REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Projektas „VasarOK“ pasiekė finišo tiesiąją. Aštuoni dalyviai prieš kelis mėnesius pradėjo savo kelionę sveikesnio gyvenimo link. Pats laikas pažiūrėti, kaip jiems sekėsi ir padėti komisijai apsispręsti, kas yra vertas nugalėtojo titulo.

Projektas „VasarOK“ pasiekė finišo tiesiąją. Aštuoni dalyviai prieš kelis mėnesius pradėjo savo kelionę sveikesnio gyvenimo link. Pats laikas pažiūrėti, kaip jiems sekėsi ir padėti komisijai apsispręsti, kas yra vertas nugalėtojo titulo.

REKLAMA

Du mėnesius projekto dalyviai liejo prakaitą su „Muscle Makers Gym“ treneriais, mokėsi sveikos mitybos pagrindų bei stengėsi nepasiduoti.

Žinoma, ne visiems pavyko išsilaikyti „griežtojo režimo“ sporto klube. Po mėnesio iš projekto pasitraukė trenerės Evelinos Žiogienės prižiūrimas Edvinas.

„Iš pradžių Edvinui sekėsi pakankamai neblogai, pradėjo projektą su motyvacija ir ryžtu nugalėti, - apie Edviną kalbėjo trenerė. - Labai džiaugėsi treniruotėmis ir puikiai jas lankė. Tačiau jau po gero mėnesio, jis pasirodydavo vis rečiau, o maisto nuotraukas, ką valgo ir rytinių svėrimų rezultatus nustojo siųsti dar anksčiau. Tik kartas nuo karto pasirodydavo. Kol galų gale išvis dingo. Jis nuolat kalbėdavo apie jį užgriuvusius darbus ir kitokias problemas, dėl kurių negalėjo atvykti, ar kažko padaryti. Išgirdęs apie projekto pabaigą, jis išreiškė norą išvis pasitraukti iš projekto“.

Pamatykite, kaip sekėsi kitiems projekto dalyviams:

Aidas Vaznonis

„Sunkiausia buvo priprasti prie mitybos režimo ir sąlyginio maisto vienodumo, bet projektui įsibėgėjus pavyko atrasti įvairių niuansų, kad maistas nebebūtų toks „beskonis“ kaip pradžioje, - prisipažino Aidas. - Motyvacija man susideda iš daugelio dalykų. Mano charakteris yra toks, kad mėgstu lyderiauti ir nugalėti, gyvenime esu tiesmukiškas ir kategoriškas žmogus, mėgstu laikytis duoto žodžio ir reikalauju to iš kitų, todėl pradžioje buvo „užsivedimas“ nenorint „pasišiukšlinti“ prieš žmones, atrinkusius mane į projektą, nepavesti trenerio, pasitikėjusio manimi. Vėliau, vis tik įsisąmoninau, kad visa tai darau ne dėl kitų, o pirmiausiai dėl savęs!“

REKLAMA
REKLAMA

„Pirmą mėnesį dirbom kartu su treneriu Eriku. Mokiausi. Toliau, matyt, savo darbu ir motyvacija pelniau trenerio pasitikėjimą, todėl gavau asmeninę treniruočių programą, sudarytą iš pratimų, kuriuos atidirbinėjome per pirmajį projekto mėnesį ir dirbau savarankiškai, - teigė Aidas. - Nebuvau paliktas likimo valiai, ne, priešingai – visada žinojau, kad bet kuriuo momentu galiu kreiptis pagalbos ir ją gausiu, bet kada, iškilus klausimams, gausiu išsamų ir motyvuotą atsakymą, jutau dėmesį ir mano savijautai, ir rezultatams, visada galėjau pasitarti ar sporto salėje, ar šiuolaikinių komunikacijos priemonių pagalba, gavau begalę patarimų tiek pratimų atlikimo technikos, tiek mitybos klausimais!“

REKLAMA

Trenerio Eriko Bizunovič komentaras:

Atsižvelgiant, kad Aidas galėjo sportuoti tik rytais, buvo priimtas sprendimas, jog pirmos dienos pusės didžiąją dalį mitybos sudarys angliavandeniai, o įpusėjus dienai - daugiau baltyminis maistas. Žinoma, mityba buvo gausi vaisių, riešutų, įvairiausių daržovių.

Projektui įpusėjus, pastebėjau, jog Aido svoris krenta greičiau, nei planavome ir buvo priimtas sprendimas daryti vienos dienos „užkrovą“: tą dieną buvo leidžiama viskas, ko tik klientas panorės. Į žodį „viskas“ patenka picos, pyragaičiai, sultys, „Coca-Cola“, žodžiu, visas blogis. O kitą dieną vėlgi reikėdavo sugrįžti prie mitybos plano ir sveikos mitybos.

REKLAMA
REKLAMA

Projekto metu buvo atlikti trys matavimai. Iš tiesų, rezultatai - stulbinantys. Apimtys krito nuo visur. Labiausiai, aišku, krito nuo liemens, ko Aidas ir norėjo. Kaip čia pasakius, koks užsispyrimas - tokie ir rezultatai, o rezultatai kalba patys už save. Pagal biologinį amžių Aidas atjaunėjo beveik per pusę.

 

Audronė Černauskaitė

„Sunkiausia šiame projekte buvo valgyti maistą be druskos, - sakė Audronė. - Žinoma, labiausiai motyvavo mano trenerė Indrė, kuri manimi tikėjo, palaikė, skatino. Taip pat, užsibrėžto tikslo siekti motyvavo jau po kelių savaičių pasimatę pirmieji pokyčiai. Smagu, kai keičiasi kūnas, gerėja nuotaika ir daugėja energijos. Trenerė nevarė dramblio į medį, bet viso projekto metu buvo griežta, neleido tinginiauti ir nukrypti nuo plano. Susidirbti ir bendrauti su Indre sekėsi puikiai“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tikiu, kad galiu būti motyvacija merginoms, kurios, kaip ir aš prieš projektą, nežino nuo ko pradėti, nemoka ar bijo, - teigė Audronė. - Tikiu, kad bent viena mergina susižavės mano užsispyrimu ir pati pradės siekti savo tikslų. Tikiu, kad ir pati dar ilgai sieksiu savo tikslų ir visada mylėsiu sportą“.

Trenerės Indrės Burlinskaitės komentaras:

Audronė tikra šaunuolė, treniruotėse dirbdavo pilnu pajėgumu, nesimuliuodavo. Ji labai imli, daug mokytis nereikėjo. Audronė iškart įsisavindavo pratimų atlikimo techniką. Sąžiningai laikėsi mitybos plano, būtent todėl rezultatai pasimatė iškart. Treniruočių metu didžiausią apkrovą gavo kojos, atlikome daug varginančių kardio treniruočių, stengėmės suliekninti šlaunis. Manau, mums sekėsi maksimaliai gerai, per tokį trumpą laiką pasiekėme tiek, kiek įmanoma ir čia dar ne pabaiga, šis projektas buvo tik startas!

REKLAMA

Audronė dabar sveria 57 kilogramus. Projekto pradžioje svėrė 62 kg. Be abejonės, Audronė verta laimėti šį projektą! Ji ne tik sulieknėjo, sumažino kūno apimtis, tačiau įgavo pasitikėjimo savimi, dabar ji visa spindi! Pažiūrėkit, kaip šiandien visapusiškai nuostabiai ji atrodo!

 

Dovilė Barštytė

„Kas buvo sunkiausia šiame projekte? Žiūrėti tiesai į akis. Kai aplink gražūs kūnai ir jiems viskas puikiai sekasi, supranti, kad tie veidrodžiai priekyje rodo teisybę. Reikėjo aiškiai pasakyti, kad turiu problemų ir reikia pagalbos, - teigė Dovilė. - Esu žodžio žmogus, todėl neturėjau kur trauktis, kai visiems pasigyriau, kad pasieksiu savo tikslą. Esu labai dėkinga treneriui, kuris tapo „vidiniu varikliuku“. Mačiau, kaip stengiasi dėl manęs ir kaip džiaugiasi mano mažais laimėjimais - teisingai atliktu pratimu, stiprėjančia ištverme, krentančiu svoriu. Tai buvo vienas didžiausių paskatinimų eiti dar toliau“.

REKLAMA

„Nepažįstu ramesnio ir atidesnio trenerio nei Sergej. Tai treneris iš didžiosios raidės. Jis - Draugas, Patarėjas, Psichologas, Mokytojas, Pavyzdys. Susidirbom po kokių poros savaičių, nes, jei dirbi atvirai ir atsakingai, tikrai reikia laiko, kol „apsišlifuoji“. Bet ateityje tikrai norėčiau dirbti su Sergej, - teigė Dovilė. - Įpusėjus projektui supratau, kad ne tik kilogramai svarbu. Pasitikėjimas savimi ir ryžtas eiti tolyn sustiprėjo kartu su kojų, rankų ir kitais raumenimis. Ateityje tikrai toliau sportuosiu! Visiems noriu nusiųsti žinutę – mylėkit save ir negalvokit, ką apie Jus galvoja kiti. Kai pradedi save mylėti, atsiveria milijonas galimybių. Tačiau mylėti save, tai nereiškia apsikabinus „čipsus“ keikti gražius žmones ir meluoti sau, kad Jūs toks negalite būti. Mylėti save – tai išeiti iš komforto būsenos ir ieškoti naujų įššūkių! Viskas prasideda tik nuo mūsų minčių ir motyvacijos“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trenerio Sergej Stepanov komentaras:

Projekto pradžioje buvo sunkumu, nes Dovilė išvažiavo atostogauti savaitei, o po to aš dviem savaitėms. Tai per tą laikotarpį Dovilei reikėjo sportuoti vienai, bet ji gerai su tuo susitvarkė. O, kai aš grįžau, jau pradėjom kartu aktyviai sportuoti.

Per projektą Dovilė laikėsi baltymų ir angliavandenių kaitaliojimo dietos. Projekto metu aš stengiausi, kad dieta nebūtų panaši į badavimą, norėjau, kad Dovilė išmoktų sveikai ir skaniai valgyti.

Projekto pradžioje svoris buvo 78,6 kilogramai, dabar – 72 kg.

 

Živilė Drėgvaitė

„Pažintys, šypsenos, spalvotos naujos maisto dėžutės, - naujojo gyvenimo pradžią prisiminė Živilė. - Tas spurdantis šelmis viduje - pradėkim, veikim, darykim ir mažiau rykim. Viduje dar buvo prifarširuotas pakankamas kiekis „džiaugsmo“ - šokoladinių kremų, „cukierkų“, vafliukų, spurgyčių, sausainių, ledų, keptos duonos su sūriu, rūkyto žuvelioko. Žodžiu, supratote, manau. Svarstyklių rodmuo, aišku, kasdien vis džiugino. Mityba „švari“, lengvai paruošiami patiekalai“.

REKLAMA

„Bėgo dienos... savaitės. Ir kažkaip viduje tūnantys „Šokodemonas“ bei „Spurgragana“ būgtai pradėjo kelti tikrai ne filosofinius klausimus. Tai nejaugi po darbo dienos + „geležių pakilnojimo“ parsivilkus namo sugraužti salotos lapą ir viskas? O kur pica su ledų kokteiliu? Kur chalva ar koks menkas saldainukas? Kur sriubytė? Kur visas „pačiokas“ riešutų? O pusryčiams vėl košė? Kur riešutų sviesto dvigubas sluoksnis ant batono? Pradžioje kuždėjosi tyliai. Vėliau - vis garsiau ir su tokiu skardžiu aidu. Galop pradėjo šūkauti - ne laiku ir ne vietoje. Turbūt šyptelsit, bet esu sapnavusi, kad esu pagrindinė veikėja filme “Čarlis ir šokolado fabrikas, - juokėsi Živilė. - Aš esu laiminga dabar... Palieku spręsti mano dalinės ateities klausimą - Jūsų teismui. Bet paskubėkit, nes kaip mano vardiniai marškinėliai byloja - Neskubėk ir būsi... antras!”

REKLAMA

Trenerės Evelinos Žiogienės komentaras:

Živilė verta pergalės dėl savo geležinės valios ir pastangų viso projekto metu. Ji sugebėjo išlikti motyvuota ir nepasiduoti, net kai buvo sunkios akimirkos. Ypatingai aktyvi mergina buvo ne tik salėje, bet ir už jos ribų – įvairūs maratonai, bėgimai su kliūtimis ir jos aistra – ledo ritulys. Net ligos metu, ar vasaros išvykose ji išliko mitybos režime. O tai reikalauja ypatingai daug valios, stiprybės bei užsispyrimo.

Mitybos planai Živilei projekto metu, buvo pakeisti tris kartus. Svarbiausias dalykas, kurį norėčiau akcentuoti – tai, jog ji, prasidėjus projektui, 8-erius metus buvo nevalgiusi mėsos, dėl to po truputį pratinomės prie vištienos ir kalakutienos, kol ,galų gale, jai pavyko netgi visiškai pilnai suvalgyti mėsos patiekalus tai, ką liepdavau. Treniruotės su Živile buvo sunkios, tačiau jas visuomet lydėdavo gera nuotaika, juokas, bei teigiama emocija. Ir visai nesvarbu, jog pratimo metu kartais net verkt norėjosi. Mergina niekada nesiskųsdavo, net ir tuomet, kai tikrai buvo dėl ko. Kraujosrūvų ant kūno ir raumenų skausmų teko ištverti nemažai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Povilas Baukus

„Tikriausiai sunkiausia buvo įsitraukti į režimą, kai kiekvieną dieną reikia gamintis maistą, bet čia proceso ir įpročio dalis, kurį aš jau įsisavinau, - prisipažino Povilas. - Labiausiai motyvuoja kiekvienas žingsnis ant svarstyklių ir akivaizdus pokytis. Taip pat, rūbai, kurie jau tapo per dideli. Ir, žinoma, aplinka - draugai visada palaiko ir paskatina judėti toliau“.

„Manau, kad su treneriu Mantu mums viskas pavyko. Su Mantu visada randame bendrą kalbą. Jeigu negalim treniruotis drauge, tuomet visada randame alternatyvą. Taip pat norėčiau tarti gera žodį treneriui Andriui Keriui, su kuriuo teko sportuoti visą savaitę, kai Mantas buvo išvykęs. Jo treniruotės skyrėsi nuo Manto vedamų, tačiau taip pat labai patiko. – apie trenerius kalbėjo Povilas. - Paties Manto darbas nepriekaištingas, jis visada atkreipia dėmesį į detales. Mes nedarėm to, kas populiaru, o dirbom ties tuo, kur reikia labiausiai, su tikslu, jog raumuo dirbtų daugiausiai. Daug parodė, daug išmokė, esu Jam už tai labai dėkingas“.

REKLAMA

„Šio projekto tikslas yra 105 kilogramai. Iki tikslo trūksta viso labo tik 5 kg, tačiau tai nėra pabaiga. Tikrasis tikslas yra iki pavasario pasiekti 90 kilogramų, tad tikrai ketinu toliau sportuoti“, - užtikrintai kalba Povilas.

Trenerio Manto Karalevičiaus komentaras:

Manau, Povilo rezultatai yra puikūs, jis neteko virš 16 kg riebalinės masės bei ženkliai sustiprėjo, pagerėjo tiek ištvermės, tiek jėgos rodikliai. Prieš kiekvieną treniruotę atlikdavome tempimo pratimus, kaip ir po kiekvienos treniruotos raumenu grupes, ją prasitempdavome.

Povilas yra tikrai vertas nugalėtojo titulo, ir ne vien tik dėl to, kad iš šio žmogaus nesu išgirdęs žodžių „nebegaliu, nebepadarau, skauda, nebenoriu, per sunku“ ... Jis buvo pats sunkiausias dalyvis, svėręs 125 kg. Tai, iš tiesų, buvo geras iššūkis tiek jam, tiek man. Tikiuosi, jis tęs sportus ir galėsime pavasarį pasidžiaugti jo išsvajotais 89 kg.

REKLAMA

 

Renata Polikevičienė

„Išsikelto tikslo kilogramų prasme pasiekti nepavyko, tačiau aš vis tiek kantriai artėju jo link, - atvirai kalba Renata. - Jeigu kalbant apie tikslus plačiąja prasme, tai, manau, kad pavyko labai daug. Valgymo įpročiai, sportas, sveikesnis gyvenimo būdas, stabilesnė nuotaika – svajonės pildosi. Kardinaliai pasikeitė mano valgymo įpročiai, požiūris į maistą kaip energijos ir sveikatos šaltinį. Padidėjo savigarba. Dievinu tą jausmą, kai išeini po treniruotės iš sporto klubo ir net, jei diena buvo sunki, galva tokia „šviesi“, nuotaika puiki. Geriau susitvarkau su stresinėmis situacijomis. Pasirodo, galima gyventi praktiškai be druskos ir cukraus. Man labai svarbu ir tai, jog rodau gerą pavyzdį savo vaikams. Ar dalyvaučiau dar kartą? Žinoma!“

REKLAMA
REKLAMA

Trenerės Irinos Barzinskienės komentaras:

Renata į projektą atvyko rimtai nusiteikusi, labai atsakingai siekė iškeltų tikslų. Be išimčių sportavo kiekvieną savaitę po 4 kartus. Tiksliai laikėsi nurodymų, nesiskundė sunkumais. Renata minėjo, kad pasibaigus projektui neketina sustoti, ji ketina siekti vis geresnių rezultatų ir toliau. Manau, kad Renata verta nugalėtojos vardo, nes: ženkliai priartėjo prie išsikelto tikslo, sportavo reguliariai nepraleisdama nei vienos treniruotės, griežtai laikėsi visų trenerės nurodymų. Turint 2 mažamečius vaikus, dirbant pilnu etatu kupiną streso darbą, kai tenka dirbti ir viršvalandžius, tai patikėkite, yra labai sunku. Ir kas svarbiausia – geležinė valia, supratimas, kad rezultatai priklauso tik nuo jos pačios ir jokių skundų dėl nepalankių aplinkybių ir verkšlenimų, kad kažkas yra per sunku ar neįveikiama.

 

Rusana Cholodenko

„Sunku buvo susitaikyti su tuo, kad nėra žodžio „negaliu“ ir perlipti per savo principus. Antra, susitaikyti, kad rezultatai ne taip lengvai pastebimi. Labiausiai motyvavo nuostabi aplinka ir atspindys veidrodyje, bet negalėčiau niekaip neišskirti savo draugių, kurios uždegdavo mane nauja ugnele, - kalbėjo Rusana. - Trenerė Greta – tikras stebuklas, ji yra mielumo ir tvirtumo įsikūnijimas viename. Tai žmogus, kuris supranta viską ir kuriam nieko nereikia sakyti. Taip pat, ji yra motyvacijos bomba. Nežinau, ar rinkčiausi kitą trenerį, jei net ir turėčiau galimybę“.

REKLAMA

„Pavyko pasiekti tik dalį iškeltų tikslų. Vienas iš jų - perlipti per save ir pradėti keistis. Tačiau, suprantu, kad iki galutinio tikslo - dar ne vienas ir ne du mėnesiai darbo. Galiu drąsiai teigti, jog sportas tapo mano gyvenimo dalimi ir geriausiu draugu,- prisipažino Rusana. - Šis projektas parodė, kad tikrai galima pasiekti gerų rezultatų per trumpą laikotarpį. Taip pat įrodė, kad reikia pradėti veikti, nes tikrai dar nėra per vėlu. Jei būtų galimybė, „pratęsčiau“ šį projektą“.

Trenerės Gretos Lebedevos komentaras:

Rusana labai užsispyrusi ir motyvuota projekto dalyvė. Nors treniruotės buvo sunkios ir intensyvios, tačiau ji ištverdavo ir išeidavo iš treniruočių su šypsena. Įpusėjus projektui turėjome – 7 kg. Rusanai buvo sudaryta sporto programa ir mitybos planas. Daugiau orientavomės i kardio, tačiau darydavome treniruotes ir su treniruokliais. Sportavome 4-5 kartus per savaitę. Kalbant apie mitybą, Rusanai sekėsi sunkiau, nes naktinis darbas labai išbalansuodavo rėžimą. Neišsimiegojimas ir valgymas ne numatytu laiku mums labai trukdė.

Savo balsą už projekto dalyvį galite atiduoti ČIA:

 

 

 

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų