• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Legendinis penkiakovininkų kalvis Jurijus Moskvičiovas neslepia - jis dar norėjo padirbėti, tačiau dabar tenka pratintis prie kito gyvenimo.

REKLAMA
REKLAMA

Legendiniam Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės treneriui Jurijui Moskvičiovui įteiktas aukščiausias Kūno kultūros ir sporto departamento apdovanojimas - I laipsnio ordinas su grandine "Už nuopelnus Lietuvos sportui".

REKLAMA

Liepos 11 d. treneriui sukako 70 metų. „Jau mažiau sveikatos. Gyvenimas bėga labai greitai, ritasi lyg nuo kalniuko. Neseniai važiavau iš Druskininkų per Varėną, prisiminiau ten gyvenantį sporto žurnalistą Virgilijų Mundrį. Anksčiau, kai dar gyvenau nuosavame name Žvėryne, su juo buvome kaimynai. Abu lankėme fechtavimosi pratybas, iš jo gavau pirmąsias pamokas. Tačiau kiek metelių nuo to laiko jau prabėgo“, – sako J. Moskvičiovas. Pateko į gydytojų rankas

REKLAMA
REKLAMA

Prieš kelerius metus sušlubavo J. Moskvičiovo sveikata, teko daryti operaciją. Jis labai dėkingas chirurgui Eugenijui Stratilatovui, kuris treneriu labai rūpinosi. Teko ilgai gydytis, atlikti reikalingas procedūras.

„Dabar gydytojai mane jau paleido, gal dėl amžiaus, gal dar dėl ko kito, bet, manau, šita mano liga nėra įveikiama, tik kažkuriam laikui sustabdoma, – įsitikinęs garsusis treneris. Pasakė ir tarė: Tfu, tfu, tfu, kad neprisikalbėčiau.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Spaudimas palikti darbą

Patyręs specialistas labai išgyvena, kad nuo šių metų kovo 31 d. jis jau nebedirba Lietuvos olimpiniame sporto centre. „Dar norėjosi dirbti – penkiakovei atidaviau visas savo jėgas, atsisakiau visų pomėgių. Dabar reikia pratintis prie kito gyvenimo. Atsikeliu rytais ir galvoju, gal kur reikia kokią vinį įkalti. Jeigu gerai pamiegu, tai dienos bėga ypač greitai. Labai gerai, kad kanalas „Eurosport“ rodo daug įvairių sporto šakų varžybų, jas stebiu. Mano kovų bendražygis Stasys Šaparnis turi sodybą, ten praleidžia daug laiko, vis kažką stato, kala, turi užsiėmimą. O aš savo sodybą Molėtuose prie ežero praėjusių metų rudenį pardaviau, ji manęs netraukė. Gyvenu naujos statybos trijų kambarių bute ir savo draugams sakau, kad dabar dirbu žmonos, kuri taip pat jau nebedirba, vairuotoju. Kur jai reikia, ten ir vežu. Abu gyvename iš pensijos, o ji, tiesą sakant, nėra tokia vargana“, – atvirai kalba Jurijus. Tvirta šeima

REKLAMA

Jau seniai užaugintos dvi dukros: Aliona gyvena Dubajuje, Liudmila – Vilniuje. Dukros Jurijui padovanojo du anūkus ir vieną anūkę. Praėjusiais metais jubiliatas su žmona Kapitolina atšventė auksinių vestuvių jubiliejų. „Tai žmonos nuopelnas, kad mūsų šeima tokia tvirta. Ji manęs išlaukė, kai sportavau, iš vienos treniruočių stovyklos važinėjau į kitą, vyko daug varžybų, namie mažai ir tebuvau. Pradėjus dirbti treneriu, vėl ta pati plokštelė sukosi“, – teigė Jurijus. Mintimis treneris nuklysta į savo ankstesniuosius metus, kai buvo ne tik puikus fechtuotojas ir penkiakovininkas, o kiek vėliau – ir žvejys, medžiotojas. Aplink jį sukosi didelis bendraminčių būrys. Su dideliu malonumu Jurijus kalba apie ankstesnės kartos penkiakovininkus, jie buvo labai draugiški, viena šeima. „Labai šilti, gražūs prisiminimai. Su didžiuoju sportu praleidau apie 12 metų. Augau ir sportavau kartu su Jonu Rapaliu, tada Maskvoje gyvenusiais S. Šaparniu, Gerimantu Narkumi. Mes viskuo dalydavomės, buvome kaip broliai. Jokio pavydo, jokio nepasitikėjimo vienas kitu. Buvome tvirtas kumštis“, – sako Jurijus. Jubiliatas save pavadino Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės liudininku: „Užkabinau“ ir ankstesnės kartos Sovietų Sąjungos bei Lietuvos penkiakovininkus, ir šiandienos. Teko startuoti su legendiniais SSRS penkiakovininkais Igoriu Novikovu, ukrainiečiu Ivanu Deriuginu, leningradiečiu Aleksandru Tarasovu, kitais.“

REKLAMA

Penkiakovę mena apdovanojimai J.Moskvičiovas treneriu pradėjo dirbti 1989-aisiais, o su penkiakove gyvenimas jį supažindino 1960-aisiais.

"Su šia sporto šaka praleidau daugiau nei pusę amžiaus – 54 metus. Tačiau penkiakovės dabar naktimis nesapnuoju, neturiu sukaupęs jokio nuotraukų albumo. Mečiau žvejybą, pardaviau visus namuose laikytus šautuvus. Penkiakovę man primena tik įvairūs apdovanojimai“, – sako garsusis treneris.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabar penkiakovininkus rengia atskirų sporto šakų treneriai, o Jurijus dirbo vienas, tik jojimo rungčiai mokinius ruošti padėjo Gediminas Pikūnas. „Ko gero, pasaulyje bene toks vienas buvau. Dabar, jeigu rezultatai ima smukti, treneriai į pagalbą kviečiasi psichologus, kitokius padėjėjus“, – teigė J. Moskvičiovas.

* * *

Gyvenimo etapai

Gimė 1944 m. liepos 11 d. Nižnij Novgorode (Rusija). SSRS penkiakovės (1964) ir fechtavimosi (1965) sporto meistras. Lietuvos nusipelnęs treneris (1995, 2003), tarptautinės kategorijos teisėjas (1991). Pirmasis treneris – Simas Žekonis, po to jį tobulino Anastazas Špokas.

REKLAMA

Nuo 1946 m. gyvena Lietuvoje. 1971 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo inžinieriaus ekonomisto diplomą. Keturis kartus Lietuvos fechtavimosi (1965, 1966, 1971) ir šiuolaikinės penkiakovės (1968) čempionas. SSRS komandinio fechtavimosi čempionato sidabro medalininkas (1963), SSRS spartakiados bronzos medalio laimėtojas (1967). Kandidatas į SSRS olimpinę rinktinę (1968). Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinės vyr. treneris (nuo 2000 m.). Jo treniruojami penkiakovininkai per pasaulio čempionatus laimėjo 6 aukso, 9 sidabro ir 5 bronzos medalius, o per Europos čempionatus – 6 aukso, 12 sidabro ir 3 bronzos apdovanojimus, trejose olimpinėse žaidynėse dalyvavo du auklėtiniai ir laimėjo 2 sidabro ir 1 bronzos medalį.

REKLAMA

Žymiausi auklėtiniai – olimpinių žaidynių prizininkai, daugkartiniai pasaulio ir Europos čempionai Andrejus Zadneprovskis ir Edvinas Krungolcas, pasaulio čempionato bronzos medalininkas ir Europos čempionas Justinas Kinderis, pasaulio vicečempionė ir Europos bronzos medalininkė Donata D. Rimšaitė.

Geriausias Lietuvos olimpinių sporto šakų treneris (2006). Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų