Kada pulkininkas Kadafis (Muammar Gaddafi) sako bled, jis turi omeny tėvynę.
بلد
Tas žodis dar reiškia šalį, žemę. Dažnai transkribuojama bled, bet matyt teisingas parašymas yra bálad.
Sušurmuliavus arabų kraštams prisiminiau alžyriečių kilmės režisieriaus Rabah Ameur Zaïmèche filmą „Bled Number One“, kurį mačiau Vilniuje per kažin kokį festivalį.
Labai rekomenduočiau jį parodyti, pvz., per LTV2.
Pamatęs filmą, praradau viltį, jog vadinamosios Vakarų civilizacijos veikiamas arabų pasaulis gali taikiai žmogėti, gerėti.
Siužetas ne itin sudėtingas. Atsėdėjęs Prancūzijoje kalėjime, pagr. veikėjas grįžta į Alžyrą. Galbūt Lietuvos kaime Žemaitės laikais buvo šviesiau nei tame Alžyro miestelyje. Užkampio idiotizmas. Vyrija dykinėja. Viena iš pramogų – lošti domino ir gerti kontrabandinį alų.
Šiek tiek gyvumo įneša iš kažkur atsiradę islamistai, grasinantys mirtimi visiems, kurie pažeidžia Korano priesakus. Miestelio gyventojai ginkluojasi, apsitveria užkardomis, kad apsigintų nuo vietinių talibų.
Pagrindinis herojus svajoja iš ten kuo greičiau dingti. Laisvės simbolis – roko muzika, aidinti jo vaizduotėje.
Prisegu vaizdelį iš filmo. Islamistų kova už blaivybę.
