Tokios netikros mėsos idėją daugiausiai stumia prieš klimato kaitą ir už gyvūnų teises kovojantys aktyvistai. Ir nors tokia mėsa nedideliais kiekiais prekiaujama už Europos ribų – JAV, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje – daugelis mokslininkų į šią maisto inovaciją žiūri skeptiškai, mat neištyrus ilgalaikio laboratorinės mėsos poveikio žmogaus organizmui – ją legalizuoti tiesiog nesaugu.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Mėsą šiais laikais galima užsiauginti nedideliame flakonėlyje, kuriame yra ląstelių kultūros. Tik klausimas – kiek tokią mėsą saugu valgyti? Vilniaus universiteto biochemijos mokslų daktaras Povilas Barasa aiškina, kad tam, jog ląstelinę mėsą galėtume užauginti – turėtume paimti norimo gyvūno ląsteles.
„Pavyzdžiui, paimame kamieninę ląstelę iš jaučio, ir tuomet laboratorijoje dėka tam tikrų molekulių, mes galime paversti tas kamienines jaučio ląsteles – mėsos pakaitalu“, – sakė Gyvybės mokslų centro mokslininkas Povilas Barasa.
O ar pritartų tokios laboratorinės mėsos atsiradimui parduotuvių lentynose Lietuvos gyventojai?
„Nepasitikėčiau aš, man natūralu turi būti viskas, o ne dirbtina“, – sakė senjorė.
„Manyčiau parizikuočiau, kodėl gi ne? – Ir valgytumėte? – Kodėl gi ne“, – svarstė jaunuolis.
„Reikia pilnai ištirti. – O ar valgytumėte? – Gal dar ne, palaukčiau“, – minėjo gyventojas.
„Ekologija svarbiau yra, nes pasauliui vis tiek kenkia tie auginimai tvartuose pridūrė mergina.
Pagaminti tokiems mėsos produktams reikėtų galingo bioreaktoriaus
Mokslininkas aiškino, kad tokios mėsos nederėtų painioti su kita dirbtinai pagaminta mėsa, kuri ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, nėra uždrausta. Nusipirkti vadinamųjų „beyond meat“ produktų, kurie yra pagaminti iš augalinės kilmės, pavyzdžiui, sojos pupelių, bulvių, burokėlių ir kitų galima kone kiekvienoje didesnėje maisto prekių parduotuvėje.
Tokių produktų atsiradimą kontroliuoja Europos maisto saugos tarnyba. Pirmiausia atlieka rizikos vertinimą. Po to Europos Komisija ir valstybės narės sprendžia, ar leisti produktą į rinką, nustato kokiomis sąlygomis, o taip pat – kaip jis turėtų būti ženklinamas.
„Nėra leidžiamas ląstelinių pagrindu pagamintas maistas. Tai, pavyzdžiui, tie laboratorijose užauginti steikai ar kažkokie kumpiai, ir t.t. Tai nėra leidžiama. Tai leidžiama tik už ES ribų – JAV, Izraelyje, Singapūre, JK kažkas leidžiama“, – pasakojo P. Barasa.
Laboratorijose užauginta mėsa Europoje prekiaujama nebus
Tad esą artimiausiu metu nei Lietuvoje, nei Europoje laboratorijose užauginta kiauliena, jautiena, vištiena ar kita mėsa – nepasirodys. O ir užsienio šalyse, už Europos ribų, kol kas tokia mėsa – yra veikiau pasiturinčių žmonių pramoga, nei kasdien vartojamas maistas.
„Žmonės mažai vartoja, kol nežino jos poveikio“, – sakė P. Barasa.
Tačiau, yra ir kita pusė – laboratorijoje užaugintą mėsą proteguojančios žmonių grupės. Kurios siekia, kad Europa ją vartoti leistų, ir taip laboratorijoje užauginta kiauliena, jautiena ir kitokia mėsa ilgainiui taptų žmonių kasdienybėje vartojamu produktu. Tarp tų, kas tokios mėsos idėja stumia – daug žaliųjų – prieš klimato kaitą kovojančių aktyvistų ir kitų ekologijos ir tvarumo entuziastų.
Kitas Vilniaus universiteto mokslininkas, tiriantis alternatyvius maisto baltymus – kokie ir yra laboratorijoje užaugintoje mėsoje, sako į tokią naujovę žiūrintis pozityviai, ir griežtų Europos reguliacijų nesuprantantis.
„Manau, kad visas šitas maistas gali būti sveikas, skanus, ir tuo pačiu tvarus“, – kalbėjo VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas Mantas Minkauskas.
Industrijos atstovai teigia, kad, naudojant atsinaujinančią energiją, kultivuota mėsa galėtų sumažinti šiltnamio dujų emisijas iki 92 proc., palyginti su įprasta jautiena.
„Dabar jau yra pateikta keletas aplikacijų – yra tiriama įvairiais lygmenimis: molekuliniu, ląsteliniu, toksikologijos įvairiais tyrimais. Tai tikrai labai išsamūs dokumentai ir ES į tai žiūri rimtai. Žinoma, jos gamybos metu niekaip nėra žiauriai elgiamasi su gyvūnais“, – aiškino M. Minkauskas.
2024 m. Prancūzijos įmonė Gourmey pirmoji ES pateikė paraišką dėl kultivuoto foie gras. 2025 m. Nyderlandų Mosa Meat pateikė paraišką dėl ląstelinės jautienos. Abi paraiškos dar vertinamos.
Mokslininkas P. Barasta sako, kad vien tyrimų, įrodančių, kad tokia mėsa valgoma – neužtenka, esą būtina tirti ilgalaikį poveikį organizmui.
„Yra labai mažai ar išvis nėra tyrimų, kokį poveikį tai galėtų daryti net ir trumpalaikėje perspektyvoje“, – minėjo Povilas Barasta.
Italija 2023 m. priėmė įstatymą, draudžiantį kultivuotą mėsą, taip pat draudžiantį augaliniams produktams naudoti kai kuriuos su mėsa siejamus pavadinimus, pavyzdžiui, „steikas“ ar „saliamis“. Nepaisant to, jei kažkada leis ES. Už pažeidimus įmonėms gresia 60 tūkst. eurų baudos.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
