Edita KARKLELIENĖ
Pakruojiškį Rimvydą Rimkų pribloškė tai, kad protokolą už vienokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą surašę ir baudą paskyrę Pakruojo policininkai, Pakruojo rajono teisme prabilo apie pažeidimą, koks protokole net nepaminėtas.
Maža to, Šiaulių apygardos teismas surado visai kitokį vairuotojo pažeidimą, nei buvo fiksuotas policijos protokole ir Pakruojo teismo nutartyje.
Ketina kreiptis į Prezidentę
Savo teisumu įsitikinęs vairuotojas R. Rimkus Pakruojo rajono policijos skirtą 200 litų baudą sumokėjo, bijojo sulaukti antstolių.
Tačiau savo teisumu įsitikinęs vyras po teismų, kuriems skundė policijos nutartį, maratono tylėti nežada – rašys laišką Prezidentei.
„Galėtume nusispjauti ir pamiršti, tačiau dėl tų įvykių mūsų šeima iki šiol jaučia apmaudą“, – „Šiaulių kraštui“ sakė greta R. Rimkaus tąsyk važiavęs jo tėvas Valdas Rimkus.
Surašytas protokolas
40-mečio R. Rimkaus vairuojamas automobilis „Nissan Primera“ į Pakruojo rajono policininkų akiratį pateko 2011 metų balandžio 16-osios vakarą.
R. Rimkus ir jo tėvas V. Rimkus po 21 valandos važiavo Pakruojyje, Vytauto Didžiojo gatve. Į kairėje esančio prekybos centro „Kanrugė“ automobilių stovėjimo aikštelę aiškina pasukę per punktyrinę kelio ženklinimo liniją.
Per tą pačią punktyrinę liniją iš aikštelės išvažiavę ir į pagrindinį kelią.
Maždaug už šimto metrų R. Rimkaus automobilį sustabdę policininkai informavo apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, esą išvažiuodamas iš aikštelės, vairuotojas kirto ištisinę liniją. Dėl šio pažeidimo surašytas ir protokolas.
Įrodymas – automobilio žibintai
Balandžio 19 dieną R. Rimkus atvyko pas Pakruojo rajono policijos komisariato vyriausiąjį specialistą Stasį Reifą ir paprašė peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų, turėjusių patvirtinti vairuotojo padarytą arba nepadarytą pažeidimą, įrašą.
Tačiau pareigūnas pasakęs (tai užfiksuota ir teismui pateiktoje medžiagoje), kad filmuotos sankryžos įrašo pamatyti neįmanoma, nes buvę tamsu, o „kameros tai filmuoja, tai nefilmuoja, tai sukasi, tai nesisuka“.
Tačiau tolokai nuo sankryžos stovėjusiame policijos automobilyje sėdėję policijos pareigūnai matę daugiau nei ta „filmuojanti–nefilmuojanti“ kamera: abu užtikrino, jog vairuotojas kirto ištisinę, o ne punktyrinę liniją. Tamsoje jie tokią išvadą padarę pagal automobilių žibintų nukreipimo kampą.
Kaltės dėl pažeidimo nepripažinusiam R. Rimkui paskirta 200 litų baudą už tai, kad jis Vytauto Didžiojo gatvėje kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją.
Neleistinas joks manevras
Policijos nutartį pakruojietis apskundė Pakruojo rajono apylinkės teismui.
Teisme įvykio liudytojai – du Pakruojo policininkai – iš pradžių tvirtino matę, jog vairuotojas kirto ištisinę liniją.
Tęsiant bylos nagrinėjimą ir abu patruliai, ir nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą R. Rimkui paskyręs Pakruojo policijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas S. Reifas greičiausiai pamiršo, kas fiksuota protokole. Vyrai tikino, kad pakruojiškis, įvažiuodamas į aikštelę per brūkšninę liniją, tai padarė neleistinai.
Esą jei R. Rimkus kirto ne ištisinę, o, kaip pats tikina, punktyrinę kelio ženklinimo liniją, to daryti jis taip pat negalėjo. Brūkšninė linija, anot pareigūnų, negalioja įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją, taigi ir į automobilių stovėjimo aikštelę.
Administracinę bylą nagrinėjusios Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjos Rimos Razumienės neįtikino ir Pakruojo rajono Kelių eismo saugumo komisijos pirmininko Romo Medzvecko ranka pasirašytas raštas, kad „manevras Vytauto Didžiojo gatvėje prie „Kanrugės“ parduotuvės, įvažiuojant ar išvažiuojant į (iš) automobilių stovėjimo zoną, kertant pažymėtą punktyrinę ašinę liniją, yra galimas“.
Vairuotojo R. Rimkaus skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Linija – ne esmė
Savo teisumu neabejojantis vairuotojas R. Rimkus nusprendė nesustoti pusiaukelėje, ir Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė Šiaulių apygardos teismui.
Administracinę bylą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo ir šio rajono policijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimo apeliacine tvarka nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas užsiminė, kad pareigūnai galbūt ir negalėjo tiksliai matyti, kokią liniją – ištisinę ar brūkšninę – kirto į kairiojoje kelio pusėje pasukęs R. Rimkus.
Teismas sutiko, kad „tuo atveju, kai nėra įrengta specialių ženklų, draudžiančių sukti į vieną ar kitą pusę, esant siaurai brūkšninei linijai, leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Todėl konkrečioje situacijoje liniją buvo galima kirsti ir iš Vytauto Didžiojo gatvės įvažiuojant į kairėje esančius kiemus, ir į automobilių stovėjimo aikštelę.“ Taip pat ir išvažiuojant.
Tačiau į kairę sukęs vairuotojas, anot teismo, nors ir galėjo kirsti punktyrinę liniją, neturėjo teisės įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą.
„Neturi esminės reikšmės tai, kad R. Rimkus į parkavimo vietą šalia parduotuvės, esančios priešpriešinio eismo juostos pusėje, įvažiavo statmenai kirsdamas siaurą punktyrinę liniją. Faktas tas, kad jis savo vairuojamu automobiliu buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą“ – akcentuojama neskundžiamoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje.
Teismas nusprendė, kad nors policija protokole užfiksavo kitokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, išaiškintasis teisminio proceso metu atitinka administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir protingumo kriterijus.
Vadovaudamasis savo atradimais Šiaulių apygardos teismas nerado motyvo panaikinti Pakruojo rajono teismo ir policijos nutartis.
Ministerija: eismo organizavimas neaiškus
Susisiekimo ministerija apibendrino daugiaprasmiškai įvertintą situaciją Pakruojyje, Vytauto Didžiojo ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžoje.
„Pagal įvairių institucijų pareigūnų nutarimus ir eismo dalyvių paaiškinimus, akivaizdu, kad nagrinėjamoje vietoje eismo organizavimas nėra pakankamai aiškus ir klaidina eismo dalyvius“ – rašoma Susisiekimo ministerijos rašte.
Ministerija siūlo Pakruojo rajono savivaldybei apsvarstyti galimybę Vytauto Didžiojo gatvės dalyje įrengti kelio ženklą Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama“ arba kelio ženklą Nr. 404 „Važiuoti tiesiai arba į dešinę“, arba priimti kitus eismo tvarkos pakeitimo sprendimus, kurie užtikrintų eismo organizavimo aiškumą.
