Sinoptikas tikina, kad paskutinį kartą dar šaltesnė oro masė, nei ką tik pasibaigusi, Lietuvoje apsilankė 2012 metų sausį.
„Ši šalčio banga gana unikali, nes susijusi su labai šaltos arktinės kilmės oro masės įsiveržimu į regioną, tačiau, laimei, šios oro masės judėjimo greitis santykinai didelis ir šiuo metu ji jau nuslinko toli į pietryčius – link Volgos žemupio regiono“,– komentuoja ekspertas.
Sulauksime net teigiamos temperatūros
G. Stankūnavičius prognozuoja, kad greitai sulauksime atšilimo, kuris kartu atneš ir, kartais itin gausius, kritulius – sniegą, šlapdribą ar lietų.
„Antroje savaitės pusėje laukia kardinalūs pokyčiai. Ketvirtadienį įvyks staigus oro temperatūros pokytis – nuo -12 – -15 ºC iki +1 – +4 ºC. Šį staigų atšilimą sukėlė jūrinių oro masių advekcija nuo šiaurės Atlanto vidutinių ir subtropinių platumų“, – šilumą žada sinoptikas.
Orų permainos čia nesibaigs ir kitą savaitę, galime vėl sulaukti šaltuko. Ši šalčio banga bus gerokai švelnesnė, nei ką tik buvusi arktinė. Ekspertas tvirtina, kad po šios šalčio bangos, kurios metu temperatūra nukris iki -6 – -7 ºC, mėnesio pabaigoje turėtų vėl pradžiuginti šilti orai.
Banguojanti temperatūra – natūralu
Paklaustas ar normalu, kad temperatūra taip banguoja žiemos metu, mokslininkas aiškina, kad tai ne tik normalu, bet taip ir turėtų būti visomis žiemomis.
„Monotoniškos žiemos, kai visą sezoną laikosi vieno ženklo terminės anomalijos: vyrauja tik šalti orai (1995/96, 2009/10...) arba visas žiemos sezonas primena užsitęsusį vėlyvą rudenį (2006/07, 2019/20...) yra labiau išimtis, negu taisyklė. Be abejo, klimato kaitos (ar svyravimų) įtaka akivaizdi – bendras atlydžių laikotarpis žiemomis vidutiniškai ilgėja, o speigų – trumpėja“, – tikina G. Stankūnavičius pridėdamas, kad vasario pradžioje vėl galime sulaukti atvėsimo, nors šiuo metu jo dydžio tiksliai numatyti negalima.
