REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

,,1300 megavatų galios agregatas yra per didelis ir su juo mes negalime integruotis į ES energetinius tinklus“, –  Seime ketvirtadienį vykstančioje konferencijoje–apskritojo stalo diskusijoje „Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė“, skirtoje  sakė Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas Sėjūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdamas apie tai, kaip nauja atominė elektrinė įtakos Lietuvos buvimą Rusijos energetinėje sistemoje, jis aiškino, kad prieš kelerius metus deklaruoti principai ir reikalavimai buvo teisingi. Jo teigimu, galimybių studijoje užsimenama, kad ypač komplikuota padėtis dėl Kaliningrado AE.

REKLAMA

,,Iš esmės galima tvirtinti, kad Baltijos atominės energetikos įsijungimas į ES tinklus bus labai sudėtingas“, – teigė A. Sėjūnas, primindamas  naujai statomos VAE sinchronizuoto darbo problemas.

,,Kokios galios agregatas gali tikti Baltijos valstybių tikslams“, – klausė jis ir atsakė, kad jau prieš kelerius metus buvo atsakyta, jog tai 800 megavatų.  ,,Vistiek statome galingą", – sake jis.

A.Sėjūnas tvirtina, kad  pasinaudojusi Šiaurės šalių patirtimi ir įgyvendinusi žaliosios energetikos projektus Lietuva ir be atominės elektrinės gali būti energetiškai nepriklausoma. Tuo metu tokia atominė elektrinė, kokią ruošiamasi statyti, jo teigimu, neišvaduos nuo energetinės nepriklausomybės.

REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdamas konferencijoje, kurioje aptariami aktualiausi Visagino atominės elektrinės projekto klausimai ir atominės energetikos Lietuvoje perspektyvos, Seimo narys Gintaras Songaila sakė,  kad ,,net noras diskutuoti šia tema kartais sutinkamas kaip noras pakenkti“, todėl ir diskusijoje esą nedalyvauja kai kurie asmenys.

,,Deja, tenka išgirsti, kad tie, kurie prieš atominę elektrinę (...) yra prieš energetinę Lietuvos nepriklausomybę“.

Pasak jo, tas energetinės nepriklausomybės klausimas ir yra svarbiausias. ,,Mes ir užduodame klausimą, ar atominė elektrinė susijusi su energetinės nepriklausomybės įtvirtinimu, ar yra tik energetinės nepriklausomybės pakaitalas“, – sakė G. Songaila.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

,,Uždarant IAE diskusijos taip pat nebuvo, nes buvo įsipareigojimas stojant į ES. Dabar diskusijos irgi nėra, (...) birželio mėnesį bus pateikta koncesijos sutartis (...) Mūsų konferencija – klausimų, į kuriuos dar nėra aiškių atsakymų uždavimas“, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie konferencijos tikslus. G. Songaila priminė, kad Seime kelis kartus buvo bandoma inicijuoti parlamentinio tyrimo komisiją, tačiau jos taip ir nepavyko sudaryti.

,,Kartais susidaro įspūdis, kad šis klausimas tampa politinių žaidimų objektu“, – apgailestavo jis, pabrėždamas, kad norint tokį projektą įgyvendinti buvo būtinas nacionalinis susitarimas.

REKLAMA

Paklausa – mitas? (papildyta 13.52)

,,Šiandien Lietuvai energiją generuojančių šaltinių pakanka, technologijos tobulėja ir skubėti statyti senos konstrukcijos elektrinės nevertėtų“, – tvirtina Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidiumo narys Algirdas Jaruševičius.

Kalbėdamas apie naujos atominės jėgainės Lietuvai reikalingumą, jis pabrėžė, kad kol ateis 4–os kartos technologijos, Lietuvai turimų energetikos šaltinių pakaks.

,,VAE šalininkai teigia, kad šiuo metu importuojama iki 70 proc. energijos. (...) Lietuva gali pasigaminti reikiamą kiekį energijos, tačiau kol neįrengtas suskystintų dujų terminalas tai brangiau, negu pirkti iš kitų šaltinių“, – aiškino jis.

REKLAMA

Kalbėdamas apie būsimosios elektrinės gaminamos energijos konkurencingumą, A. Jaruševičius pabrėžė, kad kol kas skaičiuojama elektros kaina yra nereali – taip būtų, jeigu kas nors elektrinę pastatytų nemokamai, nemokamai tiektų kurą, nemokamai saugotų atliekas ir pan.

,,Vienos kw/h savikaina gali pasiekti 40 cnt, neskaičiuojant radioaktyvių išlaidų laidojimo ir saugojimo. O kaina elektros biržoje yra 17 cnt/kwh", – sakė jis, prognozuodamas, kad kainų skirtumą bus priversti padengti Lietuvos vartotoja.

,,Yra pavojus, kad siekiant padengti AE statybos ir eksplotatavimo sąnaudas, elektra Lietuvoje gali tapti brangiausia iš visų ES valstybių",– neatmeta A. Jaruševičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Konferencijos dalyviai ne kartą atkreipė dėmesį, kad statyti tokio tipo jėgainę, kokia patyrė avariją Japonijoje (Fukušima – red.past), nekorektiška. Taip pat pareikšta abejonių, ar nelaimės atveju nuo gyventojų nebūtų slepiami faktai apie taršą.

ES atominės energetikos naudinga nelaiko (papildyta 14.04)

Kalbėdamas apie ES politiką branduolinės energijos požiūriu, Žaliosios politikos instituto prezidentas  Linas Balsys pabrėžė, kad ES esą  tikrai nesirenka atominės energijos kaip galimybės.

Anot jo, iki 2015 m. Lietuva turi nuspręti, kur laidos branduolines atliekas, bet ,,ar dėl to, jeigu apsispręsime užkasti jas pas save, netapsime panaudoto branduolinio kuro kapinynu?", - klausė jis. L. Balsys sake neatmetantis, kad tokiu atveju ir kitos šalys gali norėti vežti atliekas pas mus.

Jis taip pat pabrėžė, kad VAE uždarymui ES pinigų neduos, ir ją turėsime uždaryti už savo pinigus, tačiau ES tikrai duotų pinigų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų