kreditavimas

Vis mažiau bankų numato griežtinti skolinimo standartus, o dalis jų pradėjo prognozuoti paskolų paklausos pagyvėjimą, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta bankų apklausa. Bankai tebeįžvelgia disbalansų nekilnojamojo turto rinkoje, daugiausia dėl per didelių būsto kainų. „Ekonominių perspektyvų neapibrėžtumas ir pakilusios palūkanos vis dar vėsina paskolų paklausą – ji tebemažėja, o ir patys bankai atsargiai vertina ir prisiima riziką.

Finansinė įtampa gali apsunkinti ir taip griežtas kreditavimo sąlygas, pirmadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde, „Credit Suisse“ perėmimui padidinus nerimą dėl gilėjančios bankų krizės. Pripažindama, kad „jau regimas tam tikras finansavimo sąlygų griežtėjimas“, kylantis ECB didinant bazines palūkanų normas, Ch. Lagarde per Europos Parlamento posėdį sakė, kad dėl dabartinių neramumų gali padidėti „skolinimo apimčių <...>“ problemos.

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skolinimosi galimybių tyrimą pristatęs Lietuvos bankas (LB) teigia, kad jo ir Konkurencijos tarybos teikiamos rekomendacijos padėčiai gerinti leis ne tik užtikrinti verslo kreditavimo tvarumą, bet ir pritraukti į skolinimo rinką naujų dalyvių.  „Jeigu rekomendacijos bus neatsižvelgiamos, tai neturėsime progos pajudėti iš vietos, kur esame dabar.

  Išsamioje ataskaitoje apie Lietuvos ekonominę politiką Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai kaip galimus bankų sistemos rizikos šaltinius įvardijo būsto kainų ir kreditavimo augimą, taip pat pokyčių Šiaurės šalių bankuose poveikį per patronuojančiuosius bankus. Analogiškas rizikas Lietuvos bankas detalizavo naujausioje 2018 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje.

Vis daugiau bendrovių planuoja plėtrą savo lėšomis, o jų stokojančios įmonės mano, kad bankai riboja kreditavimą, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. „Nors Lietuvoje kreditavimas jau kurį laiką yra gyvybingas, tačiau vis dar nemažai įmonių teigia, kad paskolą gauti yra sudėtinga.

Estijos vartojimo paskolų banko „Bigbank“ filialas Lietuvoje netinkamai skaičiavo klientams suteiktų kreditų palūkanas, taip pat delspinigius už pradelstą mokėti įmoką arba jos dalį. Lietuvos banko valdyba, įvertinusi Priežiūros tarnybos atlikto inspektavimo rezultatus, už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus „Bigbank“ filialui skyrė įspėjimą, pranešė centrinis bankas.

Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius turėtų atsistatydinti, kad nenukentėtų šalies kreditavimo reitingas ir finansų sistemos reputacija, mano Saeimos gynybos, vidaus reikalų ir kovos su korupcija komiteto pirmininkas Ainaras Latkovskis. Tai būtų garbingas I. Rimševičiaus poelgis net ir tuo atveju, jeigu jis nelaiko savęs kaltu; šį žingsnį jis turi žengti dėl Latvijos finansų sektoriaus stabilumo, naujienų agentūrai BNS sakė A. Latkovskis.

Šiemet įsigalioję sugriežtinti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kai kurioms kredito unijoms taikomos poveikio priemonės sumažino neatsakingą kredito unijų kreditavimą ir padėjo užtikrinti tvaresnę viso sektoriaus plėtrą. Vis dėlto kai kuriose kredito unijose rizika valdoma nepakankamai konservatyviai. 2013 m. antrąjį ketvirtį kredito unijų turtas beveik nepasikeitė ir liepos 1 d. siekė 2 mlrd. Lt.

Lietuva patenka į efektyviausiai Europos Sąjungos (ES) paramą panaudojančių valstybių sąrašą, o po 2004 metų įstojusių valstybių gretose netgi puikuojasi pirmoje vietoje. Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento finansinių priemonių skyriaus vedėjos Ingos Miliauskienės teigimu, bendrame ES kontekste Lietuva narystės sąjungoje metu dar nebuvo nukritusi žemiau penktos vietos ir Europos Komisijos (EK) vertinimu, lėšas naudoja efektyviai.