Policininkų pareiga padėti pagalbos prašantiems žmonėms. Tačiau yra nemažai tokių prašytojų, kuriems padėti gali tik medikai, bet kol įstatymai nenumato priverstinio gydymo, tvarkytis su jų prašymais, pareiškimais ir skundais vis dėlto tenka policijai.
„Nuo rugsėjo mėnesio mūsų kaime laikas nuo laiko pasirodo žmogus, panašus į buvusį generalinį VSD direktorių poną A. Pocių. Aš esu jo nuolat mušama, jis klausia manęs, ką aš žinau apie “senį”. Jis yra nuolat girtaujantis ar apsvaigęs nuo narkotikų asmuo, pasižymi neeiliniu žiaurumu. Jis pats muša mane su kojomis, su kumščiais, su policininko lazdomis, nes, sakė, nuolat nešiojasi su savim tuos pagalius. Jis man purškia į veidą kažkokias dujas“. Tai ištrauka iš vieno iš daugelio pareiškimų policijai, kuriuos nuo 2000 metų bent porą kartų per mėnesį rašo ir įteikia Kauno rajono Domeikavos policijos nuovados pareigūnams viena 84 metų Kauno rajono gyventoja.
Panašiais pareiškimais pensininkė užvertė ne tik policininkus – yra prirašiusi laiškų į visas įmanomas valstybės institucijas. Moteris skundėsi, kad policininkai visiškai nereaguoja į jos pagalbos šauksmus, kai esą kone kas naktį įsibrovę į butą, reikalaudami prisipažint esant KGB agente, ją esą mušantys nepažįstami žmonės.
Puola ateiviai, stebi Grigaravičius
„Gerai, kad tik žmonės! Labai dažnai ją „muša būtybės su baltais kostiumais bei skafandrais“, o prieš dingdamos jos vieno kambarėlio butą „paverčia mikrobangų krosnele“. Tiesa, dar yra ir senas graikas, labai panašus į buvusį Seimo narį. Jis taip pat „muša ir kankina“ mūsų mikrorajono gyventoją”, – kuo rimčiausiai dėsto Domeikavos nuovados tyrėjas Robertas Kaminskas.
Domeikavos nuovados pareigūnai pasiguodžia, jog ši pensininkė juos aplanko labai dažnai. Viena gyvenanti moteris nuolat regi vaizdinius, kurių neskiria nuo realybės, todėl kaskart kulniuoja į nuovadą ir ant stalo deda pareiškimą apie „baisius patirtus išgyvenimus“.
Pareigūnai priversti tikrinti visus pareiškimus – net ir tuos, kurie gerokai prasilenkia su sveiku protu. „Patariame moteriai keisti spynas, sandariai uždaryti buto langus, tačiau, anot jos, žiauriems smurtautojams tai nesutrukdys su ja susidoroti”, – pasakoja tyrėjas R. Kaminskas.
Moteris pareigūnams skundžiasi ir buvusiu generaliniu komisaru Vytautu Grigaravičiumi. Pasirodo, jis esą nusipirkęs butą vienu aukštu aukščiau ir išgręžęs skylę nuolat stebi, ką pensininkė veikia...
Policininkams nuvykus į pensininkės namus, dažniausiai tenka “pabučiuoti duris” ir grįžti – ji neįsileidžia pačios iškviestų pareigūnų ir tikina... su nepažįstamais nebendraujanti. „Bandėme apie problemą šnekėtis ir su viena moteriškės dukterimi, tačiau šioji tvirtina, kad motina yra visiškai normali – ji negali taip fantazuoti”, – prisiminė pareigūnas.
Medikai pensininkei yra pripažinę psichikos ligą ir skyrę gydymą medikamentais, tačiau senyva moteris, užmiršusi išgerti tabletę, vėl klebena nuovados duris. “Moteriškė nėra agresyvi ir pavojinga aplinkiniams. Tokiu atveju priverstinis gydymas yra draudžiamas, todėl ir mums, ir medikams yra surištos rankos. Taip ir kaupiasi ant mano stalo šūsnys pareiškimų apie ateivius ir purškiamas dujas”, – storą pluoštą dokumentų rodo tyrėjas R. Kaminskas
Kaimynai įkūrė narkotikų fabriką..?
Ši moteriškė – ne vienintelė, kamuojanti policininkus nebūtais dalykais. Ne mažiau rūpesčių kelia kita pensininkė – buvusi ilgametė milicijos ir policijos tyrėja Skaista R.
„Kai prieš keletą metų pirmą kartą sulaukėme jos pranešimo apie narkotikus verdančius kaimynus, nekilo jokių abejonių dėl pareiškimo tikrumo. Nedelsdami nuvykome į nurodytą butą ir pateikę kratos orderį išpurtėme visus kampus. Tvarkinga šeima nustėrusi stebėjo, kas vyksta, tačiau neprieštaravo mūsų veiksmams”, – pasakoja pareigūnas.
Tuomet pareigūnai patikino Skaistą, jog kaimynai nieko nelegalaus nedaro. Tačiau nepraėjus nė mėnesiui, buvusi tyrėja vėl kreipėsi į policiją – esą vėlyvais vakarais kaimynų bute įsijungia „keistas aparatas (centrifuga), skleidžiantis duslų burzgimą” ir pradeda sklisti “stiprus acetono, amoniako ir kitų cheminių medžiagų kvapas”. Policijos pareigūnai vėl nuvyko į jau tikrintą butą ir dar kartą viską apieškojo – jokių narkotikų fabrikėlio pėdsakų.
„Kai pareiškimai ėmė dažnėti, ėmėme įtarti, kad čia kažkas negerai. Apklausėme namo kaimynus, iš kurių nė vienas neužuodė jokio kvapo ir negirdėjo jokių keistų garsų. Nuvykę pas Skaistą į namus įsitikinome, jog bute keistas kvapas tvyro dėl uždangstytų ventiliacijos angų ir retai atidaromų langų”, – pasakoja tyrėjas R. Kaminskas.
Tačiau moteriškė apkaltino policiją abejingumu ir kreipėsi į prokuratūrą.
„Nuo šio kvapo man ištisai degina akis bei peršti gerklę, pykina bei sukelia kitus viso organizmo sutrikimus – širdies, kepenų, raumenų skausmą ir širdies ritmo sutrikimus. Tokiomis sąlygomis neįmanoma nei gyventi, nei egzistuoti“, – pareiškime prokuratūrai rašė Skaista.
Prokuratūra ikiteisminio tyrimo dėl galimos narkotikų gamybos neatnaujino, mat nebuvo nustatyti faktai, kad kaimynų bute būtų gaminami narkotikai.
Buvusi tyrėja net filmavo kaimynų buto elektros skaitiklį, mat žino, jog gaminant narkotikus reikia nemažai elektros energijos. Tačiau skaitiklis nesisuko. Tuomet moteriškė nusprendė, jog kaimynai ne tik gamina narkotikus, bet ir vagia elektrą. Todėl, pareigūnai spėja, ji vėl imsis naujų žygių „niekšams” sutramdyti.
Siurbia dvokiantį orą
Visi kalbinti Kauno policijos nuovadų pareigūnai kaip susitarę tvirtino, jog kiekvienoje nuovadų žinioje esančioje teritorijoje yra bent keletas “etatinių” pareiškimų rašinėtojų. Dažniausiai senyvo amžiaus žmonės „nukenčia“ dėl.. ateivių invazijos, skundžiasi pro elektros lizdą leidžiamomis nuodingomis dujomis, žudančiais lazerio spinduliais, iš veidrodžių juos stebinčiais agentais, mušimu ir prievartavimu naktimis, narkotikus ir naminę gaminančiais kaimynais.
„Pagal vieną iš mūsų nuolatinių lankytojų sprendžiame net mėnulio fazes. Viena moteris nuolat rašo pareiškimus apie kaimynus, kurie „gamina narkotikus ir verda naminukę”. Neapsikentusi sklindančios smarvės pensininkė išsineša į daugiabučio namo koridorių dulkių siurblį ir siurbliuoja „dvokiantį orą”, – pasakoja Girstupio policijos nuovados viršininkas Erlandas Stanionis.
Dainavos policijos komisariate dažnai lankosi pensininkė, pas kurią naktimis į jos butą „įsiveržę kaimynai perdėlioja daiktus“. Pareigūnai patarė pakeisti spynas, bet „nepadėjo“ – „kaimynai ir toliau neleidžia“ jai ramiai gyventi.
Ar veidrodėlis sugeria nuodus?
„Dažnai turime pasitelkti kokią gudrybę, kad bent laikinai apsigintumėme nuo tokių “etatinių” skundų rašytojų. Štai pensininkei, pro kurios buto ventiliacijos angas „nuolat leidžiami nuodingi garai“, davėme plastmasinę mašinos veidrodėlio detalę ir paaiškinome, jog tai aparatas, kuris tuos garus nukenksmina. Kurį laiką buvo ramu, tačiau po poros mėnesių atėjusi pensininkė pareiškė, jog mūsų įduotas “aparatas” nusilpo ir garai vėl kenksmingi”, – juokiasi pareigūnai.
Bandoma ir kitaip sudrausminti tokius pareiškėjus – jiems skiriamos nedidelės baudos už melagingus pranešimus ar viešosios tvarkos pažeidimus. Tačiau įsižeidę skundų rašinėtojai policiją išdeda į šuns dienas ir ieško kitų “aukų”, kuriems būtų galima pasiskųsti.
„Kartais tai būna žmonės, kuriems reikia dėmesio – jiems ne pagalbos reikia, o būti išklausytiems, pabendrauti”, – pasakoja Domeikavos policijos nuovados tyrėjas R. Kaminskas.
O skundžiamasi viskuo – per dideliais mokesčiais ir rinkliavomis, blogais kaimynais ir valdžia, brangiai kainuojančiais stogų, vamzdynų ar šildymo sistemų remontais.
Policininkai pataria, kur reikėtų kreiptis, tačiau po kurio laiko „pagalbos prašinėtojai“ grįžta į nuovadas ir komisariatus. Anot pareigūnų, tokie žmonės dažniausiai nėra pavojingi aplinkiniams, greičiau gali patys nuo jų nukentėti, todėl tenka tikrinti jų pareiškimus ar, pasitelkus kokią gudrybę, kuriam laikui ramiai atsipūsti nuo įkyruolių.
Giedrė Poteliūnaitė
