips­niš­kai: nau­ja­gi­mio krū­ti­nės ląs­ta ma­sa­žuo­ja­ma gim­dy­mo pro­ce­so, iš­stu­mia­mas skys­tis iš kvė­pa­vi­mo ta­kų ir t. t. Iš­ken­tė­ję gim­dy­mo stre­są kū­di­kiai yra bran­des­ni nei tie, ku­rie iši­ma­mi at­lie­kant ce­za­rio pjū­vį. Ei­da­mas per makš­tį, nau­ja­gi­mis su­si­ren­ka vi­są ma­mos mik­rof­lo­rą, ku­ri rei­ka­lin­ga jo imu­ni­te­tui for­muo­ti. Stip­rus imu­ni­te­tas vė­liau itin pra­ver­čia ko­vo­jant su in­fek­ci­jo­mis. Na­tū­ra­lios gim­ties me­tu iš­si­ski­ria la­bai daug gliu­ko­kor­ti­koi­dų – hor­mo­nų, ge­ban­čių slo­pin­ti už­de­gi­mą, aler­gi­nes reak­ci­jas. Ce­za­rio pjū­vio me­tu gi­mę ma­žy­liai ga­li­my­bės pri­si­tai­ky­ti prie ap­lin­kos ne­tu­ri, to­dėl pa­ti­ria per­ne­lyg grei­tą ap­lin­kos po­ky­tį, at­mos­fe­ros slė­gį. Be to, na­tū­ra­lius gim­dy­mo ta­kus ap­len­ku­siems vai­kams daž­niau diag­no­zuo­ja­mas kvė­pa­vi­mo su­tri­ki­mo sind­ro­mas, jie daž­niau ser­ga bron­chi­tu, ken­čia nuo įvai­rių aler­gi­nių reak­ci­jų. Ce­za­rio pjū­vis yra vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl kū­di­kius iš­tin­ka stai­gi mir­tis. Anot do­cen­to, dau­ge­lio šių iš­var­din­tų pro­ble­mų pa­vyk­tų iš­veng­ti, jei­gu ce­za­rio pjū­vis bū­tų at­lie­ka­mas gim­dy­mui pra­si­dė­jus, tuo­met są­rė­mių dė­ka bū­tų su­ma­žin­tas nei­gia­mų pa­sek­mių dia­pa­zo­nas.

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų