Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pernai vasarą per „TV3 žinias“ pamatę reportažą apie žemaites ožkas, kurios gelbėja Kuršių neriją, alytiškiai Laima ir Gediminas kaip tik ten poilsiaudami nusprendė patikrinti ar skeltanagės grįžo ir šį sezoną tęsti savo misijos.
„Matėm ir sakom – važiuojam ieškoti tų ožkų. Ir kaip tik radom. Pravažiavom, sakom, grįšim ir atvažiuosim“, – sakė alytiškis Gediminas.
Šiemet ožkų ten 13 ir jos nei kiek neprieštaravo vasarą praleisti viename gražiausių Lietuvos kampelių. Juk net dirbti čia smagiau nei Žemaitijoje. Skeltanagės besiganydamos nuėda invazinius augalus, kurie užgožia ar net išstumia vietines rūšis. O tokie neprašyti svečiai natūraliai Kuršių Nerijoje gyvenančių kanopinių skrandžiams per didelis iššūkis.
„Jos pasižymi gebėjimu valgyti viską. Labai nėra išrankios, tai mums labai gelbėja šitas gyvas darbo įrankis“, – kalbėjo Nacionalinio parko direkcijos atstovas Modestas Bružas.
Maža to, ožkos paspartina būtinus gamtos procesus, kuriems trukdo invaziniai augalai. Bei padeda sutaupyti.
„Vėliau nereikia tos žolės, kaip, tarkim, šienavimo metu, išvežti niekur. Problematika tokia yra pas mus. Na, ir šiek tiek pratrypia, ir atsidaro natūralių pažeidimų paklotės šitos pievos dangos“, – pasakojo M. Bružas.
Iš viršaus puikiai matosi skirtumas tarp ožkų dantimis šienaujamos pievos ir jų nepaliestos. Tokias darbostogas skeltanagėms ekologai organizuoja nuo pat 2014 metų. Pavyzdį nusižiūrėjo iš Norvegijos, nors tokia ožkų ar avių kova su invaziniais augalais vyksta visame pasaulyje.
Ankstesniais metais, visi norintys galėdavo ožkytes paglostyti, pakasyti paausį. Tačiau žmonės pradėjo piktnaudžiauti. Palikdavo atvirus vartelius, ar ožkas tiesiog permaitindavo atneštais iš namų maisto produktais. Todėl nuo šiol viskas yra užtverta ir ožkytėmis galima tik pasigrožėti.
Anot parko darbuotojų, ožkų darbas duoda vaisių
„Matom pokyčius pievose. Kad ir čia. Čia atsirado tokių augalų, kurie sudaro kupstus, kurių anksčiau nesimatė per sužėlimą stambesnės žolinės dangos. Kitose vietose dėl minėtų praardų tiesiog laukiniai kanopiniai – stirnos – tiek neprakasinėja, tiek nepravaikšto, tose vietose, kur mum reikia“, – pastebėjo M. Bružas.
Tiesa, ožkų galima paleisti ir daugiau, bet patirtis parodė, kad skeltanagėms tampa nuobodu.
„Per dideli būriai per greit viską padaro. Tų pievų tokių prižiūrimų nėra tiek jau daug pas mus Tai, kad po to nebūtų nuobodu, kad nebūtų tokio momento, kad nėra joms ką veikti, tai mažu būreliu po truputį šienaujama. Keliamas tas aptvaras po truputį į kitas vietas“, – sakė M. Bružas.
Ožkų komandiruotė baigsis rugsėjo pirmąją. Bet, tikėtina, kitą vasarą jos vėl sugrįš tęsti savo misijos.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

