Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolietė pensininkė Marytė D. (75 m.) - viena iš nedaugelio drąsių ir sumanių žmonių, pergudravusių vadinamuosius telefoninius sukčius ir pasiuntusių juos tiesiai į policininkų rankas. Šios moters dėka vienas telefoninių sukčių pasiuntinys, nepabūgęs rizikuoti ir sutikęs bendrininkauti, akimirksniu atsidūrė už grotų ir dabar metus valgys kalinio duoną.
Ši istorija nutiko balandžio 1-osios popietę. Gali būti, kad "Aprilius" padėjo pensininkei atsijoti melą nuo tiesos. Daugiabučiame name gyvenanti Marytė D. sulaukė nepažįstamo asmens telefono skambučio. Vyras pranešė, kad Marytės sūnus ką tik padarė avariją ir sunkiai sužalojo jo tėvą. Skambinusysis maloniai paaiškino, kad avarijos kaltininkui problemų su teisėsauga būtų galima išvengti vieninteliu atveju - tuoj pat sumokėjus 8 000 litų.
- Iškart supratau, kad man bando užmesti tinklą, - vėliau pasakojo pensininkė. - Pirma, aš jau buvau girdėjusi, kad tokios apgaulės vyksta, nes prieš kurį laiką sukčiai buvo "užkabinę" mūsų namo kaimynę. Antra, mano sūnus Gintaras, neva ką tik padaręs avariją, tuo metu kaip tik buvo su manimi!
Sumani moteris akimirksniu nutarė "atsilyginti" skambintojams. Ji pradėjo vaidinti dėl sūnaus itin susirūpinusią motiną ir ėmė derėtis su skambinusiu vyriškiu. Marytė sakė, kad namuose tiek pinigų neturi, tačiau netrukus juos surinktų, tad kvietė atvykti - pasakė tikslų adresą, paaiškino, kaip neklydinėjant rasti. Iškart po šio pokalbio pensininkė ir jos sūnus (beje, prieš kurį laiką dirbęs teisėsaugoje) susisiekė su policija.
Ilgai laukti svečio neteko. Apgaulės organizatoriai pasirūpino, kad jų pasiuntinys - vilnietis Edvardas Romanovskis (28 m.) - kuo greičiau nuvyktų pas neva 8 000 litų "dovaną" jau paruošusią pensininkę. Šis vyras, įėjęs į Marytės butą, ilgai neužsibuvo, nes iš kelių sakinių ir bute buvusiųjų žvilgsnių suprato, kad jokių pinigų negaus. Edvardas skubiu žingsniu puolė per duris, tačiau laiptinėje pataikė tiesiai į dviejų kriminalistų glėbį.
Sulaikytas vilnietis neišdavė savo bendrų, nors jo tykoję pareigūnai neabejoja, kad kur nors atokiau nuo Marytės D. gyvenamojo namo turėjo būti nusikaltimo bendrininkų automobilis, nes mažai tikėtina, jog iš Vilniaus atvykęs vyras blūdintų po jam menkai tepažįstamą Marijampolę pėsčiomis. Deja, tų bendrų išaiškinti kol kas nepavyko. Iškart buvo nustatyta, kad sukčių pasiuntiniui Edvardui telefonu buvo "diriguota" iš trijų skirtingų numerių. Manoma, kad tie organizatoriai - tai Marijampolės pataisos namuose kalintys nusikaltėliai, "perkandę" panašių apgaulių "meną" ir kuriantys įvairiausius melagingų istorijų scenarijus bei turintys galimybę tarp daugybės savųjų rasti artistų sugebėjimų turinčių kalinių.
Marijampolės rajono apylinkės teismas telefoninių sukčių pasiuntiniui paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Už grotų Edvardas atsidūrė po bemaž pusantrų metų pertraukos, kai paskutinįkart buvo užvėręs "zonos" vartus.
