„Šie duomenys viena vertus liūdina, nes vaikai pagalbos kreipiasi ne į suaugusius, kurie ir turėtų būti paguodos ir supratimo šaltinis, o ieško nusiraminimo patys. Kita vertus, mokslo įrodyta, kad muzika daro stiprų ir daugialypį poveikį emocinei sveikatai – tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje.
Paaugliams muzika dažnai tampa saugia erdve „būti su savimi“, kai sunku kalbėti apie jausmus, tačiau ji nepakeičia gyvo santykio, palaikymo ar profesionalios pagalbos, kai jos reikia“, – tikina organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Laura Milčienė.
„Gelbėkit vaikus“ kreipėsi į žinomus Lietuvos atlikėjus – Andrių Mamontovą ir Gabrielę Vilkickytę – ir paprašė jų pasidalyti istorijomis, kaip muzika padėjo jiems ir kaip jų pačių sukurta muzika padėjo kitiems.
Andrius Mamontovas: „Muzika gali būti draugu, kuris visada šalia“
Muzikos kūrėjas ir atlikėjas Andrius Mamontovas tikina ne kartą sulaukęs gerbėjų pasakojimų, kaip jo muzika padėjo sunkiomis akimirkomis. Jis prisimena vieną ypač jautrią istoriją.
„Neseniai žmogus internete man papasakojo, kaip daina „Išganymas“ guodė sunkiai sergančią moterį, kuri klausėsi šio kūrinio iki pat paskutinės savo gyvenimo minutės. Tokiomis akimirkomis suvokiu, kad tai, ką darau, turi prasmę. Net jei daina gimė iš mano asmeninių sunkių patirčių – jeigu ji kam nors tapo paguoda, tuomet ir mano kančios nebuvo veltui“, – džiaugiasi atlikėjas.
Paklaustas, kokia daina jam pačiam yra padėjusi, Andrius prisimena pirmąją nelaimingą meilę. Mokykloje jis buvo įsimylėjęs merginą, kuri visiškai nekreipė į jį dėmesio. Tuomet atstūmimą būsimam atlikėjui padėjo išgyventi Vytauto Kernagio dainą „Išeinu“, o šio kūrinio A. Mamontovas mėgsta pasiklausyti iki šiol.
„Klausykis savo mėgstamos muzikos. Tos, kuri atspindi ir išreiškia tavo pasaulio pajautimą. Ji gali tapti tuo draugu, kuris visada šalia“, – ieškantiems paguodos pataria atlikėjas.
Gabrielė Vilkickytė: „Dainų tekstai padeda priimti pyktį ir liūdesį“
Atlikėja ir dainų autorė Gabrielė Vilkickytė beveik kasdien gauna žinučių iš jos muziką pamėgusių žmonių.
„Ir liūdna suvokus, kiek žmonių tyloje kenčia, ir džiugina, kad vis dėlto žmogus ieško prieglobsčio muzikoje ir mokosi rūpintis savimi. Pastebėjau, kad dažnai vyresni žmonės sako, kad mano muzika jiems kelia depresiją, o jaunesni – kad teikia terapinę naudą. Kai kurių dainų tekstai padeda legalizuoti pyktį, liūdesį – priimti juos, kaip natūralią gyvenimo sudedamąją dalį, o ne kaip „blogas emocijas“, – įsitikinusi atlikėja.
Kai pati išgyvena sunkų metą, Gabrielei labiausiai padeda pasivaikščiojimas gamtoje ir muzika.
„Anksčiau vengdavau „Radiohead“, nes jų muzika man kėlė slogumą, o dabar tai – jaukus prieglobstis sudėtingoms mintims. Labai mėgstu jų kūrinį „How to disappear completely“. Kartais norisi pranykti – ne iš gyvenimo, o iš pernelyg intensyvios realybės, kur peržengiamos mano ribos“, – atvirauja Gabrielė.
Kiekvienam jaunuoliui, kuris jaučiasi nesuprastas ir nepasitiki savimi, atlikėja pataria nesmerkti savęs ir pakeisti požiūrį.
„Gali būti, kad nesuprastas jautiesi, nes esi įgijęs daugiau brandos, todėl tau kyla daugiau klausimų apie pasaulį negu kitiems. Tai yra didžiulė supergalia, kurios nereikia gėdytis. Mane vaikystėje vadino „sena galva“, nuolatinio susimąstymo būsena ir polinkis į atsiskyrimą buvo tapę mano kasdienybe.
Nors tai skamba liūdnai ir iš tikrųjų turėjo tam tikrų liūdnų priežasčių, vis dėlto man tai suteikė ir didžiulės naudos – dažnai būdama viena išgyvenau progą suprasti, kas man gyvenime įdomu, kokie žmonės mane įkvepia, atstumia. Pradėjau pildyti savo vidinį pasaulį, dėl kurio ir šiandien jaučiuosi labai turtinga“, – sako G. Vilkickytė.
Emocinė sveikata – prioritetas
Žinomų atlikėjų istorijos primena, kokia svarbi yra saugi erdvė jausmams – tiek muzikoje, tiek tikrame gyvenime. Tačiau svarbiausia, kad vaikai ir paaugliai žinotų: jie nėra vieni, jų emocijos yra svarbios, o pagalbos ieškojimas – drąsos, o ne silpnumo ženklas.
„Vaikų emocinė sveikata turi būti mūsų visų prioritetas. Suaugusiųjų pareiga – kurti aplinką, kurioje vaikai gali atvirai kalbėtis apie tai, ką jaučia, ir sulaukti paramos. Apklausos rezultatai parodė: kai sunku, vaikai labiausiai norėtų, kad suaugusieji juos rimtai išklausytų ir nekritikuotų (šį atsakymą pasirinko 64 proc. apklaustųjų), pasistengtų suprasti, kaip jie jaučiasi (43 proc.), padėtų rasti sprendimą (35 proc.).
Mažieji nori, kad į jų problemas būtų žiūrima rimtai, jie nori būti išgirsti. Kiekvienam vaikui reikia pagarbos, kantrybės ir palaikančio suaugusiojo, kuris jų nesmerkia, bet padeda“, – teigia organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė L. Milčienė.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ vaikų apklausą vykdė internetu 2025 m. gegužės 26-birželio 25 d. Dalyvauti apklausoje buvo kviečiami 10-18 metų vaikai bei jaunuoliai. Apklausos anketą užpildė 1165 vaikai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
