Mindaugas Samkus
REKLAMA
REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Besitęsianti energetinė krizė privertė Argentiną nacionalizuoti didžiausią šalies naftos ir dujų bendrovę, bet ar toks agresyvus ir neigiamų atgarsių tarptautinėje arenoje sulaukęs sprendimas padės išspręsti energetines problemas?
Audringoje savo kalboje Argentinos prezidentė Cristina Fernandes de Kirchner pareiškė, kad yra pasiryžusi nusavinti beveik visas Ispanijos kompanijos „Repsol“ turimas Argentinos naftos bendrovės YPF akcijas.
Energetikos gamintojos nacionalizavimas dar labiau pagilino nesutarimus tarp Argentinos ir prekybos partnerių, kurie kritiškai vertina šalies vadovės nacionalistinę politiką ir įvestus importo apribojimus. Šalis ketina nusavinti 51 iš 57 proc. „Repsol“ turimų akcijų ir tai kelia rimtą užsienio investuotojų susirūpinimą bei mažina jų pasitikėjimą trečia pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomika.
Smūgis ir atoveiksmis
Pastaruoju metu YPF turimi naftos rezervai smarkiai krito, nes buvo smarkiai sumažintos investicijos į naujų telkinių paieškas bei tyrinėjimus.Šalies vyriausybė sprendimą nusavinti akcijas pagrindė tuo, kad YPF Argentinoje skiria per mažai investicijų, o jos gamybos mastai taip pat yra nepakankami. Nepriklausomas konsultantas ir buvęs Argentinos energetikos ministerijos tarnautojas Eduardo Fernandezas „Huffington Post“ teigė, kad problema kilo tuomet, kai šalies vyriausybė leido „Repsol“ išmokėti dividendus akcininkams iš įmonės pelno, užuot gautas lėšas investavus į kompanijos ateitį.
„Tokiu būdu pradėjo trūkti investicijų į įrenginius, sumenko naujų telkinių paieška, o dėl išsekusių naftos telkinių ir kritusio produktyvumo smarkiai sumažėjo turimi rezervai“, – teigė ekspertas.
Savo ruožtu Ispanijos bendrovė kaltina Argentiną dėl nuolat besikeičiančių subsidijų, kainų ribų ir eksporto mokesčių. Reaguodama į sprendimą nusavinti jos turimas akcijas „Repsol“ smogė į skaudžią Argentinos vietą – artėjant žiemai nusprendė nutraukti suskystintų dujų tiekimą. Kompanija buvo pažadėjusi nusiųsti 10 krovininių laivų, tačiau visus juos atšaukus Argentinai tektų ieškoti būdų, kaip užpildyti atsiradusį trūkumą.
Komplikuota priklausomybė
Kiek mažiau nei prieš dešimtmetį šalis buvo naftos ir gamtinių dujų eksportuotoja, tačiau šiandien vyriausybė skiria milijardus dolerių kuro importui. Šiuo metu Argentinoje dujos sudaro 51 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Be to, šalis pirmauja pasaulyje pagal automobilių, varomų suslėgtomis gamtinėmis dujomis, skaičių, dujas intensyviai naudoja namų ūkiai, jas naudojant pagaminama didžioji dalis šalies elektros, o ir visa naftos cheminių produktų pramonė laikosi ant dujų.
Pasaulyje yra valstybių (Kataras, Alžyras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Iranas ar Rusija), kuriose dujų vartojimas taip pat sudaro didžiąją dalį suvartojamos energijos, tačiau joms turimų resursų užteks dar mažiausiai 100 metų. O Argentina yra labai priklausoma nuo dujų, jos turimų išteklių gali neužtekti net dešimtmečiui.
„Project Syndicate“ rašantis buvęs Argentinos energetikos sekretorius Alieto Duadagni įsitikinęs, kad didžiausias iššūkis šaliai yra bandyti atgauti energetinę nepriklausomybę ir skirti pakankamai investicijų naujiems tyrimams. „Tuo pat metu šalis privalo pakoreguoti savo vartojimo modelį ir labiau pasikliauti hidroelektrinėmis, atominėmis elektrinėmis ir vėjo energija“, – rašo jis.
Atbaido investicijas
Argentinoje yra galimybių labiau išnaudoti netradicinius energijos šaltinius, tačiau tam reikia nemažų investicijų, o slegiantis gamtinių dujų deficitas gali paskatinti imtis pokyčių. Praėjusiais metais šalies energijos deficitas viršijo 3 mlrd. JAV dolerių (7,8 mlrd. litų), o šiemet šis skaičius gali išaugti dvigubai. Problemą išspręsti galėtų nebent padidinta netradicinių energijos šaltinių gavyba.
Žemės gelmėse, „Vaca Muerta“ („Mirusios karvės“) telkinyje, esantys skalūnų naftos klodai galėtų padidinti Argentinos naftos rezervus mažiausiai 750 mln. barelių, „Huffingtom Post“ teigė Strateginių energetikos ir ekonomikos tyrimų centro prezidentas Michaelas Lynchas. Vis dėlto tam reikia strateginių partnerių, kurių Argentina nelaukia išskėstomis rankomis.
Be to, investuotojai, matydami agresyvią Argentinos politiką, atsargiau vertina investavimo galimybes. YPF akcijų nusavinimas turės neigiamų pasekmių užsienio investicijoms, nes didesnės draudimo išlaidos kartu didina ir minimalios grąžos barjerą. „[Tokie veiksmai] didina šalies rizikos profilį, investicijų kaina kyla, o grąža iš investicijų mažėja“, – „Reuters“ aiškino vieno Londono draudimo brokerio politinės rizikos padalinio vadovas Peteris Hornsby.
Regioninės tendencijos
Argentina nėra vienintelė Pietų Amerikos valstybė, neseniai nusprendusi nacionalizuoti vieną iš savo energetinių kompanijų. Gegužės 1-ąją Bolivijos prezidentas Evo Moralesas nacionalizavo šalyje esantį Ispanijos energijos bendrovės „Red Electrica“ padalinį ir taip dar labiau padidino įtampą tarp buvusios kolonijinės galios ir žemyno vyriausybių dėl energetinių išteklių kontrolės. Savo sprendimą Bolivijos prezidentas, panašiai kaip ir Argentina, pagrindė nepakankamu investicijų į Boliviją kiekiu.
Kiekviena tokia nacionalizacija didina vietos ir užsienio investuotojų susirūpinimą, įsitikinęs Lotynų Amerikos regioną nagrinėjantis „Goldman Sachs“ analitikas Alberto Ramosas. „Laimė, šie įvykiai apsiriboja keliomis regiono valstybėmis, kurios vykdo neortodoksinius ekonomikos eksperimentus ir tampa vis mažiau integruotos į pasaulio ekonomiką“, – „Reuters“ pasakojo ekspertas.
Panašiai energetiniai objektai buvo nacionalizuoti ir Ekvadore, kuris sutiko sumokėti 217 mln. JAV dolerių (565 mln. litų) kompensaciją už tai, kad iš Brazilijos valstybės valdomos bendrovės „Petrobras“ perėmė naftos kompaniją. Kompanijos valdymas perimtas 2010 metais, kai Brazilijos įmonė nesutiko pasirašyti naujos paslaugų sutarties, kuria Ekvadoro vyriausybė siekė padidinti šalies pajamas iš naftos sektoriaus.
Panašu, kad Pietų Amerikos nacionalistinės vyriausybės siekia sugriežtinti savo turimų energetinių objektų ir išteklių kontrolę. Tokie šalių vadovų sprendimai sulaukia didelio visuomenės pritarimo, tačiau kartu kelia investuotojų susirūpinimą. Nacionalizacija gali pakelti lyderių populiarumą, tačiau gyventojų palaikymas gali greitai virsti priešiškumu, kai vartotojai pajus išaugusias šildymo ar degalų kainas.
FAKTAI: Argentinos energetika
Praėjusiais metais šalies energetikos deficitas siekė 3 mlrd. JAV dolerių (7,8 mlrd. litų)
„Vaca Muerta“ telkinyje esantys skalūnų naftos klodai galėtų padidinti Argentinos naftos rezervus mažiausiai 750 mln. barelių
Argentina nusprendė iš Ispanijos bendrovės „Repsol“ nusavinti 51 proc. didžiausios šalies energetikos bendrovės YPF akcijų.
Šiuo metu Argentinoje dujos sudaro 51 proc. visos šalyje suvartojamos energijos
2000–2010 metais šalies naftos gavyba smuko 22 proc., o paklausa išaugo daugiau kaip 40 proc.
Straipsnis buvo publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (Nr. 17 (79) gegužės 7-13 d.)
Besitęsianti energetinė krizė privertė Argentiną nacionalizuoti didžiausią šalies naftos ir dujų bendrovę, bet ar toks agresyvus ir neigiamų atgarsių tarptautinėje arenoje sulaukęs sprendimas padės išspręsti energetines problemas?
Audringoje savo kalboje Argentinos prezidentė Cristina Fernandes de Kirchner pareiškė, kad yra pasiryžusi nusavinti beveik visas Ispanijos kompanijos „Repsol“ turimas Argentinos naftos bendrovės YPF akcijas.
Energetikos gamintojos nacionalizavimas dar labiau pagilino nesutarimus tarp Argentinos ir prekybos partnerių, kurie kritiškai vertina šalies vadovės nacionalistinę politiką ir įvestus importo apribojimus. Šalis ketina nusavinti 51 iš 57 proc. „Repsol“ turimų akcijų ir tai kelia rimtą užsienio investuotojų susirūpinimą bei mažina jų pasitikėjimą trečia pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomika.
Smūgis ir atoveiksmis
Pastaruoju metu YPF turimi naftos rezervai smarkiai krito, nes buvo smarkiai sumažintos investicijos į naujų telkinių paieškas bei tyrinėjimus.Šalies vyriausybė sprendimą nusavinti akcijas pagrindė tuo, kad YPF Argentinoje skiria per mažai investicijų, o jos gamybos mastai taip pat yra nepakankami. Nepriklausomas konsultantas ir buvęs Argentinos energetikos ministerijos tarnautojas Eduardo Fernandezas „Huffington Post“ teigė, kad problema kilo tuomet, kai šalies vyriausybė leido „Repsol“ išmokėti dividendus akcininkams iš įmonės pelno, užuot gautas lėšas investavus į kompanijos ateitį.
„Tokiu būdu pradėjo trūkti investicijų į įrenginius, sumenko naujų telkinių paieška, o dėl išsekusių naftos telkinių ir kritusio produktyvumo smarkiai sumažėjo turimi rezervai“, – teigė ekspertas.
Savo ruožtu Ispanijos bendrovė kaltina Argentiną dėl nuolat besikeičiančių subsidijų, kainų ribų ir eksporto mokesčių. Reaguodama į sprendimą nusavinti jos turimas akcijas „Repsol“ smogė į skaudžią Argentinos vietą – artėjant žiemai nusprendė nutraukti suskystintų dujų tiekimą. Kompanija buvo pažadėjusi nusiųsti 10 krovininių laivų, tačiau visus juos atšaukus Argentinai tektų ieškoti būdų, kaip užpildyti atsiradusį trūkumą.
Komplikuota priklausomybė
Kiek mažiau nei prieš dešimtmetį šalis buvo naftos ir gamtinių dujų eksportuotoja, tačiau šiandien vyriausybė skiria milijardus dolerių kuro importui. Šiuo metu Argentinoje dujos sudaro 51 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Be to, šalis pirmauja pasaulyje pagal automobilių, varomų suslėgtomis gamtinėmis dujomis, skaičių, dujas intensyviai naudoja namų ūkiai, jas naudojant pagaminama didžioji dalis šalies elektros, o ir visa naftos cheminių produktų pramonė laikosi ant dujų.
Pasaulyje yra valstybių (Kataras, Alžyras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Iranas ar Rusija), kuriose dujų vartojimas taip pat sudaro didžiąją dalį suvartojamos energijos, tačiau joms turimų resursų užteks dar mažiausiai 100 metų. O Argentina yra labai priklausoma nuo dujų, jos turimų išteklių gali neužtekti net dešimtmečiui.
„Project Syndicate“ rašantis buvęs Argentinos energetikos sekretorius Alieto Duadagni įsitikinęs, kad didžiausias iššūkis šaliai yra bandyti atgauti energetinę nepriklausomybę ir skirti pakankamai investicijų naujiems tyrimams. „Tuo pat metu šalis privalo pakoreguoti savo vartojimo modelį ir labiau pasikliauti hidroelektrinėmis, atominėmis elektrinėmis ir vėjo energija“, – rašo jis.
Atbaido investicijas
Argentinoje yra galimybių labiau išnaudoti netradicinius energijos šaltinius, tačiau tam reikia nemažų investicijų, o slegiantis gamtinių dujų deficitas gali paskatinti imtis pokyčių. Praėjusiais metais šalies energijos deficitas viršijo 3 mlrd. JAV dolerių (7,8 mlrd. litų), o šiemet šis skaičius gali išaugti dvigubai. Problemą išspręsti galėtų nebent padidinta netradicinių energijos šaltinių gavyba.
Žemės gelmėse, „Vaca Muerta“ („Mirusios karvės“) telkinyje, esantys skalūnų naftos klodai galėtų padidinti Argentinos naftos rezervus mažiausiai 750 mln. barelių, „Huffingtom Post“ teigė Strateginių energetikos ir ekonomikos tyrimų centro prezidentas Michaelas Lynchas. Vis dėlto tam reikia strateginių partnerių, kurių Argentina nelaukia išskėstomis rankomis.
Be to, investuotojai, matydami agresyvią Argentinos politiką, atsargiau vertina investavimo galimybes. YPF akcijų nusavinimas turės neigiamų pasekmių užsienio investicijoms, nes didesnės draudimo išlaidos kartu didina ir minimalios grąžos barjerą. „[Tokie veiksmai] didina šalies rizikos profilį, investicijų kaina kyla, o grąža iš investicijų mažėja“, – „Reuters“ aiškino vieno Londono draudimo brokerio politinės rizikos padalinio vadovas Peteris Hornsby.
Regioninės tendencijos
Argentina nėra vienintelė Pietų Amerikos valstybė, neseniai nusprendusi nacionalizuoti vieną iš savo energetinių kompanijų. Gegužės 1-ąją Bolivijos prezidentas Evo Moralesas nacionalizavo šalyje esantį Ispanijos energijos bendrovės „Red Electrica“ padalinį ir taip dar labiau padidino įtampą tarp buvusios kolonijinės galios ir žemyno vyriausybių dėl energetinių išteklių kontrolės. Savo sprendimą Bolivijos prezidentas, panašiai kaip ir Argentina, pagrindė nepakankamu investicijų į Boliviją kiekiu.
Kiekviena tokia nacionalizacija didina vietos ir užsienio investuotojų susirūpinimą, įsitikinęs Lotynų Amerikos regioną nagrinėjantis „Goldman Sachs“ analitikas Alberto Ramosas. „Laimė, šie įvykiai apsiriboja keliomis regiono valstybėmis, kurios vykdo neortodoksinius ekonomikos eksperimentus ir tampa vis mažiau integruotos į pasaulio ekonomiką“, – „Reuters“ pasakojo ekspertas.
Panašiai energetiniai objektai buvo nacionalizuoti ir Ekvadore, kuris sutiko sumokėti 217 mln. JAV dolerių (565 mln. litų) kompensaciją už tai, kad iš Brazilijos valstybės valdomos bendrovės „Petrobras“ perėmė naftos kompaniją. Kompanijos valdymas perimtas 2010 metais, kai Brazilijos įmonė nesutiko pasirašyti naujos paslaugų sutarties, kuria Ekvadoro vyriausybė siekė padidinti šalies pajamas iš naftos sektoriaus.
Panašu, kad Pietų Amerikos nacionalistinės vyriausybės siekia sugriežtinti savo turimų energetinių objektų ir išteklių kontrolę. Tokie šalių vadovų sprendimai sulaukia didelio visuomenės pritarimo, tačiau kartu kelia investuotojų susirūpinimą. Nacionalizacija gali pakelti lyderių populiarumą, tačiau gyventojų palaikymas gali greitai virsti priešiškumu, kai vartotojai pajus išaugusias šildymo ar degalų kainas.
FAKTAI: Argentinos energetika
Praėjusiais metais šalies energetikos deficitas siekė 3 mlrd. JAV dolerių (7,8 mlrd. litų)
„Vaca Muerta“ telkinyje esantys skalūnų naftos klodai galėtų padidinti Argentinos naftos rezervus mažiausiai 750 mln. barelių
Argentina nusprendė iš Ispanijos bendrovės „Repsol“ nusavinti 51 proc. didžiausios šalies energetikos bendrovės YPF akcijų.
Šiuo metu Argentinoje dujos sudaro 51 proc. visos šalyje suvartojamos energijos
2000–2010 metais šalies naftos gavyba smuko 22 proc., o paklausa išaugo daugiau kaip 40 proc.
Straipsnis buvo publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (Nr. 17 (79) gegužės 7-13 d.)
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą