Birutė Petrikytė kadaise kartu su Antanu dainavo kolektyve „Nerija“, moteris taip pat yra tarptautinio šlagerių festivalio „Palanga“ įkūrėja, kurio laureatu 2023 metais tapo pats Antanas Čapas.
Teko rinktis
2023-ieji Antanui Čapui tapo triumfo metais – tarptautiniame šlagerių festivalyje jis buvo vainikuotas karaliumi. Tačiau, kaip pasakojo B. Petrikytė, kelias iki šio pripažinimo prasidėjo nuo lemtingo jaunystės sprendimo.
„Antanas Čapas tarptautiniame šlagerių festivalyje Palangoje 2023 metais tapo karaliumi.
Prie viso šito, jaunystėje jis buvo vienas perspektyviausių badmintono žaidėjų. Ir jam reikėjo rinktis, ar jis eis į badmintoną, ar į muziką. Bet jis pasirinko šį – tokį linksmesnį kelią. Šis gal jam buvo lengvesnis. Jam iš tikrųjų labai sekėsi. Visos jo dainos, kurias jis dainavo, buvo topai, hitai. Iki šių laikų jo dainas perdainuoja.
Jis buvo linksmuolis, geruolis. Jis sutelkdavo visus. Visą laiką duodavo patarimų, jeigu kam kas nesiseka. Jis toks kaip prezidento patarėjas“, – prisimindama juokėsi Birutė.
Kartu dainininkė pasidalino ir akimirka, kuomet A. Čapas 2023 metais buvo karūnuotas šlagerių karaliumi Palangoje.
Begalinis nuoširdumas
Birutė neslepia – Antano Čapo karta į sceną žengė vedama ne komercinių tikslų, o tyros meilės muzikai. Lygindama anų laikų estrados aukso amžių su dabartimi, dainininkė pastebi ryškų vertybių lūžį ir prisimena laikus, kai tikras talentas bei nuoširdumas buvo svarbesni.
„Labai fainas, mes jį labai mylėjom. Nuoširdus labai. Be pagiežos, be pykčio. Be kažkokio susireikšminimo. Dabar kai kurie dainininkai, solistai susireikšminę ir viskas suversta į pinigus. Mūsų laikais to nebuvo. Mes klausėme visokią muziką ir mes tuo gyvenome. Gyvenome muzika, bet ne pinigais. Šitas laikas yra pinigų vergai, žmonėms reikia kuo daugiau ir jie nebeturi saiko. Bet tai neturi reikšmės, matyt, toks yra laikas. Gal vėliau bus kitaip“, – svarstė moteris.
Prisiminimai apie Antaną Čapą neatsiejami nuo legendinio ansamblio „Nerija“ klestėjimo laikų, kai sėkmę scenoje lėmė ne atsitiktinumas, o talentas ir profesionalumas. Birutė pabrėžia, kad anuomet reikalavimai atlikėjams buvo itin aukšti
„Mes savo atidainavom. Su „Nerija“ ir Čapu – pilnos salės, koncertai sporto rūmuose Vilniuje, Kaune. Ir suaugę, ir vaikai eina su gėlėmis, neša puokštes. Mes buvome euforijoje. Mes esame tokie pagerbti, dabar galime tik džiaugtis tais vaisiais.
Tuo metu buvo atranka, ne visi galėjo filharmonijoje dainuoti. Vis tiek turėdavai pažinoti ir natas, ir kažkur groti. Niekas neatėjo iš niekur. Dabar nieko nereikia baigti, dabar viskas yra, dabar tik dainuoja, o ten jau sutvarko balselius. Aišku, reikia pasidžiaugti, kad taip yra. O tada taip nebuvo, turėjai balsą – dainavai, neturėjai – nedainavai.
Antanas yra šviesiausias žmogus Lietuvoje ir toks jis išliks“, – jautriai kalbėjo B. Petrikytė.
Atsisveikinimo detalės
Skaudžią žinia apie netektį socialiniame tinkle Facebook pranešė Antano sūnus Nerijus.
„Šv. Kalėdų rytą, eidamas 73-iuosius gyvenimo metus, po sunkios ligos savo žemiškąją kelionę baigė mano ir Gabrielius Čapas tėtis – Antanas Čapas – dainininkas, muzikantas, dainų autorius, buvęs ansamblio „Nerija“ vokalistas ir gitaristas.
Atsisveikinimas su velioniu vyks Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos laidojimo namuose (Smiltelės g. 27, Klaipėda) š. m. gruodžio 30 d. (antradienį) nuo 10 iki 22 val.
Urna su velionio palaikais išnešama ir laidotuvių Šventosios Mišios aukojamos Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos bažnyčioje (Smiltelės g. 27, Klaipėda) – š. m. gruodžio 31 d. (trečiadienį) 10 val.
Laidotuvės – Lėbartų kapinėse – š. m. gruodžio 31 d. (trečiadienį) apie 12 val.
Artimieji labai prašo susilaikyti nuo didelių gėlių kompozicijų, o velionį pagerbti baltu gėlės žiedu.
Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia!“ – rašė sūnus.
Antano biografija
Kaip buvo rašoma feisbuko paskyroje „Lietuviškos muzikos kalendorius“, Antanas Čapas gimė 1953 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. Gitara pradėjo skambinti būdamas vienuolikos metų, o sulaukęs trylikos metų jau grojo Priekulės kultūros namų estradiniame ansamblyje. Vėliau, iki tarnybos armijoje muzikavo Klaipėdos ansambliuose „Žėrutis“ ir „Kopų balsai“.
Neeiliniai muzikiniai gabumai jam užtikrino lengvą tarnybą sovietinėje armijoje: iš „Kopų balsų“ jis pateko tiesiai į Klaipėdos karinį orkestrą. Tarnaudamas taip pat grojo Karininkų namų šokių vakaruose. Besibaigiant tarnybai, 1973 m. dalyvavo estradinės dainos atlikėjų konkurse „Vilniaus bokštai“, kuriame pelnė konkurso diplomanto ir „publikos numylėtinio” vardą.
Po to sekė išvyka į tarptautinį jaunųjų atlikėjų konkursą Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas), į kurį susirinko atlikėjai iš visos Sovietų Sąjungos bei buvusių socialistinių šalių. Iš šio konkurso atlikėjas grįžo pelnęs laureato vardą. Po tarnybos 1974 m. sausyje sulaukė tuo metu vis labiau populiarėjančio ansamblio „Nerija“ vadovo Romualdo Bieliausko kvietimo prisijungti prie kolektyvo.
„Nerijos“ nariu išbuvo iki 1980 metų rudens. Didelį populiarumą jam pelnė su ansambliu atliktos dainos „Iš Suvalkijos lygumų“ (m. J. Bašinskas, ž. K. Kubilinskas), „Reikia tept“ (m. V. Juozapaitis, ž. A. Dabulskis), „Pašauki mane“ (m. T. Makačinas, ž. A. Saulynas), „Palydėkit šiandien mus“ (m. A. Raudonikis, ž. S. Žlibinas), „Kol motina laukia“ (m. B. Gorbulskis, ž. A. Bukontas), bei „Vien tik mums“ (iš olandų grupės „Ferrari” repertruaro).
Su ansambliu aplankė atokiausius buvusios Sovietų Sąjungos miestus, koncertavo VDR, Čekoslovakijoje. 9-jo dešimtmečio pradžioje nutraukė aktyvią muzikinę veiklą, apsiribodamas tik muzikavimu restoranų ir barų šouprogramose. Ją atnaujino 1997 metais.
Grojo grupėje „Beach Blues Band“, dalyvavo bendruose pasirodymuose su skrabalininku Regimantu Šilinsku. 2007 m. išleido populiariausių savo repertuaro dainų albumą „Tu ateini lyg aušrinė”, o 2009 m. sėkmingai pasirodė LRT muzikiniame projekte „Mūsų dienos – kaip šventė“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
