REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva patenka į efektyviausiai Europos Sąjungos (ES) paramą panaudojančių valstybių sąrašą, o po 2004 metų įstojusių valstybių gretose netgi puikuojasi pirmoje vietoje. Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento finansinių priemonių skyriaus vedėjos Ingos Miliauskienės teigimu, bendrame ES kontekste Lietuva narystės sąjungoje metu dar nebuvo nukritusi žemiau penktos vietos ir Europos Komisijos (EK) vertinimu, lėšas naudoja efektyviai. Prieš du metus, Lietuvos pastangos buvo įvertintos pažangiausio regiono apdovanojimu.

Lietuva patenka į efektyviausiai Europos Sąjungos (ES) paramą panaudojančių valstybių sąrašą, o po 2004 metų įstojusių valstybių gretose netgi puikuojasi pirmoje vietoje. Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento finansinių priemonių skyriaus vedėjos Ingos Miliauskienės teigimu, bendrame ES kontekste Lietuva narystės sąjungoje metu dar nebuvo nukritusi žemiau penktos vietos ir Europos Komisijos (EK) vertinimu, lėšas naudoja efektyviai. Prieš du metus, Lietuvos pastangos buvo įvertintos pažangiausio regiono apdovanojimu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimas Lietuvoje vis dar išlieka žemame lygyje, o eksporto augimo tempai turėtų lemti didesnį technologinių inovacijų poreikį, kuriam bankai ruošiasi.

REKLAMA

Paramos lėšomis skatins investicijas

„Lietuva ne tik pavyzdingai naudojasi europinėmis lėšomis, bet ir efektyviai taiko finansinės inžinerijos metodus, kurie leidžia paramos lėšoms įsisukti pinigų cikle ir grįžti į biudžetą mokesčių ar kitokiu pavidalu“, - pasakojo I. Miliauskienė.

I. Miliauskiennė pridūrė, kad ES parama 2014 – 2020 metams, bus skirta ir smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui, mat tai yra vienas iš strateginių Senojo žemyno galinguosius vienijančios sąjungos prioritetų. „Lėšos verslo plėtrai skiriamos jau ir dabar, tačiau kol kas pastebime verslumo stoką lietuvių tarpe. Vis dėlto, turiu pridurti, kad situacija šalyje pastebimai gerėja“, - pasakojo I. Miliauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu Anot INVEGA projektų valdymo skyriaus vadovės Ingos Beiliūnienės, Baltijos šalys kooperuosis investuodamos į inovacijas ir mokslą. Pirmą kartą regioninė kooperacija turėtų duoti konkrečių vaisių, kaip verslumo skatinimas ir didelę pridėtinę vertę kuriančių inovacijų atsiradimas. „Europos investicinis fondas kartu su INVEGA bei Latvijos ir Estijos investiciniais fondais kartu surinks bent 200 mln. eurų (688 mln. litų), kurie bus kryptingai skiriami inovacijų plėtrai“, – pasakojo I. Biliūnienė.

Kreditavimas netolimoje ateityje augs

„Šiaulių banko“ projektų vadovo Viktoro Budraičio teigimu, visoje Europoje, išskyrus Liuksemburge ir Baltijos šalyse, dominuoja užsienio kapitalo bankai, kurie gali diktuoti žaidimo taisykles. Tačiau situacija palaipsniui keičiasi, mat daugėja vietinio kapitalo bankų užimama rinkos dalis, bei klientų aptarnavimo centrų skaičius.

Kalbėdamas apie verslo kreditavimo problemą, Šiaulių banko atstovas teigė, kad problema laikina, o kreditų pagausėjimo galima tikėtis 2-3 metų laikotarpyje. „Įmonių eksporto tempai lems technologinės bazės atnaujinimo poreikį, todėl manome, kad netolimoje ateityje dominuos 3-5 mln. litų dydžio verslo paskolos“, – pasakojo V. Budraitis. „Šiaulių banko“ atstovas pridūrė, kad atsigaunant kreditavimui bei augant eksportui bus susidurta su patikimo eksporto draudimo problema.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų