Kovo 11 d. visiems Seimo nariams issiunciau tokio turinio emaila:

Mokslo ir Studiju reforma vyksta jau ne pirma karta ir tur but dar vyks daug kartu ir gal but iki tol, kol universitetai Lietuvoje isnyks. Taip kalbu ivertindamas tas publikacijas, kurias perskaiciau, ivertindamas daugybe komentaru, kuriuose yra isreiskiamas didelis susirupinimas tuo kas dabar darosi su auksto mokslo reforma. Taigi cia yra didele ivairove nuomoniu, reformu krypciu ir kaip ne karta buna, viskas issisprendzia kompromisu, kas daznai net gerai funkcionuojanti mechanizma gali paversti nei i tvora nei i mieta panasiu sutverimu. Kai kurie dalykai gali buti sprendziami demokratiskai, o kai kurie sprendimai turi buti funkcionalus, ir nepasiduoda balsavimo procedurai taip lengvai. Cia kalbesiu tik apie universitetu valdymo formavima, kad per daug neissiplesti ir nesutrukdyti gerb. Seimo nariu laiko.

Mechanizmas, kaip yra sudaroma universitetu taryba yra atskleistas Mokslo ir Studiju istatymo projekto 21 str. 3d.:

“21 str. 3d. Universiteto taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Lygų skaičių universiteto tarybos narių universiteto statuto nustatyta tvarka iš universiteto socialinių partnerių, dėstytojų, kito universiteto personalo, studentų parenka universiteto senatas ir iš socialinių partnerių – Aukštojo mokslo taryba. Senato ir Aukštojo mokslo tarybos parinkti universiteto tarybos nariai bendru sutarimu parenka dar vieną universiteto tarybos narį iš asmenų, nepriklausančių universiteto personalui ir studentams. Tarp universiteto parinktų kandidatų turi būti studentų atstovas (atstovai), deleguotas (deleguoti) universiteto studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Universiteto tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras. “

Sis universtetu tarybos formavimo mechanizmas yra gautas kompromiso keliu tarp LURK (Lietuvos universitetu rektoriu konferencija) ir “socialiniu partneriu”, cia turbut Svietimo ir mokslo ministerija, kuri ruose Mokslo ir studiju istatymo projekta buvo arbitras, ar tarpininkas tarp kompromiso saliu.
Taigi butent kompromiso salys apsprendzia, kas turi interesu universitetuose. Mokslo ir Studiju istatymas dar nespejo apibudinti savokos “socialiniai partneriai”, gal but specialiai, kad palikti daugiau laisves savivalei, o socialiniai partneriai jau praktiskai dalyvauja kaip kompromiso salis, nors ju niekas dar nesuformavo, neapibreze, nesuteike teisiu, o jie jau veikia. Ar tai neatrodo sokiruojanciai keistai, tikriau korumpuotai ir is anksto turint nedeklaruotinus tikslus?

Na tai palikime Ministerijos sazinei, taciau noriu pakalbeti apie teises. Kad rektoriai turi teises atstovauti universitetus, tai taip ir turi buti. Bet, kad neapibreztieji istatymu “socialiniai partneriai” kazkokius isankstinius reikalvimus galetu kelti, tai jau reiskia isankstine korumpcija. Dar ankstesniame istatymo projekte buvo net suniteresuotieji fizinai asmenys. Kas jiems suteike tas teises dalyvauti kaip salims priimant kompromisa istatyme? Patys sau? Ar Ministerija? Nelabai svarbu. Svarbu yra kas kita. Svarbu, kad visa laika, kai tik vyksta “reforma”, tai visa laika yra uzmirstama specialiai tas pagrindas del ko vyksta reforma ir ko norima pasiekti. Visa laika kazkaip pasiekiami vis ne tie ir ne tie tikslai, kurie deklaruojami, ir vel is naujo vyksta reforma. Ir tai manes niekad nestebino, nestebina ir nestebins, nes visos kompromiso salys elgiasi nesaziningai prisiskirdamos sau teisiu daugiau nei turetu buti ir atima tas teises is akademines universtetu bendruomenes, atima teises is sviesiausios Lietuvos valstybes bendruomenes dalies, prisiskirdami tas teises neteisetai sau.

Taigi visu iki siol vykusiu reformu salutinis tikslas buvo jokiu budu nesuteikti jokiu teisiu universitetu akademinei abendruomenei ir tai as vadinu beribiu ivairiu “reformatoriu” nesazingumu. Tai viena is priezasciu, kodel iki siol vykusios reformos patyre kracha, patirs ir si reforma toki pati kracha su dar skausmingesnemis pasekmemis universitetams ir Lietuvos visuomenei. Tai stai del ko ir kreipiuosi i gerbiamus Seimo narius, kad laikas ismusti sita “reformatoriu” pagrinda visiems laikams ir pradeti reformas ne nuo virsaus, ne tenkinant tuos kurie nori universitetu turto, o nuo apacios, tie kurie igyvendina univerisitetu tikslus, tai yra nuo universitetu akademines visuomenes.


As siuliau ir siulau i Mokslo ir Studiju istatyma itraukti siuos punktus apie universitetu valdzios formavima tokiu budu, kuris suteikia universitetu akademinei bendruomenei teises ir kartu suponuoja pareigas ir atsakomybe:

1) Universiteto Rektorius yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu aukstaji issilavinima, susirinkime. Studentu atstovams skirti 10 procentu balsu.
2) Universiteto Senatas yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu mokslo laipsni (pedagogini varda), susirinkime.

Siu punktu neitraukimas reiskia, kad nuo universiteto valdymo yra nusalinama akademine bendruomene, is ju atimama teise rinkti, kas yra antidemokratiska ir gal net antikonstituciska. Tas visiskai nereiskia, kad akademine bendruomene privalo rinkti tik asmenis is savo universiteto.
Jei eiliniam Lietuvos pilieciui yra suteikta teise rinkti gerokai aukstesnius igaliojimus turincius Seima, Prezidenta, Savivaldybiu tarybas, tai kokiu gi pagrindu akademine visuomene su aukstuoju issilavinimu ir net turintys mokslo laipsnius yra nusalinti nuo tiesioginiu Rektoriaus ir Senato rinkimo. Tai kas dabar egzistuoja, tai nera tas pats ka siulau, dabar yra renkamas ne Senatas, o renkami atskirose grupese atskiri Senato nariai ir tai yra didele blogybe, nes mazu grupiu darbuotojai privalo “rinkti” paskirtuosius asmenis, o tai ir yra dar viena besifromuojancios krizes priezastis. Pasityciojama is teises rinkti.
Praktiskai sios placiosios demokratijos panaikinimas is Atkuriamojo Seimo 1991 m vasario 12 priimto Mokslo ir Studiju Istatymo paliko beteisius akademines bendruomenes narius ir kas salygojo visu siu ivairiu reformu, padarytu su aukstuoju mokslu, krize. Dabartiniame projekte vaziuojama tais paciais begiais, vadinasi turesime ir ta pati apverktina rezultata.
Visiskai nepriimtina ir visai nesuprantama, kas ir del ko kazkokiems isoriniams tarybos nariams (socialiniams partneriams) suteikia teises, kurios atimtos is akademines bendruomenes? Tai aiskiai ves i dar gilesne korupcija ir baudziavine tvarka universitetuose.
Negaledami dalyvauti rinkimuose, akademines bendruomenes nariai yra nusalinami nuo kurybiskumo ir itakos universtetui ir kazkokie, su universitetu nesusije asmenys prades spresti jo likima? Is kur tokiu nesamoniu prisigalvojo?
Taip visai suniekinama akademine bendruomene . Tai ar toks yra reformos tikslas, kad suniekinus akademine bendruomene uzvaldyti universitetu turta?

As siulau ir siuos pasiulymus kur tik galejau viesai skelbiau, siunciau i Svietimo ir mokslo ministerija taip pat ir vis prasydavau, kad mano pasiulymai butu sukritikuoti is esmes ir kad as suvokciau, kad “reformatoriu” pasiekiamas tikslas palikti beteise akademine universitetu bendruomene beteise yra tas geris, kurio turi siekti Seimas ir Lietuvos valstybe. Ne vienas ne jokiu aspektu niekaip nesukritikavo to ka siulau, taciau tik ignoravo, o tai parodo dar karta “reformatoriu” nesazinguma. Jie remesi “uzsienio” autoritetu, kai tame uzsienyje galima surasti visko ko tik nori.

Gerb. Seimo nariu prasau atkreipti demesi i tai ka siulau ir pasiekti to, kad universitetuose butu ne deklaracijos apie akademine laisves ir teises, o realiai veikiantis dalykas. Univesitetai turi pamazu tapti universitetais, o ne baudziauninku idarbinimo istaiga. Be akademines visuomenes kurybisko pajungimo, jokios reformos neduos deklaruotinu rezultatu. Beteise akademine visuomene pasmerkta degradavimui, kas dabar palaipsniui ir vyksta, o gal tiksliau issireiskus, vykdoma.

Siaip del kontrasto, ne i tema, ar isivaizduojate gerb. Seimo nariai, kaip Jus turetume atlikti savo pareigas be teises priimti istatymus? Taip ir akademine universitetu bendruomene negali atlikti savo pareigu neturedami teisiu. Mano nuomone, mano pasiulymai gali buti branduoliu apie ka turi suktis universitetu valdzios formavimo mechanizmas ir tas branduolys turi buti “apaugintas” kita medziaga ir apvalkalu, kad universitetus turetume, kaip saziningai ir efektyviai funkcionuojancias visuomenes lasteles.

Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas
2008 m. kovo 11 d.

Slovėnijoje "universiteto rektorių renka visu krūviu dirbantys universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Renkant rektorių teisę balsuoti turi visų universiteto padalinių studentų atstovai."
"Universitetai turi turėti dar vieną kolegialią instituciją svarbiausiems universiteto klausimams svarstyti. Tai akademinė asamblėja (academic assembly), kurią sudaro visi universiteto dėstytojai, moksliniai darbuotojai ir asistentai. Akademinė asamblėja renka senatą, teikia siūlymus dėl dekanų kandidatūrų, svarsto universiteto ataskaitą ir teikia senatui svarstyti siūlymus ir iniciatyvas. Jei visų dėstytojų, mokslinių darbuotojų ir jų asistentų universitete yra daugiau kaip 200, tai į akademinę asamblėją renkami atstovai, tačiau jų skaičius negali būti mažesnis nei 100."
"Trečioji universiteto institucija yra valdyba, sudaroma iš finansuotojų, mokslinio ir pedagoginio personalo, administracinio personalo ir studentų atstovų. Jos paskirtis – priimti sprendimus dėl universiteto sudaromų sandorių ir laiduoti, kad universiteto verslo veikla nepakenktų universitetui. Įstatyme nenurodyti reikalavimai, kai ši valdyba turėtų būti sudaroma. "

"Estijos aukštųjų mokyklų įstatymas priimtas 1995 m. ir papildytas 2003 m. rugsėjo mėn. Kolektyvinė universiteto valdymo institucija yra universiteto taryba (council of university), kurios sudarymo tvarka ir veiklos būdai reglamentuojami universiteto statutu. Tarybos nariai yra rektorius, vicerektoriai, pedagoginio personalo ir mokslinio personalo atstovai, kiti asmenys, kurie nurodyti statute. "
"Rektoriaus rinkimų tvarką taip pat nustato statutas. Įstatymas tik nurodo, kad savo kandidatūrą į rektoriaus pareigas gali kelti Estijos pilietis, ėjęs ar einantis profesoriaus pareigas ir nesulaukęs 60 metų amžiaus. Rektorius pradeda eiti pareigas po to, kai prisiekia universiteto tarybai. Darbo sutartį su rektoriumi penkeriems metams universiteto vardu pasirašo vyriausias universiteto tarybos narys.
Patariančioji universiteto institucija, užtikrinanti universiteto ryšius su visuomene, yra valdyba (board of governors). Valdybos narių skaičių, jų kadencijos trukmę, darbo principus nustato ir valdybos narius skiria vyriausybė, išklausiusi universiteto nuomonę. Įstatymas nustato, kad valdyba turi teikti ministrui ir universiteto tarybai siūlymus dėl universiteto raidos ir kartą per metus pateikti visuomenei universiteto veiklos įvertinimą. Valdybos nariai turi teisę dalyvauti ir kalbėti universiteto tarybos posėdžiuose."