Pačioje Vilniaus širdyje – Rotušės aikštėje – įsikūrusios Švedijos ambasados Lietuvoje iniciatyva gali tapti pavyzdžių sostinės valstybinėms institucijoms. Norėdami tausoti Vilnių, mažinti automobilių išmetamų dujų kiekį ir kartu Lietuvoje diegti švediškas tvaraus gyvenimo tradicijas, jos atstovai trečiadienį, rugsėjo 12 d., pristatė naująsias Švedijos ambasados transporto priemones ‒ tarnybinius dviračius.
Jais į susitikimus senamiestyje važinės diplomatai ir ambasados darbuotojai. Dviračius bus nesunku atpažinti mieste, nes jie bus paženklinti Švedijos vėliavomis ir žaliais diplomatiniais numeriais. Švedija buvo pirmoji valstybė po nepriklausomybės atkūrimo, atidariusi diplomatinę atstovybę Lietuvoje, todėl Švedijos ambasados automobilių numeriai prasideda skaičiais 01. Dviračiai ženklinami ta pačia tvarka, pavyzdžiui, ambasadorės dviračio numeris 01-1.
Švedijos ambasadorė Cecilija Rutström- Ruin (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Švedijos ambasados darbuotojai dviračiais naudojasi jau seniai, tačiau iki šiol tai buvo kiekvieno jų asmeninė transporto priemonė. Galiausiai buvo nuspręsta įsigyti du tarnybinius dviračius, kuriais kol kas dalinsis dešimt darbuotojų. Jei iniciatyva pasiteisins Švedijos vėliavomis ir netikrais diplomatiniais numeriais papuoštų dviračių gali Vilniuje atsirasti ir daugiau.
Kaip pažymėjo ambasadorė Cecilija Rutström-Ruin, visos Švedijos valstybinės institucijos pačios atsakingos už iniciatyvą imantis veiksmų, mažinančių aplinkos užterštumą. Naudojimasis dviračiais, anot jos, yra labai svarbi tokios strategijos dalis. „Visiems ambasados darbuotojams važiavimas dviračiu yra daug geresnė alternatyva už važiavimą taksi ar privačiu automobiliu. Būtent todėl mes norėjome dar labiau paskatinti visus taip elgtis ir kiek įmanoma įtraukti dviračius į mūsų kasdienę darbotvarkę“, ‒ kalbėjo ambasadorė.
Tarnybiniai Švedijos ambasados dviračiai (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Naudojimosi dviračiais tradicijas C. Rutström-Ruin kartu su ambasados darbuotojais Lietuvoje populiarinti bandys naudodamiesi Švedijos pavyzdžiu. Kaip pažymėjo ambasadorė, miestas iš kurio ji pati yra kilusi, Lundas, yra vienas tankiausiai dviratininkų užpildytų vietovių pasaulyje. „Ten automobiliams skirtos siauros eismo juostos, o dviračiams skirta labai daug erdvės. Įdomu tai, kad čia bene didžiausia problema yra dviračių statymas. Iš tiesų tradicijos Lunde gilios, tačiau naudojimasis dviračiu populiarėja ir kituose miestuose“, ‒ pasakojo ambasadorė pridurdama, kad Švedijoje tokią iniciatyvą skatina ir šalies valdžios institucijos.
Švedijos ambasadorė Cecilija Rutström-Ruin (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Šiuo metu beveik 10 proc. kelionių asmeniniu transportu sudaro išvykos dviračiais, tačiau kaip pažymėjo C. Rutström-Ruin galimybės šį skaičių padidinti dar labiau yra didžiulės. Švedija yra viena iš nedaugelio valstybių, turinčių nacionalinę dviračių transporto skatinimo strategiją. Savo darbą šioje srityje atlieka ir visuomeninės organizacijos, o atskiros savivaldybės varžosi tarpusavyje – kuri iš jų turi daugiau dviratininkų.
„Džiaugiamės matydami, kad Vilniaus miesto savivaldybės tam skiria labai daug dėmesio. Kiek žinome, dviračių takams numatytos dar didesnės investicijos nei buvo iki šiol“, ‒ džiaugėsi ambasadorė.
Švedijos ambasadorė Cecilija Rutström-Ruin (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
C. Rutström-Ruin prisipažino dviračių Vilniuje važinėjanti gerokai mažiau nei kiti jos šeimos nariai, tačiau patikino, kad nuo šiol skirs dar daugiau dėmesio išbandyti takus. „Tai miestas, kuriame dviračių važinėti tikrai galima, tačiau be abejonės, daug darbų dar galėtų būti padaryti tam, kad toks susisiekimo būdas taptų patogesnis. Būna taip, kad pradedi važiuoti dviračių juosta ir ji staiga dingsta, tiesiog nežinai, kur toliau sukti“, ‒ diplomatiškai komentavo ambasadorė.
Tuoj po pristatymo pati Švedijos ambasadorė užsisegusi šalmą ir į priekyje pritvirtintą krepšelį įsimetusi užkandžių bei mineralinio vandens dviračiu išvažiavo į Europos aikštę, kurioje vidurdienį Vilniaus meras Artūras Zuokas rengė viešus pietus.
