„Sistema parodė, kad ji neturi galimybės po truputį gerėti. Ta sistema tiesiog nemoka visko daryti kitaip“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniuje įsikūrusiuose žmogaus teisių namuose sakė O.Gulakas.
Kitas organizacijos „Teisių už laisvus rinkimus gynėjai“ narys Vladimiras Labkovičius teigė, kad Baltarusijos valdžia „nesugebėjo visiškai atsisakyti represinės praktikos“. Pasak jo, nors prieš ir po rinkimų vykusių mitingų dalyvių niekas neišvaikydavo ar nesulaikydavo jų dalyvių, taikių protestų organizatoriai buvo traukiami administracinėn atsakomybėn, jiems skirdavo baudas.
Aktyvistas sakė, jog tik po šešių politinių kalinių paleidimo rugpjūtį Baltarusijos valdžia nustojo persekioti žurnalistus ir opozicijos politikus, o taip atsivėrė daugiu galimybių įgyvendinti pilietines teises rinkimų kampanijos metu, buvo leista platesnio masto agitacija.
Jo teigimu, tai visiškai skirtinga situacija nuo 2010 metų rinkimų, kai ilgą laiką prieš juos vykusią tariamą režimo liberalizaciją artėjant rinkimams ir po jų pakeitė griežtas susidorojimas su opozicija.
Visgi V.Labkovičius pažymi, kad opozicijos kandidatams buvo apribota prieiga prie žiniasklaidos, administracinis valstybės resursas buvo naudojamas ilgamečio prezidento Aleksandro Lukašenkos naudai, žmonės buvo verčiami dalyvauti išankstiniame balsavime, rinkimų procedūros buvo uždaros nepriklausomiems stebėtojams.
„Turint omenyje visus šiuos faktus ir mūsų ilgalaikio stebėjimo išvadas, mes manome, kad rinkimai Baltarusijos Respublikoje nėra laisvi ir demokratiški. Mes negalime teigti, kad išrinktas valstybės vadovas atspindi Baltarusijos žmonių valią“, – teigė visuomenininkas.
Tuo metu septynių opozicinių judėjimų koalicijos „Pasirinkimo teisė“ atstovas Denisas Sadovskis teigė, jog rinkimų procedūrų stebėti iš viso buvo pakviesti 73 tūkst. asmenų, tarp jų – tik 40 opozicinių partijų narių.
„Apie kokį pasitikėjimą ir rinkimų skaidrumą galima kalbėti su tokiu pačių svarbiausių rinkimams organų formavimu?“, – klausė D.Sadovskis.
Jis pastebėjo, jog prieš šiuos rinkimus sumažėjo opozicijos narių agitacijos galimybės. Pasak opozicionieriaus, kandidatai turėjo laisvą prieigą prie žiniasklaidos, tačiau prieš kurį laiką pakeisti įstatymai atėmė iš kandidatų valstybės finansavimą rinkimų kampanijai vykdyti.
Pasak D.Sadovskio, tokiu būdu A.Lukašenka rinkimų agitacijai išleido 70 tūkst. eurų, o pagrindinė opozicijos kandidatė Tatjana Korotkevič – tūkstantį eurų.
Interneto puslapio www.electby.org kūrėjas Andrejus Chrapavitskis konferencijoje parodė, kad rinkimų dieną Baltarusijos gyventojai puslapiui pranešė apie 1229 rinkimų pažeidimus. Jo duomenimis, daugiausia jų – Minske.
Jis teigė, kad pranešimų nuo 2010 metų, kai tinklalapis pradėjo veiklą, padidėjo.
„Mūsų tikslas, kad žmonės nustotų apie politiką kalbėti tik virtuvėje“, – sakė A.Chrapavitskis.
Oficialiais duomenimis, Baltarusijoje per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus autoritarinis lyderis 61-erių A. Lukašenka sulaukė 83,5 proc. balsavusiųjų palaikymo ir užsitikrino valdymą jau penktai penkerių metų kadencijai. Artimiausia A. Lukašenkos konkurentė, 38-erių T.Korotkevič surinko 4,4 proc. rinkėjų balsų. Likę du kandidatai – Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius bei Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius atitinkamai užsitikrino 3,3 proc. ir 1,7 proc. rinkėjų palaikymą.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai pareiškė, kad Baltarusijoje sekmadienį vykusių prezidento rinkimų metu būta „reikšmingų problemų“, pakenkusių jų sąžiningumui.
Anot Minsko, rinkimuose dalyvavo 86 proc. rinkėjų, daugiau kaip trečdalis balsą atidavė iš anksto.
