REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Viešojoje erdvėje kilo milžiniškas pasipiktinimas dėl aplinkos ministro įsakymo. Kritikai sako, kad sprendimas drastiškai sumažins žaliuosius plotus miestuose ir apskritai yra nelogiškas. Ministerija ginasi, kad plotai tikrai nėra sumažinti ir bus arčiau žmonių. 

Viešojoje erdvėje kilo milžiniškas pasipiktinimas dėl aplinkos ministro įsakymo. Kritikai sako, kad sprendimas drastiškai sumažins žaliuosius plotus miestuose ir apskritai yra nelogiškas. Ministerija ginasi, kad plotai tikrai nėra sumažinti ir bus arčiau žmonių. 

REKLAMA

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas gegužės 27 d. pasirašė įsakymą dėl želdynų plotų normų nustatymo, kuris įsigaliojo kitą dieną po to, kai ministras padėjo parašą ant dokumento.

Minimalios želdynų normos nustatomos, kiek vienam gyventojui tenka kvadratinių metrų (m2) viešųjų atskirųjų želdynų ploto. Ši tvarka numato, kiek miestų ir miestelių valdžios, planuodamos naujus pastatus, projektuodamos gatves ar kitus infrastruktūros objektus, turi palikti ploto viešiems želdynams.

Simonas Gentvilas

Naujoji ministro įtvirtinta tvarka praktiškai suvienodina vienam gyventojui tenkančią želdynų normą. Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų turinčiuose didmiesčiuose minimalus viešųjų atskirųjų želdynų plotas, tenkantis vienam gyventojui, gyvenančiam kvartale, yra 12 kvadratinių metrų.

REKLAMA
REKLAMA

Tokia pati norma nustatyta ir gyvenantiems vidutiniuose miestuose, turinčiuose nuo 10 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažuose miestuose, kuriuose gyvena tiki 10 tūkst. gyventojų. Kiek didesnė želdynų ploto norma nustatyta iki 3 tūkst. gyventojų turinčiuose miesteliuose – 17 kvadratinių metrų.

REKLAMA

Didžiausias minimalus viešųjų atskirųjų želdynų plotas, tenkantis vienam gyventojui, yra nustatytas kurortuose. Nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, kurorte vienam gyventojui turi tekti 25 kvadratinių metrų želdynų.

Įsakymas numato, kad minimalus želdynų plotas gali būti ir mažesnis, jei kilometro ir mažesniu atstumu yra IIB grupės miškas. Šiai grupei priskiriami miško parkai, miestų miškai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai ir kiti rekreacinės-estetinės vertės miškai.

Vingio parkas (nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės)

Naujoji želdynų tvarka trečiadienį aptarta Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

„Pradėjome savo kadenciją priimdami Želdynų įstatymą ir buvo visada mums labai aktualus klausimas, kad želdynų Lietuvoje ir kiekviename mieste būtų kuo daugiau, medžiai saugomi kuo labiau“, – sakė komiteto pirmininkė, konservatorė Aistė Gedvilienė.

REKLAMA
REKLAMA

Nesitikėjo tokio dėmesio

„Mes Aplinkos ministerijoje tikrai nesitikėjome tokio dėmesio šiam teisės aktui“, – pripažino aplinkos viceministras Danas Augutis.

Pasak jo, ministro įsakymą lėmė Želdynų įstatymo nauja redakcija, kurioje nebeliko želdynų skirstymo į kategorijas.

„Visi želdynai yra apjungti į vieną kategoriją ir skirstomi į parkus, skverus, sodus ir panašiai. Bet nebelieka centrinių, vietinių ir rajoninių želdynų. Dėl to mes turėjome keisti šį teisės aktą, kaip ir nemažą dalį kitų ministro įsakymų, susijusių su Želdynų įstatymu“, – aiškino D. Augutis.

„Kitas labai svarbus klausimas, ar mažės želdynų priėmus šį teisės aktą? Labai daug girdėjome žiniasklaidoje šia tema. Tai tik kartą norių pasakyti, kad faktinė situacija blogėti negali.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Faktinę situaciją nustato Želdynų įstatymas, kuris draudžia atskirųjų želdynų sunaikinimą, neatkūrus pusės kilometro analogiško dydžio ir vertės teritorijos. Šis ministro patvirtintas teisės aktas niekaip nekeičia Želdynų įstatymo ir faktinė situacija blogėti negali“, – tęsė viceministras.

D. Augučio teigimu, pats daug dėmesio sulaukęs ministro įsakymas yra skirtas projektuotojams ir yra pakankamai sudėtingas, nes yra naudojamas, rengiant teritorijų bendruosius planus ar teritorijų planavimo dokumentus, paskaičiuoti, ar tuose kvartaluose yra pakankamai želdynų.

„Mūsų naujoji redakcija iš esmės įnešė du pokyčius. Pirma, norma skaičiuojama nebe trimis skirtingais spinduliais, o vienu spinduliu – vieno kilometro spinduliu nuo kvartalo. Iš principo, dydis tos teritorijos, kurioje skaičiuojama, sumažėjo devynis kartus, tuo metu norma sumažėja per pusę.

REKLAMA

Antras labai svarbus aspektas – savivaldybės nuo šiol turės viešai skelbti, kiek turi atskirųjų -želdynų. Jei dabar pasižiūrėtume, ši informacija nėra viešai prieinama. Mes ir anksčiau esame įsivardiję, kad nemaža dalis savivaldybių neskaičiuodavo želdynų normos“, – pasakojo viceministras.

D. Augutis teigė, kad Aplinkos ministerija pamatė, kokį rezonansą sukėlė šis klausimas, tad dėl šios priežasties S. Gentvilas sukūrė darbo grupę, į kurią įtraukė savivaldybių atstovus, universitetų atstovus, kraštovaizdžio architektus.

Sako, kad NT vystytojai įtakos nedaro

„Atskirųjų želdynų normos privalomos planuojant miestus, miestelius ir kurortus, rengiant jų bendruosius planus. Kokios nors atskirų vystytojų iniciatyvos čia neturi jokios reikšmės. Atskirais nekilnojamo turto vystytojų projektais nėra sprendžiamos parkų, skverų ir miesto sodų įkūrimo užduotys.

REKLAMA

Tos užduotys tenka savivaldybėms. Norime pabrėžti, kad atskirų želdynų kūrimo užduotis tenka miestams, ne vystytojams“, – aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Pasak jo, dėl šios priežasties vystytojai iš šio įsakymo nei gauna kažkokios naudos, nei gali pakeisti reikšmingai situaciją.

Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, anksčiau savivaldybės bet kokius želdynų plotus padalindavo iš gyventojų skaičiaus ir tvirtindavo, kad atitinką normą.

„Tipinė chroniška bėda, kuri tęsėsi daugelį metų“, – teigė A. Klimavičius.

Jis kartojo, kad pagal naująją tvarką želdynai turi būti išdėstyti arčiau žmogaus, tad teigti, kad želdynų plotai yra mažinami, būtų neteisinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Laukia Sizifo darbas

Architektas Gintautas Tiškus į naująjį sprendimą turi kitokį matymą, nei ministerija. Pasak jo, ministerija laisvai interpretavo Želdynų įstatymo nuostatas. Ministro įsakyme dominuoja kvartalo terminas, tačiau G. Tiškaus teigimu, kvartalas nėra aiškiai apibrėžta struktūra.

„Kvartale gali būti nuo kelių namų iki vieno namo. Todėl senojoje tvarkoje buvo skaičiuojamas želdynų kiekis nuo kvartalo grupės. Šiuo atveju, kvartalas yra per mažas miesto struktūros elementas, kad jam būtų galima skaičiuoti privalomą želdynų normą“, – sakė architektas.

Jis taip pat nemato pagrindo teigti, kad naujoji tvarka sumažino gyventojams atstumą iki žaliųjų plotų.

REKLAMA

„Iki vietinių želdynų – iki skverų – atstumas buvo 300 metrų, o rajoninių želdynų atstumas buvo 800 metrų. Taigi atstumą mes padidinome, o ne sumažinome“, – teigė G. Tiškus.

Pasak jo, savivaldybėms skaičiuoti želdynų normas bus Sizifo darbas.

„Skaičiuoti želdynų normą tokiam mažam miesto struktūriniam elementui kaip kvartalas yra nerealu ir nereikalinga“, – kalbėjo G. Tiškus.

Nesuvokia ministerijos paaiškinimų

Architektas mato ir grėsmę suniveliuojant visus želdynus į vieną dvylikos kvadratinių metrų normą vieno kilometro atstumu.

„Įsivaizduokite tokią situaciją – jeigu mes turime didesnį želdyną parką, kuris tenkina šitą dvylika kvadratinių metrų. Tai kilometro spinduliu aplink jį nebelieka jokios prievolės įrengti nei skvero, nei miesto sodo.

REKLAMA

Skveras yra prioritetinis želdynas, kuris turėtų būti pasiekiamas per penkias minutes. Tai yra tas 200–300 metrų atstumas. Rajoninis želdynas – 800 metrų. Jie yra naudojami kiekvieną dieną. O centriniai [želdynai], tie didieji miesto parkai yra naudojami žymiai rečiau, todėl ta norma ir buvo septyni kvadratiniai metrai“, – dėstė G. Tiškus.

„Ministerijos aiškinimas, kad dabar tų želdynų padidės ir atstumas sumažės, man elementariai yra nesuvokiamas. Matematiką aš moku šiek tiek. <...> Mano galva, tai, kas yra padaryta, prasilenkia su logika ir turėtų būti keičiama“, – pridūrė jis.

Naujasis S. Gentvilo pasirašytas įsakymas pakeitė iki tol galiojusią dar 2007 metais tuometinio aplinkos ministro Arūno Kundroto patvirtintą tvarką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prieš 15 metų patvirtintoje tvarkoje viešieji želdynai miestuose buvo skirstomi į tris grupes: vietiniai, rajoniniai ir centriniai. Iki šių metų galiojusioje tvarkoje buvo numatyta, kad vietiniai želdynai išdėstomi kvartalų grupėje, kurią formuoja aptarnaujančios gatvės, rajoniniai želdynai išdėstomi miesto gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuos riboja pagrindinės ar greito eismo gatvės, o centriniai želdynai išdėstomi mieste gerai pasiekiamose vietose.

Senoji tvarka nustatė daug didesnius atskirųjų želdynų mažiausius plotus, tenkančius vienam gyventojui. Didmiestyje vienam gyventojui turėjo tekti mažiausiai 25 kvadratiniai metrai (iš jų vietinių želdynų – 10, rajoninių 8, centrinių – 7). Vidutiniuose ir mažuose miestuose minimali norma buvo 20 kvadratiniai metrai, miesteliuose – 15 kvadratiniai metrai. Kurortuose – 45 kvadratiniai metrai (iš jų 22,5 vietinių želdynų, centrinių – 22,5).

REKLAMA

Tad naujoji S. Gentvilo tvarka suvienodina ir beveik per pusę sumažina minimalią želdynų normą didmiesčiuose, vidutiniuose ir mažuose miestuose, taip pat kurortuose. Visgi kiek pakeliama minimali želdynų norma miesteliams.

Medžiai (nuotr. tv3.lt)

Rugpjūčio pradžioje Generalinė prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimą dėl aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymo, kuriuo keičiama viešųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarka.

Tyrimu bus siekiama išsiaiškinti, ar įsakymu patvirtintos viešųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos nuostatos nepažeidžia Lietuvos teisės aktuose įtvirtintų želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo principų bei su tuo susijusių viešųjų interesų, pranešė Generalinė prokuratūra. 

REKLAMA

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbė, kad pakeitimas leistų sumažinti želdynų plotus, o tai būtų naudinga tik siauroms interesų grupėms. STT nuomone, reglamentavime gali būti korupcinių rizikų, be to, abejojama, ar užtikrinami visuomenės interesai apželdinant miestų, miestelių ir kurortų teritorijas.

Tarnybos vertinimu, pagal naują tvarką bus sudaromos sąlygos vystyti naujus gyvenamuosius kvartalus ir pramoninės paskirties teritorijas išvengiant prievolės įrengti visuomenės poreikiams naujus viešuosius atskiruosius želdynus. Tuo metu minimalių plotų normos gali būti užtikrinamos jau esamų želdynų ir miškų sąskaita.

Tuo metu S. Gentvilas BNS komentavo, kad želdynų plotai nemažės, o nauja tvarka želdynų tankio skaičiavimas pakeičiamas iš miesto lygmens į kvartalų ir dėl to visuomenės gyvenimo kokybė nenukentės. 

Jis taip pat kalbėjo, kad anksčiau galiojusi tvarka nebuvo veiksminga, dėl jos buvo galima išvengti želdynų įrengimo.

Ponas Simonas Gentvilas siūlo nesąmonę po nesąmonės, gal reikėtų atidžiau atsižvelgti į architektų (specialistų) nuomones
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų