Žydint sodams, žaliuojant uogakrūmiams, smagu suktis sode. Sugrėbstykite senus užsilikusius po krūmais lapus, sukompostuokite augalų liekanas, užpilkite jas žeme ir įmaišykite trąšų. Paskui apie komposto krūvą pasodinkite cukinijų, vijoklinių pupelių.
Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos. Norėdami apsaugoti žydinčius vaismedžius, orams atšalus, kurkite laužus, deginkite įvairias atliekas. Ryte po šalnos vaismedžius apipurkškite vandeniu, tada žiedai atsigaus ir mažiau nukentės. Gegužės mėnesį galite perskiepyti obelis ir kriaušes. Perskiepijami menkaverčiai, prastų veislių vaismedžiai. Nedideli vaismedžiai perskiepijami per vieną kartą, o augesni – per dvejus ar trejus metus.
Gegužės mėnesį dar galite prilenkti serbentų ir kitų uoginių kultūrų stiebus. Greta pagrindinio krūmo padarykite negilią duobutę, į ją prilenkite stiebą ir prismeikite kabliuku prie žemės.
Ties duobutės pradžia stiebo žievę šiek tiek lankeliu įpjaukite ir šitaip kuriam laikui palikite. Iš horizontaliai esančio stiebo, tai yra iš visų pumpurų, pradės augti ūgliai. Kai jie paaugs ir pasieks 15–20 cm aukštį, prilenktą stiebą apipilkite žeme, nuolat palaistykite. Tada iš miegančių pumpurų ims vystytis šaknys. Rudeniop naują krūmelį atskirkite nuo pagrindinio krūmo – jį galite išdalyti dalimis arba visą iš karto pasodinti.
Darže
Gegužė – daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Prasidėjus tikrajam pavasariui, kai vidutinė paros temperatūra viršija +5°C, pradėjus žaliuoti paprastosioms ievoms (balandžio 25 d.–gegužės 8 d.), žydėti baltažiedėms plukėms (balandžio 25 d.–gegužės 10 d.), kukuoti gegutei (balandžio 25 d.–gegužės 6 d.), parskridus kregždėms (balandžio 24 d.–gegužės 9 d.), sėkite geltekles, pupas, burokėlius ankstyvam derliui, prieskonines daržoves, sodinkite žiedinių kopūstų daigus, svogūnus, salierus, ropinius kopūstus, brokolius, porus, salotas, burokėlius, kopūstus, griežčius, morkas, ridikus, ridikėlius ir salierų pasodus.
Paprastosioms ievoms (gegužės 6–8 d.) ir vyšnioms (gegužės 11-20 d. d.) pradėjus žydėti, sėkite burokėlius ir morkas, skirtus laikyti žiemą, apsaugotose vietose – pupeles, melisas ir juozažoles, sodinkite vėlyvuosius, briuselinius ir žiedinius kopūstus, salierus, gelsvių ir raudonėlių daigus.
Vidutinei paros temperatūrai viršijus +10°C, pradėjus žydėti paprastosioms alyvoms (gegužės 17–29 d.), sėkite žiedinius kopūstus rudens derliui, moliūgus, aguročius, patisonus, cukinijas, pupeles, sodinkite griežčius, apsaugotose vietose – dumplainius, agurkus, pomidorus, vidutinio ankstyvumo kopūstus, mairūnus, sodinkite citrininių melisų ir petražolių daigus.
Sodinimas
Ten, kur pasėtos arba pasodintos daržovės, papurenkite dirvą. Tai padeda reguliuoti augalams svarbų drėgmės ir oro režimą, naikinti piktžoles. Lėtai dygstančių daržovių eilutes paženklinkite, dėl to bus galima paankstinti priežiūros darbus. Ilgiau dygstančios yra ankštinių pipirų, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos. Augindami šių daržovių daigus dėžutėse, neskubėkite nuspręsti, kad sėklos nedaigios, nes jos gali dygti dvi savaites ir net ilgiau. Kad greičiau sudygtų, sėklos brinkinkite ir daiginkite. Brinkintas ar sudygusias sėklas sėkite tik į drėgną dirvą ir laistykite.
Tuos žemės plotus, kuriuose auginsite vėlyvesnes daržoves, kas savaitę papurenkite, neleiskite įsigalėti piktžolėms, kurios tuo metu labai intensyviai dygsta ir auga. Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Smulkios morkų, petražolių, salierų, rūgštynių, dašių, juozažolių, mairūnų, raudonėlių, pipirnių ir kitų daržovių sėklos įterpiamos negiliai (1–2 cm gyliu), vidutinio didumo – ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūstų, pastarnokų, pomidorų, ridikų, ridikėlių, agurklių ir kt. – daržovių sėklos įterpiamos 2–3 cm gyliu, o stambesnės – aguročių, žirnių, pupų, šparagų – sėklos sėjamos 3–5 cm gyliu.
Daržovių sėjai ruošiamą dirvą patręškite organinėmis trąšomis: agurkams, kopūstams, bulvėms – mėšlu (60– 80 kg/10 kv. m), įterpdami kartu su mineralinėmis trąšomis, pomidorams, burokėliams, morkoms, svogūnams, ridikėliams, lapinėms daržovėms – kompostu (20–30 kg/10 kv. m) ir mineralinėmis trąšomis. Mėnesio pradžioje baikite sodinti ankstyvąsias bulves, o pirmąją dešimtadienį – ir visas. Pasėtas ir pasodintas daržoves pamulčiuokite, esant sausiems orams – palaistykite.
Gegužės pabaigoje pasodinkite vėlyvųjų kopūstų daigus. Po priedangomis galite sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių daržovių daigus.
Nepamirškite naikinti kenkėjų. Sprages, graužiančias kopūstus, ridikėlius ir kitas giminingas jiems daržoves, galite naikinti medžio pelenais, tabako dulkėmis, kopūstinių baltukų ir kitų drugių vikšrus – entobakterinu. Nuo kopūstinių, svogūninių musių panaudokite karbofosą arba atbaidykite jas naftalinu, palaistykite karštu pelenų šarmu (1 kg 10 l).
Norėdami apsaugoti daržovių daigus nuo juodosios kojelės (juodšaknės), daigus dezinfekuokite pamirkydami 0,03–0,05 proc. kalio permanganato tirpale, purenkite žemę, praretinkite daigus. Daugelį daržovių ligų sukėlėjų galima sunaikinti palaikius sėklas karštame vandenyje 20 minučių (paskui 2–3 min. palaikykite šaltame vandenyje). Morkų sėklas pamirkykite 52–53°C vandenyje 15–20 min., vėliau atvėsinkite šaltu vandeniu; ankštinių daržovių (žirnių, pupelių, pupų) sėklas 4,5 valandos mirkykite 25–30°C vandenyje, paskui 5 min. – 50°C vandenyje (nepamirškite vėliau atvėsinti šaltu vandeniu).
Gėlyne
Gegužės mėnesį į lysves sėjama dauguma trumpą vegetacijos laikotarpį turinčių vienmečių gėlių: laibeniai, medetkos, rudgrūdėlės, nemezijos, ešolcijos, nasturtos, kvapieji žirneliai ir kt. Dar nevėlu sėti ratilius, levažandžius – jie pražys dviem savaitėmis vėliau negu išaugintieji daigais. Kardelius sodinkite pirmąjį dešimtadienį saulėtoje vietoje į gerai įdirbtą, nerūgščią dirvą. Prieš sodindami gumbasvogūnius nulukštenkite, pamirkykite dvi valandas kalio permanganato tirpale (10 g 10 l vandens) arba 0,5 val. – 0,4 proc. formalino tirpale.
Raganes geriausia sodinti gegužės pradžioje. Iškaskite 60×60 cm dydžio duobę, pripilkite ją perpuvusio mėšlo, puveningos žemės, pridėkite 100 g superfosfato. Sodinkite 15 cm gyliu. Tokiame gylyje augalų šaknys vasarą neperkaista, o žiemą –neiššąla.
Jurginai sodinkite gegužės pirmoje pusėje. Dirva patręškite perpuvusiu mėšlu (6 kg kv. m), nes patręšus šviežiu, jurginai išaugs į lapus, silpnai žydės.
Daugiametes gėles patręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, sausu oru reguliariai laistykite.
Bityne
Gegužę pražysta visi pavasario augalai, todėl bitės būna labai aktyvios. Bitininkams svarbu laiku suspėti išplėsti lizdus pasiūtais ir dirbtiniais koriais.
Kai lizduose yra 7–8 koriai su perais, dėkite meduves (stiprioms bičių šeimoms rekomenduojama įdėti 8–10 rėmelių meduves). Kai kurie bitininkai tuo pasirūpino jau balandžio pabaigoje. Kad mažiau atšaldytumėte lizdus, geriau dėkite ne 16 rėmelių, o mažesnes, 8 korių, meduves. Tuomet bitės greičiau pripildys korius pavasarinio medaus.
Gegužės mėnesį pasirodo pirmieji askosferozės požymiai. Linkusioms sirgti šia liga bitėms svarbu neatšaldyti lizdų. Kadangi ligos sukėlėjų yra visur, esant drėgnesnei ir vėsesnei aplinkai, ligos sporos ima sparčiai daugintis. Bičių perai sukalkėja ir žūva. Bitės juos išmeta iš avilio.
Pastebėję prie avilių lakų ar ant žemės išmestus sukalkėjusius bičių perus, šeimoms įdėkite česnako laiškų ar sutrintų česnako ropelių.
Pavasario pabaigoje išryškėja visos silpnos, neproduktyvios, prastai besivystančios bičių šeimos. Tokių šeimų motinėles būtina pakeisti jaunomis, todėl iš anksto užsisakykite pageidaujamos veislės bičių motinėlių.
Šiuo laikotarpiu bites dažnai puola skruzdės. Jei tai mažosios daržo skruzdės, jos pradingsta išdžiovinus avilio apšiltinamąją medžiagą, avilio kampus. Jei bites atakuoja didžiosios miško skruzdės, kovoti su jomis sunku. Rekomenduojama avilio kojas statyti į skardines su vandeniu ar apkalti jas avikailiu. Reikėtų nepamiršti ir bičių girdyklų, nors jos jau turėjo būti įrengtos bičių apsiskraidymo metu. Reikia žiūrėti, kad jose niekada nepritrūktų vandens. Gegužės mėnesį bičių šeimos sunaudoja daug vandens. Jeigu bityne jo nėra, bitės skrenda vandens ieškoti toli. Orai būna dar šaltoki, bitės sunaudoja daug energijos, dalis jų žūsta.
Petras Klimas
