REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdas Kazlovskij

Valdas Kazlovskij

REKLAMA

Ar žinote, kad pasaulyje kasmet gripu perserga apie 500 mln. žmonių, Lietuvoje – apie 100 tūkst. Nuo gripo ir jo komplikacijų kasmet miršta iki 500 tūkst. žmonių. Pasaulinėje praktikoje nėra nė vieno žinomo atvejo, kuomet paskiepytas žmogus būtų miręs nuo gripo. Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas gruodžio – sausio mėnesiais.

REKLAMA
REKLAMA

Gripo virusas plinta kartu su seilėmis sergančiam žmogui kosint, čiaudint, kalbant. Nusičiaudėjus gripo virusas skrieja 167 km/val. greičiu. Seilių dalelės su virusais pasklinda ore, nusėda ant paviršių, o į kito žmogaus organizmą patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus pvz., durų rankeną, ant kurios yra gripo virusų, o po to palietus savo nosį ar burną. Pirmieji gripo simptomai pasireiškia po 1–3 dienų.

REKLAMA

Šiemet sulauksime trijų tipų virusų

Centro poliklinikos šeimos gydytojas Valdas Kazlovskij sako, kad gripo virusas nuolat kinta ir kiekvieną sezoną fiksuojamas vis kitas. Artėjantį gripo sezoną cirkuliuos trijų tipų gripo virusai: A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo. Būtent šiems virusų tipams yra pagaminta šių metų sezoninė gripo vakcina. Moksliškai įrodyta ir Pasaulio sveikatos organizacijos pripažįstama, kad skiepai yra veiksmingiausia profilaktikos priemonė nuo gripo.

REKLAMA
REKLAMA

Mitas nr.1. Pasiskiepijęs vis tiek gali susirgti

Gydytojo teigimu, skiepijimasis nuo gripo yra apaugęs daugybe mitų. Dažna nuomonė, kad pasiskiepijus nuo gripo vis tiek galima sunkiai susirgti gripu. Tačiau gripo skiepas negali sukelti gripo ligos, nes vakcinoje nėra gyvo gripo viruso. Gali tik atsirasti paraudimas, skausmingumas skiepo dūrio vietoje, kuris praeina per 3 dienas, retai nedidelis karščiavimas ar alergija. Tais atvejais, kai žmogus pasiskiepijęs nuo gripo suserga, paprastai gripas painiojamas su peršalimo ligomis. Jas tiksliai gali diagnozuoti gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gripui būdinga staigi ligos pradžia. Dažnai žmogus gali pasakyti net valandą, kai pradėjo sirgti: pakilo labai aukšta temperatūra, pradėjo skaudėti galvą, akis, raumenis, „laužyti“ sąnarius, kartais atsiranda kosulys, sloga, gerklės skausmas, silpnumas. Retais atvejais vaikams pasireiškia viduriavimas“, - peršalimo ligų ir gripo skirtumus aiškina Centro poliklinikos gydytojas V. Kazlovskij. Be to, nereikia užmiršti, kad pasiskiepijus atsparumas nuo gripo susidaro maždaug po 2 savaičių. Jei žmogus susirgo iš karto po skiepijimosi, galėjo būti, kad atsparumas ligai dar nebuvo susidaręs.

REKLAMA

Mitas nr.2. Skiepuose yra žmogui kenksmingų medžiagų

„Visiškai nepagrįsta nuomonė, kad skiepuose esančios medžiagos gali apnuodyti, turėti įtakos vaikų vystymuisi. Tai nėra įrodyta, nėra jokių klinikinių duomenų, kurie galėtų apie tai byloti. Atvirkščiai gydytojai rekomenduoja nuo gripo skiepyti vaikus jau nuo 6 mėnesių amžiaus ir nėščiąsias. Rizikos grupėms taip pat priskiriami asmenys vyresni nei 65 metų amžiaus, taip pat suaugusieji ir vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip astma, cukrinis diabetas, širdies ir inkstų ligos“, - perspėja Centro poliklinikos gydytojas.

REKLAMA

Mitas nr.3. Aš niekada nesergu ir nesusirgsiu

Nė vienas negali būti visiškai užtikrintas, kad nesusirgs gripu. Praktika rodo, kad ir sveikuoliai suserga ir jei jie nesiskiepiję, jų imuninė sistema nėra pasiruošusi priimti tokio smūgio, tokios infekcijos, tada gali atsirasti ir gripo komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, sunkesniais atvejais meningitas, miokarditas.

Mitas nr.4. Begemoto sindromas

Gydytojas V. Kazlovskij sako, kad ne taip jau retai susiduria su vadinamu begemoto sindromu – yra žmonių, kurie tiesiog bijo skiepijimosi, kaip begemotas iš vaikiško filmuko. Bet procedūra yra tikrai neskausminga ir saugi. Jai pasiryžti lengviau žinant visus skiepų privalumus ir ligos keliamas grėsmes. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gripo skiepų efektyvumas yra 70-90 procentų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skiepytis nuo gripo reikia kasmet visiems. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Rizikos grupės:

65 metų ir vyresni asmenys; 

nėščiosios;

asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;

asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;

sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų