Ar maisto kainų augimas yra perdirbėjų ir prekybininkų suokalbio dalis? Ar iš tiesų brangsta duonos gaminiai ir pienas, o gal panika keliama be reikalo? Apie tai portalo Ekonomika.lt diskusijoje kalbėjo Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė, „Pieno žvaigždžių“ vykdantysis direktorius Linas Sasnauskas bei Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.
Gražina Gruzdienė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė mano, kad dėl duonos kainos kalčiausi yra prekybininkai. „Didžiųjų prekybos tinklų įtaka yra visos Europos problema“, - sako G.Gruzdienė.
Jos duomenimis, per 2000-2008 m. Lietuvos įmonių pelnai išaugo 40 kartų, o darbo užmokestis nepadidėjo net dvigubai – tik 80 proc. Apie 27 proc. žmonių Lietuvoje gauna minimalų atlyginimą, už kurį jie neįperka brangstančio maisto.
„Už ką mes mokame intitucijoms, kurios gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų, jeigu šiai dienai neturime aiškaus atsakymo, kas kaltas dėl, tarkim, duonos brangimo“, - klausia ji.
Rugsėjo pabaigoje Maistininkų profesinė sąjunga ketina piketuoti ir reikalauti darbdavių kelti atlyginimus, kad „žmonės galėtų įpirkti brangstantį maistą Lietuvoje“.
Trūksta mažų parduotuvėlių
Su profesinių sąjungų atstove nesutinka Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. Jis teiga, kad augant altyginimams, augs ir kainos. Anot jo, nors per pastaruosius 10 metų atlyginimai Lietuvoje išaugo 80 proc., tuo tarpu darbo efektyvumas - tik 40 proc.
„Ministerija pasisako už tiesioginės prekybos plėtrą, pavyzdžiui, prekybą ūkininkų turgeliuose. Europos Sąjungos sostinių centruose daug mažų specializuotų parduotuvėlių, tuo tarpu pas mus maisto produktų prekyba sukoncentruota didžiuosiuose prekybos centruose.
Turgeliai neišgelbės visos Lietuvos, reikia mažinti prekybos koncentraciją. Kaimyninėje Lenkijoje kone kiekvienoje troboje – verslas, nes lenkai yra verslesni. Reikėtų iš jų imti pavyzdį“, - siūlo A. Macijauskas.
Duoną brangina gamintojų ir prekybininkų apetitas
Viceministras atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu labiausia išaugo augalininkystės produktų žaliavų kainos: grūdų, kai kurių daržovių, o ypač - bulvių.
„Noriu pabrėžti, jog juodoje duonoje grūdų kaina sudaro apie 7-8 proc. ir, jeigu grūdai pabrango vidutiniškai apie 50 proc., tai galima teigti, kad galutinė duonos kaina dėl grūdų brangimo neturėtų kilti daugiau kaip 5 proc. Paprastai tokio brangimo vartotojai net nepajunta“, - sako A. Macijauskas.
Anot jo, vertinant ilgalaikes duonos kainų tendencijas, grūdų augintojų pajamų dalis kainoje mažėja: 2008 m. siekė iki 20-25 proc., o šiuo metu ji tesiekia 10-15 proc. Tuo tarpu duonos kepėjų ir prekybininkų pajamų dalis nuolat auga.
Kai nors šiek tiek pabrangsta grūdai, duonos kaina šokteli iš karto, tačiau kai grūdų kaina nukrenta, duonos kainos nemažėja. Pavyzdžiui, grūdai buvo labai pigūs 2008 m. antroje pusėje, tačiau juoda duona tuomet nepigo.
„Vadinasi, duonos gamintojai ir prekybininkai didina savo pajamų dalį duonos kainoje. Ir ši tendencija tikrai nėra gera. Manau duonos kainos struktūros dinamiką reikėtų koreguoti“, - sako A. Macijauskas.
Bulves brangina importas
Anot jo kalbėti, kad duona pabrango dėl grūdų brangimo, negalima, nes dabar duona kepama iš miltų, kurie buvo sukaupti 2009 m. pabaigoje, kai grūdai ir miltai buvo pigiausi. O duona iš šių metų derliaus bus pradėta kepti ne anksčiau kaip šių metų gruodžio mėnesį.
„Gal kepėjai didina atlyginimus savo darbuotojams, gal pabrango transporto sąnaudos – kol kas tai mums nežinomos priežastys. Tai yra vidinis įmonių reikalas – ne visos jos teikia tokią informaciją“, - sako viceministras.
A. Macijausko nuomone, duonos kepėjų ir pardavėjus geriausiai gali pažaboti ne valstybinės institucijos, o konkurecija. „Turime siekti sąžiningos konkurencijosa. Ji yra geriausias kainų augimo stabdis“, – sako viceministras.
Su bulvėmis yra kitaip: šiemet Lietuvos ūkininkai surinko tik 70 proc. vidutinio bulvių derliaus, jos pabrango todėl, kad prekybos tinklai turi konkuruoti dėl jų importo Vokietijoje, Olandijoje ir kitose šalyse.
Tai brango pienas, ar ne?
Vienos didžiausių šalyje pieno gamintojų AB „Pieno žvaigždės“ vykdantysis direktorius Linas Sasnauskas teigia: "Nors pieno supirkimo kainos per šių metų devynis mėnesius, palyginti su su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutiniškai padidėjo iki 40-50 proc., pieno produktai parduotuvėse beveik nebrango".
„Pienas parduotuvių lentynose yra beveik nepabrangęs – jo kainos paaugo tik keliais procentais. Lietuvos pieno pramonė vidaus rinkoje pieno kainų nekelia, nes jas amortizuoja eksporto pajamomis“, - tikina L. Sasnauskas.
Anot, jo pieno supirkimo kainų kilimą lėmė eksporto rinkų atsigavimas - šiuo metu jo vartojimas užsienyje auga. Be to, ir visoje Europos Sąjungoje, ir pasaulyje per pastaruosius porą metų ženkliai sumažėjo žaliavinio pieno gamyba. Sumažėjus pieno kiekiui ir išaugus vartojimui, supirkimo kainos kyla aukštyn.
L. Sasnauskas priduria, kad žaliavinio pieno kainų kitimą lemia ir ekonomikos ciklas: 2007 m. jo kainos labai kilo, visi ėmė gaminti daug pieno, o 2008 m. buvo pieno rinkos nuopolis, kuris sutapo su ekonomikos smukimu. Pieno pardavimai sumažėjo greičiau, negu ūkininkai galėjo sumažinti karvių kiekį ir pieno gamybą. Taigi, 2008-2009 m. buvo pertekliniai metai pieno rinkoje visame pasaulyje - buvo siekiama sumažinti karvių bei pieno kiekį rinkoje. Kiekis buvo sumažintas. Dabar, išaugus pieno paklausai, kainos šoko į viršų.
„Lietuvos pramonė pagamina porą kartų daugiau pieno negu jo suvartojama, todėl daugiau negu pusė viso pieno eksportuojama. Kol kas pieno kainos parduotuvėse pakilo nežymiai, tačiau ir toliau augant jo eksportui, jis gali brangti ir vietos rinkoje“, - sako L.Sasnauskas.
