Opozicinių konservatorių ir liberalsąjūdiečių siūlomas aukštojo mokslo pertvarką reglamentuojantis Mokslo ir studijų įstatymo projektas pradėjo diskusiją su studentais dėl esminių studijų pertvarkymo nuostatų.
Pasak Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus, Vyriausybės patvirtinti senojo įstatymo lopymai situacijos iš esmės nekeičia, o visa aukštojo mokslo reformos ašis, jo teigimu, turi būti studijų kokybės gerinimas per konkurenciją.
„Esminis dalykas - mes turim matyti, kas vyksta pasaulyje. Atvirom akim matyti. Globali konkurencija dėl geriausių protų“, - trečiadienį, pristatydamas jungtinį darbą, kalbėjo A.Kubilius ir ragino konkurencijoje dalyvauti, perimant geriausius universitetų tvarkymo modelius.
„Mes turim labai aiškiai matyti, kad Lietuva pralaimi globalioj konkurencijos dėl geriausių protų“, - sakė jis.
Politiko teigimu, dažnai kalbant apie aukštąjį mokslą pasiklystama detalėse - pavyzdžiui, diskutuojama, kas rinks rektorius ir panašiai. A.Kubiliaus nuomone, tai yra svarbu, bet ne svarbiausia. Dėl tokių detalių esą gali būti diskutuojama ir vėliau, o pertvarkos šerdį turi sudaryti universitetų konkurencinės kovos dėl gabiausių studentų ar geriausių studijų programų aktyvinimas.
Pasak konservatoriaus, parlamentarų iniciatyva paruošti savąjį visiškai naują įstatymą kilo pamačius Vyriausybės projektus, kurie „privertė apsiverkti“.
„Kai pamatėm, kokį įstatymą parengė Vyriausybė, tai, atvirai tariant, apsiverkėm, kad iš mūsų (partijų - BNS) susitarimo dvasios nieko nebeliko“, - aiškino TS vadovas. Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius ministrų kabineto pastangas taip pat įvertino kaip socialdemokratų pasitraukimą iš pernai birželį pasiekto politinių partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo pertvarkos principų.
Pagal konservatorių ir liberalsąjūdiečių siūlomą projektą, kuris paruoštas bendradarbiaujant su Nevalstybių aukštųjų mokyklų asociacija, Mykolo Romerio bei Vytauto Didžiojo universitetais, Laisvosios rinkos institutu (LLRI) bei kitais partneriais, studentai būtų skirstomi į keturias grupes.
Į pirmąją patektų 5 proc. geriausiai baigusių mokyklas, kurie už studijas nemokėtų iš viso. Antrąją grupę sudarytų studentai, kuriems valstybė studijas finansuotų iš dalies. Tokių studentų skaičius įvairuotų kiekvienais metais. Trečioji grupė būtų socialiai remtini jaunuoliai, kuriems mokslo išlaidos būtų kompensuojamos, o į ketvirtąją patektų 20 proc. studentų, mokslus baigę geriausiais rezultatais. Jiems valstybė grąžintų studijoms išleistus pinigus (nesvarbu, ar mokėjo visą kainą, ar dalinę).
Esminė dešiniųjų siūloma nuostata - „pinigai vaikšto paskui studentą“. Dėl šios priežasties, jeigu vienais metais gabiausi studentai sumanytų stoti į ekonomiką, tai nemokančiųjų už studijas skaičius būtų didžiausias būtent tarp ekonomistų. Tai esą turėtų lemti, kad aukštosios mokyklos stengtųsi gerinti studijų programas ir pritraukti kuo daugiau gabių studentų.
Tačiau valstybė galėtų nuspręsti, jog Lietuvoje trūksta lituanistų, todėl universitetams būtų duodamas užsakymas ir valstybės lėšomis būtų ruošiama daugiau šios srities specialistų, nei tai būtų daroma normaliomis aplinkybėmis. Dėl tokių užsakymų konkuruotų tiek valstybinės, tiek nevalstybinės aukštosios mokyklos.
Naujuoju įstatymu taip pat turėtų būti keičiamas aukštųjų mokyklų valdymas, kai strateginiai universitetų veiklos klausimai perleidžiami iš socialinių partnerių deleguotų atstovų sudarytoms taryboms. Šios tarybos rinktų ir atleistų universitetų rektorius, užtikrintų aukštųjų mokyklų atskaitingumą visuomenei.
Šiuo metu universitetų rektorius renka Senatai, kurie sudaromi iš universitete dirbančių mokslininkų bei studentų deleguojamų atstovų. Studentai tokia tvarka yra išreiškę nepasitenkinimą, tačiau rektoriai neatiduoda įtakos svertų taryboms, kuriose dirba verslininkai, visuomenininkai bei kiti visuomeninę universitetų priežiūrą vykdantys asmenys.
Pagal A.Kubiliaus ir G.Steponavičiaus siūlomą projektą, 9-12 narių universiteto tarybą sudarytų iš universiteto dėstytojų, studentų, darbuotojų parinkti asmenys bei socialiniai partneriai, kuriuos aukštojo mokslo tarybos teikimu paskirtų švietimo ir mokslo ministras.
Naujajame dešiniųjų siūlomame įstatyme taip pat atsiranda nepriklausomas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, kuris veiktų tokiais pat pagrindais, kaip, pavyzdžiui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Toks kontrolierius prižiūrėtų, kad už akademinį nesąžiningumą tiek studentų, tiek dėstytojų lauktų pelnytos bausmės. Pavyzdžiui, jeigu dėstytojas būtų pripažintas pažeidęs akademinę etiką, jam grėstų mokslinio laipsnio atėmimas. O jeigu aukštoji mokykla pernelyg atlaidžiai žiūrėtų į tokius reikalus, tokiu atveju pačiai mokyklai grėstų negauti akreditacijos studijų programoms.
Konservatorių ir liberalsąjūdiečių įstatymo projektas priimtinas ir studentams.
„Pirmas įspūdis yra labai teigiamas vien dėl to, kad šis projektas apima visus reforminius principus, kuriuos turi apimti įstatymas ir kurių nebeliko tam projekte, kuris buvo Vyriausybės pateiktas“, - žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė (LSAS) Indre Vareikytė.
Tačiau, jos teigimu, dėl konkrečių nuostatų bus dar daug diskusijų, nes studentams kyla klausimų. Jos nuomone, aukštosios mokyklos tikrai nepradės veikti pagal tobulos konkurencijos modelį, todėl turi būti tiksliai nustatyta, kad reguliuoja vienus ar kitus procesus. Esminiai klausimai, kurie šiuo metu studentams neduoda ramybės - kaip bus reguliuojamas studentų skaičius, nes šiuo metu į aukštąsias mokyllas sustoja beveik visi baigusieji vidurines mokyklas.
Studentai nerimauja ir dėl mokesčio už studijas įvedimo bei kokybės įtvirtinimo „etapiškumo“, tai yra, kas pirmiau - mokestis ar kokybė.
Vyriausybė antradienį taip pat įregistravo savąjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kurio kai kurio nuostatos sutampa su dešiniųjų siūlymais, tačiau kuris sulaukė aršios studentų kritikos dėl esamos universitetų valdymo tvarkos išsaugojimo, kai rektorius renka Senatai.
Ministrų kabinetas taip pat siūlo atsisakyti valstybinio studijų kainos reguliavimo. Įstatymo projekte siūloma, kad studijų kainą nustatytų pati aukštoji mokykla, tačiau studijų kaina būtų siejama su valstybės šiam tikslui skiriama lėšų suma.
Be kita ko, Vyriausybės variante norima, jog valstybė nustatytų konkretų specialistų skaičių, kurių rengimas konkrečioje studijų kryptyje bus remiamas valstybės lėšomis. Tokiu būdu kiekvienai tokiai studijų vietai būtų skiriamas finansavimas.
„Toks reglamentavimas leidžia įvesti lankstesnį „lėšos paskui studentą“ principą, kuris skatins aukštųjų mokyklų konkurenciją ir studijų kokybės augimą“, - rašoma Vyriausybės aiškinamajame rašte.
Dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar pernai birželį susitarė socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos, tačiau galutinis sutarimas dėl konkrečių įstatymą nepasiektas.
